- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-13
- Bylos Nr.
- A-248-692-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Gintaras Kryževičius
- Atsakovas
- Šilalės rajono policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Šilalės rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2005 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.93-1-TE-26 dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos; 2) grąžinti jį į tarnybą - Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį atėmimu teisės dvejus metus dirbti teisėsaugos struktūrose. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė, palikdamas galioti minėtą nuosprendį. Įsiteisėjus nuosprendžiui, atsakovas pareiškėją atleido iš pareigų nuo 2005 m. balandžio 8 d., vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 7 d. nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, ir Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, bei bylą prieš pareiškėją nutraukė, nenustačius, kad jis dalyvavo, darant nusikaltimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra visiškai reabilituotas, todėl turi būti grąžintas į tarnybą bei jam atlyginta už priverstinės pravaikštos laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas neprieštaravo, kad pareiškėjas būtų grąžintas į jo buvusias pareigas, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas pagrįstai, nes buvo vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas pripažino neteisėtu ir panaikino Šilalės rajono policijos komisariato 2005 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.93-1-TE-26, grąžino pareiškėją į Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas bylos dalį dėl reikalavimo priteisti 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nutraukė.
Teismas nurodė, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas atėmimu teisės dvejus metus dirbti teisėsaugos struktūrose, pateikimas vykdyti sudarė pagrindą atsakovui atleisti pareiškėją iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas (įsiteisėjęs teismo nuosprendis) buvo panaikintas, todėl ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pripažintinas neteisėtu ir pareiškėjas grąžintinas į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas. Teismas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis reglamentuoja neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimą į vidaus tarnybą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Įstatyme įtvirtinta teisinė pasekmė dėl atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką yra imperatyvi, todėl tenkintinas pareiškėjo prašymas dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas nuo 2005 m. balandžio 8 d., tačiau nežinoma teismo sprendimo įvykdymo diena, todėl teismas negali nurodyti priteistinos konkrečios vidutinio darbo užmokesčio sumos už visą priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ši bylos dalis nutrauktina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikšto laiką, ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas, vykdant Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d nuosprendį, kuris buvo įsiteisėjęs ir buvo pateiktas atsakovui vykdyti. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsakovas privalėjo nuosprendį vykdyti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui žala dėl nesumokėto darbo užmokesčio nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos atsirado ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl neteisėto nuteisimo, todėl vidutinis darbo užmokestis iš atsakovo neturėtų būti priteisiamas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, sutikdamas su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Kiti proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl kolegija vertina ir pasisako dėl viso teismo sprendimo.
Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu- įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo jam buvo atimta teisė dirbti teisėsaugos institucijose. Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bausmių vykdymo kodekso 34 straipsnio 1 dalis, galiojusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nustatė, kad nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu. Taigi, atleidimas iš tarnybos prieš tai minėtu pagrindu nepriklauso darbdavio diskrecijai: teismui paskyrus minėtą bausmę, darbdavys privalo nuteistąjį asmenį atleisti iš tarnybos. Todėl atsakovo 2005 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr.93-1 TE- 26, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, ir kuris buvo priimtas remiantis Tauragės apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu bei 2005 m. kovo 31 d. Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjo patvarkymu, jo priėmimo momentu buvo pagrįstas ir teisėtas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir 2005 m. birželio 7 d. nutartimi panaikinus Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, ir bylą prieš pareiškėją nutraukus, kadangi nenustatyta, jog jis dalyvavo darant šį nusikaltimą, išnyko teisinis pagrindas pareiškėjo atleidimui iš tarnybos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus panaikinti atsakovo 2005 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr.93-1 TE- 26 ir grąžinti jį į Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.
Teismas tenkino ir pareiškėjo reikalavimą priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Šią sprendimo dalį teismas grindė Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Pripažinus atleidimą neteisėtu, turi būti pašalinamos neigiamos pasekmės, atsiradusios atleistajam pareigūnui dėl tokio atleidimo. Vienas iš neigiamų pasekmių šalinimo būdų- negauto darbo užmokesčio kompensavimas. Tokia taisyklė ir įtvirtinta minėtoje Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalyje. Tais atvejais, kai nustatomi valstybės institucijos pareigūno, turinčio teisę atleisti iš tarnybos, neteisėti veiksmai, vidutinis darbo užmokestis neteisėtai atleistam darbuotojui išmokamas iš tos institucijos lėšų. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kuris vėliau buvo panaikintas kaip neteisėtas, o atsakovas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos momentu elgėsi teisėtai. Todėl dėl teisėto atsakovo elgesio jam neturėtų atsirasti neigiami padariniai. Pareiškėjui jo negautas darbo užmokestis turėtų būti kompensuojamas Civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjusį nuosprendį, išskyrus šio Kodekso 337 straipsnyje numatytus atvejus, pateikia vykdyti jį priėmęs teismas, o 340 straipsnio 1 dalis- kad išteisinamąjį nuosprendį vykdo pats teismas po to, kai paskelbia nuosprendį, išaiškina nuteistajam nuosprendžio esmę bei jo teises ir pareigas. Atsakovui išteisinamasis nuosprendis vykdyti pateiktas nebuvo.
Išdėstytų argumentų pagrindu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteistas iš Šilalės rajono policijos komisariato, naikintina ir šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui V. B. iš atsakovo Šilalės rajono policijos komisariato priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti ir reikalavimą priteisti iš Šilalės rajono policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką atmesti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.