Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui M. P.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK atstovui Andriui Janušui,

viešame posėdyje išnagrinėjo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Skaidiškių k., Vilniaus r., vedusio, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2015 m. liepos 2 d., apie 17:30 val., Molėtų r., kelyje Molėtai – Pabradė 33 km., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir vairuodamas automobilį Renault M. S. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9., 101., 222. punktų reikalavimus tuo, kad:

1) atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje priklausantį suinteresuotam asmeniui R. B. stovintį automobilį Rover 400 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ją nežymiai apgadino,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

2) pasitraukė iš eismo įvykio su kuriuo jis kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET 9., 101., 222. p. reikalavimus, nesusitaręs dėl turinės žalos atlyginimo ir nepranešęs nedelsdamas apie įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai būtų neįmanoma,- policijai,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.;

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d. (b.l. 1, 99-102, 118-120).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklaustas S. V. kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų nepripažino, nesutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad jo brolis, jo paprašė, kad jis jį nuo Pabradės pavežtų pirkti automobilio. Važiavo į Arnionių kaimą ir sustojo brolis pasiūlė užvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės butelio. Nuvažiavo į parduotuvę, brolis išėjo pirkti alkoholio, automobilių šalia nebuvo. Prieš parduotuvę jokio automobilio nebuvo, galėjo būti iš galo. Brolis nupirko butelį įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo į kaimą, ten užsuko pas draugą ir išgėrė tą butelį. Apie 7-8 val. žmonės pradėjo bėgioti, kad atvažiavo policija. Jis sėdėjo kambaryje, raktai buvo ant stalo. Jam anksčiau buvo akumuliatorius išsikrovęs, o kaimynas jį pertraukė, bamperiu galėjo liesti žolę, todėl ten nudraskyta. Į alkotesterį liepė pūsti pareigūnai tris kartus. Buvo sulaikytas, o kameroje antrą ar trečią valandą nakties jam pasidarė blogą, pajuto dujų kvapą į kamerą pripūtė dujų ir pradėjo gąsdinti, kad duos 20 metų kalėjimo. Prie parduotuvės automobilio nekliudė. Pas jį auga akacija, įbrėžimai ant jo automobilio galėjo atsirasti nuo jos. Parduotuvės kieme automobilio Rover nematė (b.l. 8, 65-67).

2016-02-08 teismo posėdžio metu S. V. papildomai nurodė, kad išvažiuodamas jis nepajuto jokio smūgio, jei jis pajustų, kad buvo smūgis, tai sustotų ir išsikviestų policiją. Jam nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl sugadinto kitam asmeniui automobilio. Įvykio metu jis buvo blaivus. Po įvykio gėrė alkoholį (b.l.).

Jo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas M. P. paaiškino, kad byla nagrinėjant teisme nepakako įrodymų, kad S. V. vairavo automobilį neblaivus. Liudytojams galėjo pasirodyti, kad S. V. buvo neblaivus, dėl pačio S. V. asmeninių savybių. Pagal Lietuvos A. T. praktiką reikia vadovautis įrodymais, o ne prielaidomis, priimant galutinį sprendimą. Mano, kad S. V. byla turi būti nutraukta. Jei teismas nuspręs, kad veika padaryta, tai veika gali būti kvalifikuojama pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Vadovaujantis teismų praktika bylą pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. turi būti nutrauką, nes nėra veikos sudėties. Šiai veika būdinga tiesioginė tyčia, Tai pažeidėjas turi suvogti, kad padarė pažeidimą ir pasišalina iš įvykio vietos. Šiuo atveju S. V. nesuprato, kad jis padarė teisės pažeidimą, dėl to nesuprato, kad pasišalina iš įvykio vietos. Dėl išvardintų argumentų byla pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. turi būti nutraukta, nes nėra veikos sudėties. Tas pats pasakytina ir apie veiką pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. Kadangi šiam straipsniui būdinga tiesioginė tyčia, tai žmogus turi suvogti, kad jis padarė autoįvykį ir tai suvokdamas, kad jis padarė autoįvykį ir po autoįvykio vartojo alkoholį. Šiuo atveju S. V. nesuprato, kad padarė pažeidimą, dėl to jam nekilo įstatyminė pareiga nevartoti alkoholio po autoįvykio. Taigi veika turi būti neperkvalifikuota, o byla turi būti nutraukta. Dėl S. V. paaiškinimo. Paaiškinimas buvo paimtas, kai S. V. buvo neblaivus. Taip pat jis prieštarauja kitų liudytojų parodymams. Dėl to mano, kad paaiškinimu nereikia vadovautis (b.l. ).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas A. J. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį pareigūnams nuvykus į eismo įvykį, buvo nubraižyta įvykio schema, paimti liudininkų paaiškinimai ir buvo surastas galimai įvykio kaltininkas. Pagal surinktus įrodymus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Patikrinus buvo nustatyta, kad asmuo nėra sumokėjęs baudos pagal esamus kodus, jo vardu sena bauda buvo nesumokėta. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal pakartotinumą bei esant neblaiviam, nes po eismo įvykio jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Sugretinimai automobilio nebuvo daryti kadangi ant priekinio bamperio buvo likę kito automobilio mėlynos spalvos dažų, buvo akivaizdūs pėdsakai. Paaiškėjus naujom aplinkybės apie baudos sumokėjimą, kaltinimo pagal ATPK 130² str. jis nepalaiko, tačiau mano esant pakankamai įrodymų dėl eismo įvykio sukėlimo esant neblaiviam. Prašo pažeidėjo veiksmus kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir 130 str. 1 d. (b.l. 66).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad su draugu nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę. Eidamas į parduotuvę, matė, kaip R. S. automobilis stovėjo ant žolės. R. S. automobilio vairuotojas pradėjo važiuoti nuo kalniuko ir nesugebėjo sukti vairo, matėsi, kad jis neblaivus bei atsitrenkė į stovintį automobilį. Jis šaukė jam sustoti, bet šis nuvažiavo, ne keliu, o kelkraščiu. Su draugu jis iškvietė policiją, vairuotojo nepažinojo, žinojo jo brolį, nes gyvena viename kaime. Jisai atsitrenkė į jo automobilio galinį kairį bamperį, nes važiavo nuo kalniuko bandė sukti ir įvažiavo. S. V. sėdintį už vairo matė kažkur 5-10 metrų atstumu, aiškiai matė jo veidą. Kai kliudė automobilį vairuotojo brolis jau sėdėjo viduje. Vairuotojo brolis yra jo kaimynas, jų santykiai neutralūs. Kad vairuotojas neblaivus suprato, nes vairuotojas vairą suko netolygiai, stovėjo ant kalniuko, kur negalima stovėti bei iš jo važiavimo manieros (b.l. 9-10, 63, 67-68).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. O. parodė, kad su draugu važiavo į parduotuvę ir pamatė Reno automobilį, kurį galimai vairavo girtas vairuotojas. Ėjo link parduotuvės, matė, kaip pas jį įlipo keleivis ir automobilis pradėjo važiuoti bei atsitrenkė į jo draugo stovinį automobilį. Jog vairuotojas girtas matėsi iš to kaip vairuoja. Pradėjęs važiuoti, važiavo per žolę, atsitrenkė į galą kairės pusės bamperį. Draugas jam šaukė sustoti, tačiau šis nuvažiavo. Keleivis gyvena tame pačiame kaime. A. Ž. automobilio matėsi įbrėžimai ir ant Reno priekinio kairės pusės bamperio matėsi stiprūs įbrėžimai. S. V. mato antrą kartą ir jį apkalbėti priežasčių neturi, matė patį Reno į stovintį automobilį įsirėmimo momentą (b.l. 11-12, 68-69).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjo automobilį įvažiavo sidabrinės spalvos Reno automobilis ir iš įvykio vietos pasitraukė. Nuvykus į įvykio vietą rado pranešėją ir jo keleivį, pastebėjo nežymius įbrėžimus. Nuvažiavo į Arnionių I kaimą pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį. Namo viduje rado vairuotoją, kurį atpažino nukentėjusysis, kaip vairavusį automobilį, šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apžiūrėjo automobilius ir pagal apgadinimus buvo matyti kad jie atitiko, buvo nestiprus kontaktas. Nuo gėlės akacijos tokie įbrėžimai negalėjo atsirasti. Vienas automobilis buvo šviesus, kitas tamsus (b.l. 64, 69-70).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą, rado automobilį Rover ir du jaunuolius, kurie teigė, kad buvo eismo įvykis. Parodė apgadinimus, nurodė vyrą kuris vairavo Reno scenic ir pasisiūlė parodyti kur galimai jis gali būti. Su jaunuoliais važiavo jo ieškoti, jie buvo vietiniai, važinėjant viename iš daugiabučio namo kiemų pamatė automobilį Reno. Sugadinimai kurie pasireiškė nubrozdinimais buvo nežymus. Buvo sugadinti Rover kairės pusės galas prie sparno, o R. S. kairės pusės priekinio bamperio kampas. Nustatė, kad šitie du automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, pagal liudininkų parodymus. Liudininkai nurodė vairuotoją, jį atpažino. S. V. akivaizdžiai buvo neblaivus. Apgadinimai abiejų automobilių buvo viename aukštyje (b.l. 64, 70).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad S. V. jo brolis. Liepos 2 d. turėjo važiuoti į Švenčionis, buvo susitaręs, kad jį nuveš brolis. Su broliu susitiko Pabradėje ir nuvažiavo į Arionių kaime esančią parduotuvę. Pats išlipo iš automobilio, o brolis liko sėdėti automobilyje. Parduotuvėje nusipirko 0.7 l degtinės butelį. Išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į kitą kaimą, pas draugą, kur išgėrė 0.7 l degtinės keturiese. Apie 7 valandą atvažiavo policijos pareigūnai. Sakė, kad įvyko avarija, bet jokios avarijos nebuvo. Kai išėjo iš parduotuvės automobilių šalia nebuvo, kad kas šauktų stok ar panašiai nieko negirdėjo (b.l. 13, 70-71).

