Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. gegužės 12 d. raštą Nr. 1SS-758-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT 2021 m. gegužės 12 d. raštas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno m. skyrius) 2021 m. kovo 18 d. raštą Nr. 8SD-1238-(14.8.94.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn suderinimo“ (toliau – ir NŽT Kauno m. skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštas); 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės 0,0678 ha, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), likutį, į kurį nuosavybės teisės pareiškėjai dar neatkurtos, atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste įrašant pareiškėją į eilę sklypui gauti per vertę), o už likusį žemės plotą, kurio nebus galimybių atkurti minėtoje vietoje, atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, leidžiant pareiškėjai pakeisti nurodytą kadastro vietovę.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. NŽT Kauno m. skyriui 2019 m. kovo 28 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė „<...> už likusį neatkurtą žemės plotą, kuris liks pasirinkus naują žemės sklypą Kauno mieste parengti išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini)“ ir kuriame nurodė, jog: „Kol neparengta išvada, pasilieka teisę keisti rajoną ir kadastrinę vietovę.“ Vėliau pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. NŽT Kauno m. skyriui pateikė ir 2021 m. vasario 17 d. prašymą 8FP-276 (toliau – ir 2021 m. vasario 17 d. prašymas), kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti per vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, paliekant teisę pakeisti kadastro vietovę, kadangi tik paaiškėjus žemės likučiui galėtų tinkamai apsispręsti dėl atitinkamos kadastro vietovės pasirinkimo ir savo galimybių rinktis toje vietoje sklypus. NŽT Kauno m. skyriaus atsisakė tenkinti šį pareiškėjos prašymą, priimdamas NŽT Kauno m. skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštą, kuriame nurodė, kad įrašyti pareiškėją į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste gauti nėra pagrindo, nes NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8S-239-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. P.“ (toliau – ir NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimas) pareiškėjai buvo perduotas neatlygintinai 0,0522 ha naujas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno m. skyrius taip pat nurodė, kad yra parengtas išvados projektas lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir pareiškėja yra kviečiama susipažinti su šiuo išvados projektu.

2.2. NŽT Kauno m. skyrius dėl antros prašymo dalies (t. y. leisti pakeisti nurodytą kadastro vietovę, kurioje pageidaujama atkurti nuosavybės teises į žemės likutį, kuris nebus atkurtas nauju žemės sklypu ir lygiaverčiais žemės sklypais Kauno mieste) apskritai nieko nepasisakė, tačiau NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pareiškėjos skundą nepagrįstai atmetė, palikdama galioti nepagrįstą NŽT Kauno m. skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštą.

2.3. Pareiškėja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. kovo 24 d. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises turi būti taikomos tuo metu nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusios teisės aktų nuostatos, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos (5 str. 2 d. 3 p., 16 str. 9 d. 4 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) V skyriaus nuostatos. Nors pareiškėjai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu yra perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,0522 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0678 ha žemės plotą. Pareiškėjai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje, kuris yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal Įstatymą pareiškėjai turėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai turi būti taikomos Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kurias, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal Įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą, valstybė jam atlygina pagal Įstatymo 16 straipsnį, kurio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (Įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė (Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.).

2.4. Pareiškėja pageidavo atkurti nuosavybės teises į žemę Kauno mieste ir tik atkūrus visas nuosavybės teises į žemę Kauno mieste neatkurtos žemės likutį perkelti į Kauno rajoną. Tai, kad pareiškėja prašymuose nenurodė konkretaus įstatymo straipsnio, ar, trūkstant kompetencijos, praleido žodžius („lygiavertį“, „Kaune“), gramatiškai netiksliai išsireiškė, nepaneigia to, kad pareiškėjos valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo išreikšta pakankamai aiškiai ir suprantamai. Pareiškėjos valia visada buvo nuosekli. Pareiškėja niekada nepageidavo, kad jai nuosavybės teisės būtų atkurtos kitais Įstatyme nustatytais būdais.

