Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-4438-734/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
2-4438-734/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36734-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
UAB „Salro“
Atsakovas
„Seesam Insurance AS“
Advokatai
Justina Stucka
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4438-734-2014Procesinio sprendimo kategorija 116.1; 35 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36734-2013-8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Vitalijai Šiškienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Justinai Stuckai,atsakovo atstovui Giedriui Vicko,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Salro“ ieškinį atsakovui „Seesam Insurance AS“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu ( b.l. 1-16) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 17100 Lt draudimo išmoką, 75,24 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2012-03-05 sudarė ieškovui priklausančio automobilio RENAULT TRAFIC, v.n. (duomenys neskelbtini) savanoriškojo draudimo sutartį, kuria šalys susitarė, jog automobiliui bus taikoma draudimo apsauga nuo visų įvykusių įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius, draudimo variantas-draudimas rinkos verte. 2012-06-02 apie 20 val.15 min., kelių „108“ ir“5217“ sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės – RENAULT TRAFIC v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama P. O., ir MAZDA 6 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojama M. O.. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad RENAUL TRAFIC automobilio vairuotojas, važiuodamas šalutiniu keliu iš Vilniaus, prie Maišiagalos, lyjant stipriam lietui, pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį MAZDA pastebėjo tik prieš pat sankryžą, todėl, ėmus stabdyti, transporto priemonė įčiuožė į sankryžą. MAZDA vairuotojas, negalėdamas išvengti transporto priemonių susidūrimo, rėžėsi į automobilio RENAUL TRAFIC dešinį šoną ties vidurine dalimi. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, todėl vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir 2012-06-04 kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos gavimo. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodęs, kad automobilis RENAULT TRAFIC iki šio eismo įvykio, turėjo kitą įvykį, kurio metu buvo apgadintas dešinysis šonas, o automobilio MAZDA sugadinimai iki šio eismo įvykio, buvo taip pat apgadintas. Todėl, atsakovas, kaip draudikas, vadovaudamasis Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006, 8.1.22 punktu, atsisako atlyginti žalą, jei draudžiamasis įvykis yra sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką, taip pat jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius arba kitais būdais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, t.y. atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias automobilių sugadinimo aplinkybes. Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, kadangi ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes neįrodyta, kad jis apgaule siekė gauti iš draudimo bendrovės draudimo išmoką. Ieškovo direktorius P. O. teikė nuoseklius paaiškinimus, jog jis įsigijo nenaują automobilį, tačiau be akivaizdžių matomų pažeidimų. Atsakovo pasirinktas specialistas visiškai nevertino, ar tokio pobūdžio apgadinimai galėjo būti paslėpti ir tokių paslėptų apgadinimų buvimas galėjo įtakoti visiems apgadinimams, kurie atsirado 2012-06-02 eismo įvykio metu. Atsakovas, kaip draudikas, pagal Draudimo įstatymo 82 str.6 d. nuostatas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką. Ieškovo pasirinkti specialistai konstatavo, kad abu automobiliai kontaktavo eismo įvykio metu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas tyčia nuslėpė eismo įvykio aplinkybes, todėl nėra pagrindo pripažinti šį eismo įvykį nedraudžiamuoju. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-09-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą antrame lape nurodyta, kad atsakovo darbuotojas G. L., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad apgaulės būdu P. O. iš „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo kėsinosi gauti 17100 Lt. Akivaizdu, kad atsakovas buvo paskaičiavęs draudimo išmoką dėl 2012-06-02 eismo įvykio, todėl tokią sumą ieškovas ir pašo priteisti, įvertinus 400 Lt frančizę, todėl reikalaujama priteisti ieškinio suma yra 16700 Lt. Kadangi atsakovas nesilaikė Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.2.2p. nustatyta tvarka per 30 dienų nuo Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-09-13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą P. O. atžvilgiu, išmokėti draudimo išmoką, pagal 9.2.5 p. bendrųjų draudimo sutarties sąlygų nuostatas, ieškovui skaičiuotinos 