2015-09-21 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad S. V. jam pažįstamas. Jis buvo nuėjęs pas pažįstamą, ten atvažiavo Stanislovas ir Voitekas, pas Danilevičių išgėrinėjo degtinę, Stanislovas vaišino. Atvažiavo policija, Stanislovas davė parodymus, kai jis atvažiavo gerti alkoholį buvo blaivus (b.l. 64, 71).

Motyvuojamoji dalis

S. V. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-4, 5, 7, 15-18, 19, 35-37, 99-102).

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. V., jo atstovo ir institucijos, atstovo paaiškinimus, liudytojų, pareigūnų parodymus, ištyrus administracinę bylos medžiagą teismas daro išvadą, jog nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nukentėjusysis Ž. B. ir liudytojas R. O. parodė, kad vairuotojo manevravimas priminė neblaivaus asmens važiavimą. Atvykus pareigūnams pas S. V., S. V. buvo rastas neblaivus. Kaip pats S. V. aiškina grįžo iš parduotuvės pas draugus ir gėrė degtinę. Ž. B. ir R. O. teismo posėdžio metu nurodė, jog gerai matė, kad automobilį vairavo S. V., kai jis atsitrenkė į automobilį bei jie šaukė ir girdėjo automobilių kontakto garsą, tačiau S. V. nereagavo ir nuvažiavo. Šie liudytojai S. V. nepažinojo, atpažino tik kartu buvusį vairuotojo, t.y. S. V. brolį, kuris yra jų kaimynas. Tačiau šiuo atveju iš vairavimo stiliaus ir manevravimo, negalima daryti kategoriškos išvados, jog S. V. vairavo transporto priemonę neblaivus. Tai kad vairavimo stilius priminė neblaivaus vairuotojo vairavimą yra tik prielaida, kuria negalima pripažinti įrodymu. Tačiau nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog S. V. suvokdamas, kad padarė eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Nors S. V. teigia, jog jis jokio eismo įvykio nepadarė, tačiau tokius jo parodymus paneigia Ž. B. ir R. O. parodymai kurie gerai matė, kad automobilį vairavo S. V. kuris atsitrenkė į stovintį automobilį. Ž. B. parodė, kad šaukė sustoti, matė automobilio kontaktų faktą. Šias aplinkybes patvirtino ir R. O.. Jų abiejų parodymai, duodant pareigūnams, tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą ir teismo posėdžio metu sutampa, jų suinteresuotumas apkalbėti S. V. nenustatytas. Policijos pareigūnai po įvykio radę S. V. teigė, jog jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo automobilis buvo apibraižytas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad S. V. tą dieną niekur neatsitrenkė, tačiau teismas šioje byloje kritiškai vertina V. V. parodymus, kadangi V. V. teigė, jog ant brolio mašinos nebuvo jokių sugadinimų. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilių apgadinimai, nors automobiliai ir apgadinimai užfiksuoti ne vienoje fotonuotraukoje kartu, tačiau palyginus ant automobilių esančius apgadinimus jų aukščiai ir spalvos sutapo, teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais teisme. Iš byloje esančios Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK informacijos apie įvykį, matyti, jog užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai Renault M. S. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priekinis bamperis, Rover 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –užpakalinis kairės pusės sparnas ( b.l. 36). Ta aplinkybė, jog byloje esančiose fotonuotraukose nebuvo daryti automobilių sugretinimai ir apgadinimų aukštis nebuvo užfiksuotas liniuote, negali sukelti pagrįstų abejonių ar juo labiau paneigti anksčiau nustatytas aplinkybes, kadangi anksčiau išvardyti duomenys visiškai įrodo, jog minėti automobiliai kontaktavo. S. V. pažeidimų tyrimo metu paaiškino, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Išlipo iš automobilio. Jokių apgadinimų nepastebėjo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Alkoholį vartojo po eismo įvykio (b.l. 8). Todėl įvertinus visumą įrodymų ir nesant pagrindo netikėti pareigūnų, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, teismas konstatuoja, jog S. V. vairavo transporto priemonę, padarę eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika turi būti kvalifikuotina pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Posėdžio metu surinkti įrodymai patvirtina, jog S. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė tiek už vairavimą neblaiviems, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, tiek už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolu, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jei tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ir kai tai padarė neblaivus asmuo. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, jog S. V. eismo įvykį padarė būdamas neblaivus, tačiau neginčytinai nustatyta, jog S. V. padarė eismo įvykį, pasitraukė iš įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, todėl jo veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė byla Nr. N575-2303-08, aprobuota LVAT biuletenyje Nr. 15/2008).

Siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, bei užtikrinant asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas (duomenys neskelbtini) str., Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

Nagrinėjant bylą, teismas, bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, pranešė asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn S. V. ir jo įgaliotam atstovui apie jo veikos galima perkvalifikavimą bei jam suteikė teisę į gynybą. Tačiau S. V. ir jo įgaliotas atstovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar skirti laiko pasirengti gynybai, nepareiškė, teigdami, kad bylą galima nagrinėti ir be pertraukos.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. veika buvo kvalifikuota ir pagal (duomenys neskelbtini) str. (duomenys neskelbtini) str. numato atsakomybę asmeniui už pakartotinį vairavimą neblaiviam, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, būtina nustatyti ar nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog S. V. patraukimui atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str. aktualu yra, ar įvykdytas ir kada įvykdytas nutarimas, pagal kurį jis baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviu ir spręstina apie nuobaudų galiojimą. Vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu šis asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Kaip matyti, asmens buvimo baustu laikotarpį ir baustumo išnykimo momentą įstatymų leidėjas sieja ne su nuobaudos paskyrimo, o su nuobaudos įvykdymo laiku. Tokiu būdu aiškinant ATPK 36 str. ir 130² str. akivaizdu, kad pagal (duomenys neskelbtini) str. asmuo atsako, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nepraėjus metams nuo tos dienos, kai pasibaigia anksčiau jam paskirtos pagrindinės (ar papildomos) administracinės nuobaudos vykdymas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad S. V. baudą buvo sumokėjęs 2008-07-24 (teismui pateikta baudos mokėjimo kvito kopija), pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-07-24 nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir jam buvo paskirta 1000 litų (289 Eur) bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Iš teismų informacinės duomenų sistemos Liteko matyti, jog S. V. baudą sumokėjo 2008-07-24. Specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2009-02-24. Taigi šiuo atveju nuobaudos vykdymo terminas yra pasibaigęs 2010-02-24. Todėl jo veiksmuose transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pakartotinumo nėra. Atsižvelgiant į tai administracinio teisės pažeidimo byla dėl (duomenys neskelbtini) str., numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.), (b.l. 62, 118-120).

S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, suinteresuotas asmuo R. B. jokių pretenzijų S. V. neturi, todėl jam skirtina sankcijoje už sunkesnį iš padarytų pažeidimų sankcijoje numatyta nuobauda (b.l. 20-25, 48, 61-62, 105).

Transporto priemonė Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gražinta savininkui (b.l. 14, 84-88).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su fotonuotraukomis saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 35-37).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 p., teismas

nutarė:

S. V. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir skirti:

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 30 eurų baudą;

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 590 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 900 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. S. V. galutinę nuobaudą paskirti 900 (devynių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.2.6.-7-269/2016 dalyje pagal LR (duomenys neskelbtini) str. S. V. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti šio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A.2.6.-7 -269/2016 ir pažeidimo identifikavimo Nr. ROIK 0504720.

I. S. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su fotonuotraukomis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.