- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-29/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Algimantas Venckus, Elena Vainienė (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Simonas Bareika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 9 d., laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė F. O. į galvos kairę pusę ir tokiu būdu padarė durtinę-pjautinę kairės galvos pusės žaizdą su galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių bei kairės akiduobės viršutinės sienelės sužalojimais, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje F. O. mirė, ir tokiu būdu jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas mano, kad jam yra paskirta aiškiai per griežta bausmė.
Nurodo, jog jis pripažino savo kaltę ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nustatė, kad ir pats nukentėjusysis buvo agresyvus ir elgėsi provokuojančiai. Apeliantas pažymi, kad yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, II grupės invalidas, serga glaukoma, dėl kurios reikalinga operacija, nustatytos ir kitos ligos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas A. M. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas atmestinas.
Kolegijos nuomone, nuteistajam A. M. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta tiesiogine tyčia. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas jo atsakomybę švelninančias aplinkybes – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas neteistas, administracine tvarka nebaustas. Neigiamai apeliantą charakterizuojančių duomenų nėra.
Baudžiamasis įstatymas už nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis) (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, apeliantui už nužudymą paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 11 metų.
Nuteistasis savo skunde prašo atsižvelgti į jo amžių, taip pat kad jis yra II grupės invalidas, serga glaukoma, dėl kurios reikalinga operacija, taip pat jam nustatytos ir kitos ligos.
Apeliantas nurodydamas ligas, kuriomis jis serga, jokių tai pavirtinančių medicininių dokumentų nepateikė. Tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teismas negali vertinti abstrakčių, dokumentais nepagrįstų, apelianto skundo argumentų. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės – jo amžius ir turimas invalidumas – negali būti pakankamu pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, nes, kaip jau buvo minėta, apeliantas padarė tyčinį labai sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą.
Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.
Kolegijos nuomone, nuteistajam A. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u taria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.