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku neišmokėtos draudimo sumos, ieškinio padavimo dienai atsakovas vėluoja 22 dienas, už kurias paskaičiuota 75,24 Lt delspinigių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido 1 metų ieškinio senatį reikšti reikalavimui dėl draudimo išmokos priteisimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Taip pat ieškinys atmestinas dėl to, kad ieškovas pažeidė Draudimo taisyklių 8.1.22p., bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5p. ir 9.3.5p., nes draudikui pateikė apie eismo įvykį tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu bandydamas suklaidinti draudiką. Dėl galimai 2012-06-02 įvykusio eismo įvykio buvo atliktos dvi automobilių ekspertizės, abiejose išvadose specialistai nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės esminius sugadinimus patyrė ne deklaruoto eismo įvykio metu. taip pat ekspertai pasisakė dėl transporto priemonės REANAULT judėjimo režimo 2012-06-02 deklaruoto eismo įvykio metu, ekspertai nustatė, kad 2012-06-02 deklaruoto eismo įvykio metu automobilis RENAULT stovėjo, kas kategoriškai prieštarauja eismo įvykio kaltininko P. O. pateiktiems paaiškinimams dėl eismo įvykio, kai jis teigė, kad važiavo apie 60 km/h greičiu, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė parodymus, kad jis važiavo 140 km/h greičiu. Ieškovo veiksmų visuma laikytina draudimo bendrovės klaidinimu, siekiant gauti draudimo išmoką, kas atitinka Draudimo taisyklių 8.1.22p. bei Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5p. ir 9.3.5p., kurių pagrindu atsakovui pareiga mokėti draudimo išmoką nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

LR CK 6.987 str. nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: tarp ieškovo ir atsakovo 2012-03-05 vienerių metų laikotarpiui pasirašyta automobilių savanoriškojo draudimo sutartis ( b.l. 18), kuria atsakovas apdraudė rinkos verte sutarties sudarymo dienai ieškovo automobilį RENAULT TRAFIC, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , draudimo apsauga nuo visų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius. Ieškovas pateikė į bylą eismo įvykio deklaraciją ( b.l. 25), kurioje nurodyta, kad 2012-06-02, 20val.15 min, eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės: RENAULT TRAFIC v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojama P. O., ir MAZDA 6 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojama M. O.. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, t.y. savo draudiką, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, atsakovas 2012-06-29 raštu ( b.l. 26), atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodęs, kad automobilių RENAULT ir MAZDA sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota betarpiškai apžiūrėjus šiuos automobilius, tarpusavyje nesuderinami, abu automobiliai iki buvusio jų tarpusavio kontakto, turėjo esminius sugadinimus, kadangi ieškovas nurodė tikrovės neatitinkančias automobilių apgadinimo aplinkybes, pagal Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006, 8.1.22p., įvykis pripažintinas nedraudiminiu, todėl draudimo išmoką atsisakoma išmokėti. Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 69-74), 8 skirsnyje, 8.1.22 punkte nurodyta, kad, jei draudžiamasis įvykis yra sukeliamas tyčia, o taip pat jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, Draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, įvykis laikomas nedraudiminiu. Tokia pati nuostata išsakyta ir bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5p., 9.3.5.p. ( b.l. 19-24). Taisyklių bei bendrųjų draudimo sutarties sąlygų šių punktų taikymą atsakovas grindžia specialistų, atlikusių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių ekspertizę, išvadomis ( b.l. 30-48,49-55), kuriose nurodyta, kad eismo įvykio dalyviai buvo kontakte, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kaip nurodo automobilių vairuotojai. Pažymėtina, kad ieškovo nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra prieštaringos, neatitinkančios byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kaip antai: savo 2013-11-26 paaiškinime ( b.l. 92) P. O. atsakovui nurodo, kad prieš eismo įvykį važiavo 60 km/h greičiu, įvažiavęs į sankryžą, pastebėjęs kitą automobilį, prieš trisdešimt metrų, pradėjo stabdyti, neprisimena, ar buvo visiškai sustojęs, kai pajuto smūgį iš dešinės pusės. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ieškovas nurodė, kad prieš susiduriant su MAZDA, važiavo dideliu apie 140 km/h greičiu, jo automobilis į sankryžą „įčiuožė“ ( b.l. 143-146), o Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje ( b.l.49-55) nurodyta, kad automobilis MAZDA trenkėsi į stovinčio automobilio RENAULT TRAFIC šoną. Taip pat specialisto išvada neatitinka ieškovo nurodyto automobilio eismo įvykyje sugadinimo masto, specialisto išvadoje nurodyta, kad dalis automobilio RENAULT TRAFIC dešiniojo šono deformuotų abiejų durelių ir slenksčio po jomis nedidelės apimties sugadinimų buvo padaryti į šio stovinčio automobilio šoną atsitrenkus automobiliui MAZDA, su apgadintu priekiniu dešiniuoju kampu ir deformuotu bei apibraižytu variklio dangčiu, atsitrenkimo metu transporto priemonių išilginėms simetrijos ašims esant statmenoje, arba tam labai artimoje padėtyje. Pagal sugadinimų pobūdį ir išsidėstymą, tikėtina, kad automobilio RENAULT TRAFIC dešinys šonas durelių srityje ir slenkstis po jomis buvo deformuotas iki automobilio MAZDA atsitrenkimo, atsitrenkus kitai transporto priemonei, kurio konkretizuoti pagal pateiktus duomenis negalima. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje ( b.l. 51-52, 7 pav.), nurodyti konkretūs automobilių RENAULT TRAFIC ir MAZDA kontakto taškai, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, specialistai teikia išvadą, kad šis kontaktas savo apimtimi neapima visų ieškovo nurodytų automobilio RENAULT TRAFIC sugadinimų, už kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 17175,24 Lt draudimo išmoką. Atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką paremtas dviem specialisto išvadomis – Dr. V. M. įmonės „Impulsana“, teigiančio, kad abiejų automobilių sugadinimai, tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota, tarpusavyje nesuderinami, nors yra požymių, kad automobiliai tarpusavyje kontaktavo, tačiau dėl šio jų buvusio kontakto negalėjo susidaryti visi jų sugadinimai ( b.l. 28-48), bei Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, apie kurios išvadas pasisakyta aukščiau, t.y. šios abi specialisto išvados viena kitai neprieštarauja, abiejų išvadose nurodyta, kad abiejų automobilių kontakto pasekmėje negalėjo susidaryti tokie sugadinimai, kaip nurodo ieškovas, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šių specialistų išvadas ( CPK 178 str.). Ir nors prieš O O. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo pagal LR BK 182 str.1d. požymius “sukčiavimas“, tačiau, apibendrinant visetu ištirtus byloje rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas, kaip draudimo sutarties šalis - draudėjas, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. nebuvo sąžiningas draudiko atžvilgiu, nes neatskleidė savo draudikui visų eismo įvykio aplinkybių ( CK 6.158 str.), todėl atsakovas turėjo pagrindą taikyti Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) , 8.1.22p., Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5p., 9.3.5.p., ir įvykį pripažinti nedraudžiamuoju bei atsisakyti ieškovui išmokėti reikalaujamą draudimo išmoką ( LR Draudimo įstatymo 96 str.7d.), remiantis šiais argumentais, ieškovo ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu taip pat atmesti ieškovo ieškinį. LR CK 1.125 str. 7 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradimo reikalavimams. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2012-06-29 atsakovas raštu ( b.l. 26-27) informavo ieškovą, kad atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl 2012-06-02 deklaruoto ieškovo eismo įvykio, ieškovas, gavęs šį atsakovo raštą, kreipėsi į teisininkus kvalifikuotos pagalbos, šią aplinkybę patvirtina advokato V. K. 2012-07-11 pretenzija atsakovui ( b.l. 133), iš šio darytina išvada, kad ieškovas, turėdamas kvalifikuotą teisininko konsultaciją, turėjo žinoti ieškinio senaties praleidimo pasekmes, todėl ieškovo atstovo argumentai, kad ieškovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtariant jį apgaulės būdu gauti draudimo išmoką, turėtų būti pripažinta pateisinama priežastimi, dėl kurios praleista ieškinio senatis, atmestina, kaip nepagrįsta ( CK 1.131 str.2d.). Nustačius aplinkybę, kad ieškovui teisė į ieškinį atsirado nuo iš atsakovo gauto neigiamo atsakymo dėl draudimo išmokos sumokėjimo, t.y. nuo 2012-06-29 ( b.l. 26-27), įvertinus aplinkybę, kad su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2013-11-06 ( b.l.1), darytina išvada, kad ieškovas praleido LR CK 1.125 str.7d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl jo ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu ( LR CK 1.1312 str.1d.).

Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl netaikytinos LR CPK 93 str. nuostatos.

Teismo posėdžio metu ginčo šalių atstovai paprašė prijungti prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos 137-138 ir 148-149 bylos lapus – eismo įvykio dalyvių apklausos protokolus ir neprieštaravo grąžinti šią medžiagą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kanceliarijai po teismo sprendimo paskelbimo.

. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Grąžinti baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kanceliarijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė