Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, kuriuo R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 43 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu R. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. vasario 18 d., 15.17 val., Žalgirio g. 88, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės, nedavė kelio važiuojančiam automobiliui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 102 punkto reikalavimus, susidūrė ir sugadino abu automobilius.

Minėtu nutarimu R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) dydžio bauda.

Skunde aiškinama, kad pagal KET 155 punktą lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Taip turėjo būti ir susidariusioje situacijoje. Skunde pažymima, kad sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis, abiejų kelių danga yra kieta. Ties kelio, kuriuo judėjo VW Sharan, pabaiga prasideda žvyruotas kelias, o tai šį kelią daro labiau šalutinį nei pagrindinį kelio, kuriuo judėjo VW Golf, atžvilgiu. Įvykio vietoje nėra jokių kelio ženklų, kurie rodytų, jog kelias, kuriuo judėjo VW Golf, yra šalutinis, nėra jokių kelio ženklų, kurie leistų daryti išvadą, jog tai yra stovėjimo aikštelė. Dėl šių priežasčių būtent VW Sharan vairuotojas privalėjo duoti kelią R. M..

R. M. skundas netenkinamas.

Faktas, kad 2016 m. vasario 18 d., 15.17 val., Žalgirio g. 88, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo du automobiliai, t. y. VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas R. M., ir kito vairuotojo vairuojamas automobilis, abejonių nekelia, dėl šio fakto ginčas nekyla. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, kuris transporto priemonės vairuotojas turėjo pirmenybę atlikti manevrą, tuo pačiu kokios KET nuostatos susidariusioje situacijoje turėjo būti taikomos.

KET 102 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Skundžiamame nutarime yra nurodoma, jog R. M. pažeidė būtent minėto KET punkto reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis. Teismas visiškai sutinka su tokia skundžiamame nutarime padaryta išvada.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016 m. balandžio 13 d. rašto Nr. A51-27132/16 (2.9.3.1-UK5) turinio matyti, jog kelio dalis tarp Žalgirio ir Daugėliškio gatvių yra pravažiavimo kelias. Šalia šio kelio prie pastato, esančio Žalgirio g. 88, Vilniuje, yra pravažiuojama automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. antžeminė/požeminė stovėjimo aikštelė, įregistruota nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas Žalgirio g. 88B). (b. l. 25) Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog visiškai greta tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra įvažiavimas/išvažiavimas į požeminę stovėjimo aikštelę, kuris nuo tos vietos, kur yra įvažiavimas/išvažiavimas iš teritorijos, iš kurios išvažiavo R. M. vairuojamas automobilis, nėra niekaip atribotas. Teigtina, jog tuo atveju, jeigu automobilis išvažiuotų iš požeminės stovėjimo aikštelės ir ketintų važiuoti link pagrindinio kelio, ar į priešingą pusę, jis privalėtų duoti kelią kitai keliu važiuojančiai transporto priemonei. Teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad išvažiuojant iš teritorijos, kuri yra virš požeminės stovėjimo aikštelės ir kurios išvažiavimas/įvažiavimas nėra niekaip atribotas nuo požeminės stovėjimo aikštelės, transporto priemonės vairuotojas turėtų elgtis kitaip nei išvažiuodamas iš toje pačioje vietoje esančios požeminės stovėjimo aikštelės. KET 3.16. punkte yra nurodoma, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog teritorijoje, iš kurios išvažiavo R. M. vairuojamas automobilis, atitinka minėtame KET punkte vartojamos sąvokos požymius. Akivaizdu, jog šios teritorijos pagrindinė funkcinė paskirtis yra automobilių stovėjimas. Šioje teritorijoje iš dviejų pusių yra subraižytos vietos, kuriose galima statyti automobilius, yra įrengtas įvažiavimas į požeminę stovėjimo aikštelę, teritorija yra apsupta šaligatviu su dviem vietomis, kurios skirtos įvažiavimui bei išvažiavimui iš šios teritorijos. Aplinkybė, kad į šią teritoriją galima pakliūti iš dviejų pusių, ją galima pervažiuoti išilgai, jos funkcinės paskirties vertinimo nekeičia. Teismas pažymi ir tai, jog teritorijos, iš kurios išvažiavo R. M. vairuojamas automobilis, kaip stovėjimo aikštelės funkcinę paskirtį patvirtina ir tai, jog ji yra lygiagreti pagrindinei gatvei, t. y. Žalgirio gatvei, ir tęsiasi iš esmės tiek, kiek tęsiasi pastatas, esantis Žalgirio g. 88, Vilniuje. Taigi šis faktas taip pat leidžia konstatuoti, jog šalia pastato esančios teritorijos pagrindinė paskirtis yra tenkinti asmenų, pageidaujančiu pasistatyti automobilius, poreikius, o ne geresnio susiekimo tarp skirtingų vietų užtikrinimui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. M. tyrimo metu duotame paaiškinime pats teigė, kad 2016 m. vasario 18 d., apie 15.10 val., vairuodamas automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo iš stovėjimo aikštelės, esančios prie namo Žalgirio g. 88. Tokie pažeidėjo paaiškinimai akivaizdžiai rodo, jog jis suvokė, kad išvažiuoja iš teritorijos, kuri yra vertintina kaip aikštelė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra nustatyta, kad sankryža yra laikoma kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Vieta, iš kurios išvažiavo R. M. vairuojamas automobilis nelaikytina sankryža, todėl nagrinėjamu atveju KET 155 punkto, kuris numato, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, reikalavimai nėra taikomi, o turėjo būti taikomi KET 102 punkto reikalavimai, t. y. įvažiuodamas į kelią (pravažiavimo kelią) iš minėtos teritorijos R. M. privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Faktas, jog prie aikštelės nėra jokių kelio ženklų, kurie nurodytų, kad aikštelė yra skirta automobilių stovėjimui, jos funkcinės paskirties vertinimo nekeičia, tuo labiau, kad KET nenumato kelio ženklo „Transporto priemonių stovėjimo aikštelė“ ar „Aikštelė“, KET numato tik nurodomuosius ženklus susijusius su stovėjimo vieta, pavyzdžiui, „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ ir pan. Egzistuojantis teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, jog yra preziumuojama, kad transporto priemones valdantys asmenys sugeba identifikuoti aikšteles ir tokių teritorijų žymėjimas atskirais ženklais nėra tikslingas.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, nekyla abejonių, jog R. M. pažeidė KET 102 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą pažeidimą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.