Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-670-190/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
1S-670-190/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-670-190/2012

Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19., 3.12.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Reginos Pocienės ir Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnijai Lukaševič,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,nuteistojo gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2012-07-26 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose nutarimą Nr. 59-15 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas 2002-10-02 Klaipėdos apygardos teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d., 116 str. 1 d., 105 str. 5 p. laisvės atėmimu 14 metų su ½ turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-05-20 nutartimi veikos perkvalifikuotos į LR BK 129 str. 2 d. 6 p., 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 14 metų.

Bausmės pradžia – 2001-10-19, bausmės pabaiga – 2015-10-19, 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2011-02-19.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2012-07-26 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose nutarimą Nr. 59-15 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymėjo, kad, nors A. M. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, 12 kartų skatintas, mokėsi, įgijo specialybes, anksčiau dirbo, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, palaiko ryšius su šeima, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. M. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, 4 kartus baustas už gana šiurkščius pažeidimus – uždraustų daiktų turėjimą. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau aukščiau paminėti nuteistojo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad, nors nuteistasis neteistas, tačiau šiuo metu atlieka bausmę už tris tyčinius nusikaltimus, tarp kurių už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, kurį padarė iš anksto susitarus bendrininkų grupėje, neblaivus ir itin žiauriu būdu, kuris sukėlė aukai didelių fizinių kančių. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – virš 3 metų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, t.y. tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, teismas padarė išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalis, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t.y. pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų. A. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, teismo manymu, šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Nuteistasis A. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir tenkinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-15 bei paleisti jį lygtinai iš pataisos namų, nustatant kelias LR BVK 157 str. numatytas pareigas.

Teismas, anot nuteistojo, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, neatsižvelgė į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 59-15 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į LR BVK 157 str. nurodytą galimybę toliau taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nustatinėdamas šio pagrindo nebuvimą, teismas be jokio teisinio pagrindo rėmėsi jo padarytu nusikaltimu, nes nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), kuriuo buvo vadovaujamasi jam nuosprendžiu skiriant bausmę, be to, jis jau atliko daugiau kaip 3/4 paskirtos bausmės.

Nuteistasis pažymi, teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimui, kuriame prašoma jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. A. M. atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Armandas Vainauskas 2012-08-08 atsiliepime siūlo patvirtinti Vilniaus pataisos namu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 liepos 26 d., nutarimą NR.59-15 taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos istaigos.

Teismas, nuteistojo teigimu, neteisingai aiškino ir taikė LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės tikslą nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Teismas privalėjo atsižvelgti į visas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime nurodytas aplinkybes integruotis į gyvenimą laisvėje bei sarstyti ir LR BK 41 str. 2 d. 4 punkte nurodytą bausmės tikslo pasiekimą mano atžvilgiu. A. M. pažymi, jog jo bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad atlikta bausmės dalis yra jį paveikusi, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

A. M. atkreipia dėmesį, jog jo laukia žmona ir senyvo amžiaus motina ir jis, būdamas laisvėje, bus naudingesnis savo šeimai bei visuomenei.

Teismo posėdyje A. M. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

A. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Pabrėžtina tai, kad šio straipsnio trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaip numatyta LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad, nors A. M. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį – 2/3, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad A. M. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, 12 kartų skatintas, mokėsi, įgijo specialybes, anksčiau dirbo, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, palaiko ryšius su šeima, tačiau apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad A. M. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šie nuteistojo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai rodo, jog A. M., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, dar ne visiškai sugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgtina ir į tai, kad, nors A. M. neteistas, tačiau šiuo metu atlieka bausmę už tris tyčinius nusikaltimus, tarp kurių už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, kurį padarė iš anksto susitarus bendrininkų grupėje, neblaivus ir itin žiauriu būdu, kuris sukėlė aukai didelių fizinių kančių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis dar yra neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – virš 3 metų.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į A. M. padarytų nusikaltimų pobūdį bei Socialinio tyrimo išvadą, yra pagrindas manyti, jog nuteistasis linkęs smurtauti. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis ne visuomet psirenka tinkamas elgesio strategijas, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau savo nusikaltimų istorijoje bei pataisos namuose naudojo smurtą.

Apeliacinės instancijos manymu, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. M. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl, apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kuriame prašoma jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei tai, kad būdamas laisvėje jis bus naudingesnis visuomenei ir savo šeimai, jo laukia žmona bei motina, kuri yra senyvo amžiaus, be to, jis charakterizuojamas teigiamai, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tenkinti nuteistojo A. M. skundą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. M. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Regina PocienėLaureta UlbienėNuorašas tikras