2.5. Kol buvo sprendžiamas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimas, vyko pretendentų susirinkimai, kurių metu pretendentai rinkosi žemės plotus pareiškėjos įgalioto asmens E. V. 2019 m. kovo 28 d. pateiktame prašyme nurodytoje kadastro vietovėje. Todėl situacija šioje kadastro vietovėje iš esmės pasikeitusi, likę žemės plotai yra prastos kokybės. Be to, tik visiškai atkūrus pareiškėjos nuosavybės teises Kauno mieste, pareiškėja gali tinkamai apsispręsti dėl atitinkamos kadastro vietovės pasirinkimo, nes tik tada pareiškėja galėtų įvertinti savo galimybes rinktis toje vietovėje žemės sklypus.

2.6. NŽT, manydama, kad pareiškėjos valia nėra aiški, būdama už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija, privalėjo pranešti pareiškėjai apie poreikį patikslinti ar paaiškinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tačiau NŽT ne tik to nepadarė, tačiau pasielgė priešingai pareiškėjos valiai, t. y. savavališkai interpretavo ir išaiškino pareiškėjos išreikštą valią.

2.7. NŽT veikė nesilaikydama gero administravimo reikalavimų, nes net ir Įstatyme nebelikus atskiro nuosavybės teisių atkūrimo būdo – vertybiniais popieriais, apie tai nepranešė pareiškėjai.

2.8. Pagal Tvarką, tais atvejais, kai nenurodoma kadastro vietovė, kurioje pageidaujama gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyrius vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka. Tvarkoje nėra nuostatų draudžiančių pakeisti kadastro vietovę. Kadastro vietovės ir (ar) rajono keisti nebūtų galima tada, jeigu būtų parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytą rajoną ir (ar) kadastro vietovę, ir ten būtų pakankamai laisvos žemės sklypų. Pareiškėjai teikiant prašymą dėl kadastro vietovės pakeitimo, išvada dar nebuvo parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytą rajoną.

2.9. NŽT Kauno m. skyrius ir NŽT, priimdami atitinkamus aktus, turi vadovautis ne tik teisės aktais, tačiau ir gero administravimo imperatyvais. Pareiškėja negavo jokios informacijos apie tai, kad NŽT Kauno m. skyriui 2019 m. kovo 28 d. pateiktame prašyme nurodytos kadastro vietovės vėliau keisti negalės. Todėl pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad tai padaryti nebuvo jokių kliūčių.

2.10. Tuo atveju, jei pateikdama prašymą pareiškėja būtų buvusi informuota, kad keisti prašyme nurodytos kadastro vietovės negalės, ji būtų nurodžiusi konkrečią kadastro vietovę arba būtų pateikusi papildomą prašymą leisti nurodyti kadastro vietovę vėliau. Teisės aktuose numatyta, kad asmenys, nenurodę kadastro vietovės, tačiau laiku pateikę prašymus dėl lygiaverčio žemės ar miško ploto gavimo per atitinkamų skyrių nustatytą terminą, gali nurodyti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti lygiavertį žemės plotą. Pareiškėja nustatytu laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodydama pageidaujamus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kadastro vietovės, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį žemės plotą, pakeitimas nėra nuosavybės teisių atkūrimo būdo keitimas. Šiuo aspektu pareiškėjos teisė keisti kadastro vietovę teisės aktuose nėra ribojama. Pareiškėjos teisė tikslinti vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, įtvirtinta Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje.

2.11. NŽT Kauno m. skyrius suklaidino pareiškėja, pakeitęs savo poziciją dėl galimybės tikslinti kadastro vietovę, šiuo aspektu įvertinus tokius pačius pareiškėjos prašymus, t. y. 2019 m. kovo 28 d. pateiktą prašymą ir 2021 m. vasario 17 d. prašymą skirtingai.

Šalies argumentai

3.1. Nors pareiškėja skunde nurodo teisinius pagrindus, kuriais jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės, tačiau šie pagrindai, t. y. naujo žemės sklypo perdavimas neatlygintai nuosavybėn per plotą (Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.) ir lygiaverčio turėtam naujo žemės sklypo peravimas individualiai statybai pagal vertę (Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.) yra skirtingi ir savarankiški nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagrindai.

3.2. Pareiškėja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateiktame 2003 m. kovo 24 d. pareiškime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini), aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl pageidaujamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo, prašydama: „<...> atkurti nuosavybę ir suteikti naują žemės sklypą“, o už likusią žemės dalį pageidaudama: „<...> akcijų <...>“, o kitą dalį norėdama: „<...> persikelti į Kauno rajoną“. Tai reiškia, kad pareiškėja išreiškė valią ir pasirinko perduoti jai neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą (Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėja nepasirinko perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo Kauno mieste už buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę (Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.).

3.3. Pareiškėjos išreikšta valia „suteikti naują žemės sklypą“ yra įgyvendinta, priėmus NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai perduotas 0,0522 ha naujas žemės sklypas individualiai statybai Kauno mieste.

3.4. Siekiant įgyvendinti pareiškėjos valią „o kitą dalį norėsiu kelti į Kauno rajoną“, t. y. likusią žemės 0,0678 ha plotą, buvo atsižvelgta į pareiškėjos įgalioto asmens E. V. 2019 m. kovo 28 d. pateiktą prašymą, kuriame prašoma: „Prašau už likusį neatkurtą žemės plotą, kuris liks pasirinkus naują žemės sklypą Kauno mieste parengti išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti į (duomenys neskelbtini) k. v. Kol neparengta išvada pasilieku teisę keisti rajoną ir kadastrinę vietovę“. NŽT Kauno m. skyrius, išnagrinėjęs NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nustatė, kad šioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą ir todėl 2020 m. kovo 13 d. parengė pareiškėjos vardu išvados projektą bei pakvietė pareiškėjos įgaliotą asmenį E. V. susipažinti su juo. Nors pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. 2019 m. kovo 28 d. pateiktame prašyme nurodė, kad pasilieka teisę keisti rajoną ir kadastro vietovę, tačiau toks pageidavimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes to nenumato teisės aktai. Todėl buvo parengtas išvados projektas lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kuri buvo pasirinkta ir nurodyta pačios pareiškėjos įgalioto asmens E. V. 2019 m. kovo 28 d. pateiktame prašyme.

3.5. Įstatyme nustatytas terminas, iki kada piliečiai gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis. Praleidus šį terminą, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas griežtai pagal teisės aktuose nurodytas procedūras, o ne vien atsižvelgiant į pavienių pretendentų pageidavimus. Pareiškėjos pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (įrašant į eilę sklypui gauti per vertę) pirmą kartą buvo nurodytas tik pareiškėjos įgalioto asmens E. V. pateiktame 2021 m. vasario 17 d. prašyme. Kadangi teisės aktai nenumato galimybės asmenims keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, NŽT negali veikti geros valios principu, nes privalo vadovautis teisės aktais, o prašymai atkurti nuosavybės teisės nėra interpretuojami, NŽT, kaip nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija, neturėjo pareigos atkurti nuosavybės teises pareiškėjos pageidaujamu būdu.

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėja 1992 m. kovo 3 d. pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra.

5.4. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 7 d. raštu Nr. 253 „Dėl informacijos pateikimo“ (Byla Nr. 3098) informavo pareiškėją, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir įspėjo, kad iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Šiuo raštu pareiškėjai buvo pateikta išsami informacija apie nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus: (i) gražinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui, taip pat piliečiui turinčiam pastatus, jo naudojamą žemės sklypą; (ii) perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą; (iii) perduodant lygiavertį turėtam žemės plotą kitose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse; (iv) įskaitymu panaikinant pinigines prievoles valstybei; (v) vertybiniais popieriais; (vi) pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo vertės sumą (ne daugiau kaip už 0,20 ha).

5.5. Pareiškėja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. kovo 24 d. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė pasirinktą ir pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą: „Prašau man atkurti nuosavybę ir suteikti naują žemės sklypą, o už likusią žemės dalį pageidausiu akcijų, o kitą dalį norėsiu persikelti į Kauno rajoną.“

5.6. Kauno apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 6162 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-ei) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1294 ha žemę Kaune.

5.7. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 9 d. raštu Nr. S1-898(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ (byla Nr. 3098) informavo pareiškėją apie įrašymą į eilę naujam žemės sklypui gauti ir pasiūlė pasirinkti atlyginimo būdą atkuriant vertybiniais popieriais arba suteikiant lygiavertį sklypą Kauno apskrities rajone.

5.8. Pareiškėja pateikė 2007 m. gruodžio 10 d. prašymą „Dėl žemės grąžinimo“, prašydama: „<...> grąžinti laisvos žemės sklypą 30 arų (duomenys neskelbtini).“ [Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 24 d. raštu Nr. S1-383(110) „Dėl informacijos pateikimo“ (byla Nr. 3098) informavo pareiškėją, kad negali parengti išvados lygiaverčiam žemės sklypams (duomenys neskelbtini), nes ten žemės nėra, todėl pareiškėja turi patikslinti prašymus į kokį miestą ar kaimo vietovę parengti išvadas.]

5.9. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 8 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-429 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ (dokumentų bylos Nr. 3098) pasiūlė pareiškėjai pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti atlyginti pinigais.

5.10. NŽT Kauno m. skyrius 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-278 „Dėl informacijos pateikimo“ (Dokumentų bylos Nr. 3098) informavimo pareiškėją apie tai, kad nėra laisvos žemės ir eilės numerio naujam žemės sklypui gauti.

5.11. NŽT Kauno m. skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7127 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją apie galimybę iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą.

5.12. Pareiškėja NŽT Kauno m. skyriui 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą, kuriame prašė už 0,12 ha skirti naują žemės sklypą mieste, o už likusį plotą parengti išvadas dėl žemės už 1 147 išvadinius Eur į (duomenys neskelbtini) k. v., už 870 išvadinius Eur į (duomenys neskelbtini) k. v., už 292 išvadinius Eur į (duomenys neskelbtini) k. v., už likusią žemę į (duomenys neskelbtini) k. v.

5.13. NŽT Kauno m. skyrius 2015 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD-5377-(14.8.94) „Dėl prašymo patikslinimo“ informavo pareiškėją, kad ji yra įrašyta į piliečių, kuriems perduodami neatlygintinai nauji žemės sklypai, eilę (eilės Nr. 405) ir paprašė patikslinti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai žemės sklypą.

5.14. Pareiškėja NŽT Kauno m. skyriui 2015 m. spalio 12 d. pateikė prašymą, kuriuo patikslino 2015 m. rugsėjo 15 d. prašymą, nurodydama už 292 išvadinius Eur į (duomenys neskelbtini) k. v., o ne į (duomenys neskelbtini) k. v.

5.15. NŽT Kauno m. skyrius pareiškėjos vardu už 1,0531 ha žemės plotą parengė 2015 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 8IP-346 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, 2015 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 8IP-347 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, 2015 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 8IP-348 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, 2015 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 8IP-349 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.

5.16. NŽT Kauno m. skyrius 2019 m. vasario 25 d. raštu Nr. 8SD-1021-(14.8.41.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ paprašė pareiškėjos nurodyti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą.

5.17. Pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. NŽT Kauno m. skyriui 2019 m. kovo 28 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad: „<...> prašau už likusį neatkurtą žemės plotą, kuris liks pasirinkus naują žemės sklypą Kauno mieste parengti išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) k. v. Kol neparengta išvada, pasilieku teisę keisti rajoną ir kadastrinę vietovę.“

5.18. NŽT Kauno m. skyrius pareiškėjos vardu parengė NŽT Kauno m. skyriaus išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybė“ projektą (2020 m. kovo 12 d.) (toliau – ir Išvados projektas) dėl 0,0678 ha lygiaverčio žemės sklypo gavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje.

5.19. NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises pareiškėjai perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0522 ha naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste. Pareiškėjai liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,0678 ha žemės plotą.

5.20. NŽT Kauno m. skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 8SD-4166-(14.8.94.) pakvietė pareiškėjos įgaliotą asmenį E. V. iki 2020 m. spalio 9 d. atvykti ir pasirašytinai susipažinti su Išvados projektu.

5.21. Pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. NŽT Kauno m. skyriui pateikė 2020 m. spalio 5 d. prašymą (gautas 2020 m. spalio 6 d.) leisti pakeisti kadastro vietovę.

5.22. NŽT Kauno m. skyrius 2020 m. spalio 29 d. raštu Nr. 8SD-5134-(14.8.94.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn suderinimo“ informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį E. V., kad teisės aktai nenumato galimybės keisti kadastro vietovę ir pakartotinai pakvietė atvykti susipažinti su Išvados projektu.

5.23. Pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. NŽT Kauno m. skyriui pateikė 2021 m. vasario 17 d. prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises į J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m. įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti per vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, paliekant teisę pakeisti kadastro vietovę, kadangi tik paaiškėjus žemės likučiui pareiškėja gali tinkamai apsispręsti dėl atitinkamos kadastro vietovės pasirinkimo ir pareiškėjos galimybių rinktis toje vietovėje sklypus.

5.24. NŽT Kauno m. skyrius 2021 m. kovo 18 d. raštu informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį E. V., kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai pagal 2003 m. kovo 24 d. (iki 2003 m. balandžio 1 d.) pareiškime išreikštą valią: ,,Prašau man atkurti nuosavybę ir suteikti naują žemės sklypą, o kitą dalį norėsiu persikelti į Kauno rajoną“ NŽT 2020 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjai jau perdavė neatlygintinai 0,0522 ha naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad pagal pareiškėjos įgalioto asmens 2019 m. kovo 28 d. pateiktame prašyme pasirinktą kadastro vietovę: „<...> už likusį neatkurtą žemės plotą, kuris liks pasirinkus naują žemės sklypą Kauno mieste parengti išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) k. v.“, NŽT Kauno m. skyrius pareiškėjos vardu parengė Išvados projektą, įrašyti pareiškėją į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste nėra teisinio pagrindo.

5.25. Pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. 2021 m. balandžio 12 d. skundu apskundė NŽT Kauno m. skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštą NŽT direktoriui.

5.26. NŽT, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė NŽT 2021 m. gegužės 12 d. raštą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos įgaliotam asmeniui E. V. NŽT Kauno m. skyrius pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjai nuosavybės teises atkurti pagal Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą ir leisti pakeisti pasirinktą kadastro vietovę.

Šalies argumentai

10. Teismas, įvertinęs šių pareiškėjos pateiktų prašymų turinį, padarė išvadą, kad pareiškėja aiškiai nurodė, kokiu būdu prašo atlyginti už valstybės išperkamą žemę – perduodant neatlygintinai naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą Kauno mieste (Įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę atlyginti parengiant išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Šalies argumentai

20.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, nesigilino ir nesiaiškino tikrosios pareiškėjos valios, dėl to tik lingvistiškai įvertinęs pareiškėjos prašymų turinį, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja prašė tik perduoti neatlygtinai naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą Kauno mieste, o ne perduoti neatlygtinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą Kauno mieste už buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėjos 2003 m. kovo 24 d. pareiškime išreikšta valia atkurti nuosavybės teises nauju žemės sklypu apima ir Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte įtvirtintus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Pareiškėja iki 2021 m. vasario 17 d. prašymo padavimo nebuvo gavusi jokio kito dokumento, iš kurio būtų supratusi, jog jos išreikšta valia yra netiksli, neaiški. Priešingai, pareiškėja, pateikusi 2003 m. kovo 24 d. pareiškimą išreiškė esminę savo valią – atkurti nuosavybės teises žeme mieste, kur ir buvo iki nacionalizacijos priklausiusi žemė (nacionalizuota žemė buvo Kauno mieste), o į likusį, atkūrus nuosavybės teises į žemę Kaune, neatkurtos žemės likutį atkurti Kauno rajone.

20.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kodėl pareiškėjai buvo atkurta nuosavybės teisė perduodant neatlygtinai nuosavybėn 0,0522 ha naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, kai pareiškėja prašė suteikti 0,12 ha naują žemės sklypą Kauno mieste. Teismas netyrė, kodėl pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį pareiškėjos prašytos žemės.