Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Byla Nr. ATP-409-616/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
ATP-409-616/2015
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00509-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Pažeidėjas
E. K.
Administracinė byla Nr. ATP-409-616/2015Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00509-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.2; 45.4.5; 52.5; 79.1. .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo E. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 8 d., paskirta 10 eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1000 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nubaustas už tai, kad 2015m. liepos 11 d. apie 1 val. Kelmės rajone, Šedbarų kaime, Draugystės gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno V. V. teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, po to Sodų ir Pievų gatvių sankryžoje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apgadino jo vairuotą automobilį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015m. rugpjūčio 11 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-556-471/2015, kurioje jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Skunde apeliantas teigia, kad jis administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos nubaustas, nepadarė, nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, teismo nutarimas grindžiamas prielaidomis, tikimybėmis, o ne įrodymais, remiantis tik policijos pareigūnų V. V. ir M. T. parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Apeliantas skunde pažymi, kad teismas atsisakė tenkinti prašymą ir apklausti liudytoją E., kurio parodymai būtų itin reikšmingi, nes E. buvo atpažinęs jo automobilį, todėl ir nematydamas, kas vairavo automobilį, galėjo pranešti pareigūnams, kad automobilį vairavo jis (E. K.).

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nebuvo ištirta, ar policijos pareigūnai V. V. ir M. T. galėjo matyti, kas išlipo pro vairuotojo dureles iš automobilio „Opel Zafira“. Pasak apelianto, jeigu automobiliai po įvykio buvo sustoję taip, kaip užfiksuota nuotraukoje ( b.l. 16 ), tai pareigūnai jokiu būdu negalėjo matyti kas sėdėjo už automobilio vairo ir išlipo. Pažeidėjo įsitikinimu, pareigūnai melavo, jog persekiojo pažeidėją, sąmoningai klaidino teismą, nes jis, būdamas 170 kg svorio, negalėjo būti vikresnis ir greitesnis už pareigūnus, vadinasi, pareigūnai visai nebandė sulaikyti pažeidėjo.

Šalies argumentai

Taip pat skunde pažeidėjas nurodo, kad liko nepaneigta jo versija, jo duoti parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, atitinkantys kitoms bylos aplinkybėms. Teigia, kad M. Z. ir S. R. duoti parodymai yra teisingi ir atitinkantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, M. Z. ir S. R. nebuvo jokio pagrindo teisme meluoti ir už tai vėliau būti nubaustiems, pastarųjų parodymus patvirtino ir liudytojas O. S..

Be to, apeliantas pažymi, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju- ekspeditoriumi, todėl nepagrįstas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones atima iš jo galimybę dirbti ir turėti pragyvenimo šaltinį, nes transporto priemonių vairavimas yra jo pragyvenimo šaltinis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius nesutinka su E. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, mano, kad E. K. kaltė yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Apelianto kritika, kad teismas savo sprendimą grindė prielaidomis, o ne įrodymais, yra deklaratyvi ir nepagrįsta. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokios priežasties rengti žodinį E. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, iš naujo tirti surinktus įrodymus (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė. Tai, kad apylinkės teismas, nurodydamas atitinkamus argumentus, netenkino kai kurių apelianto ar jo gynėjos prašymų (pvz. į teismo posėdį kviesti ir apklausti V. E.) nereiškia, kad teismas nutarimą byloje priėmė neįvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visumos. Skundžiamame nutarime, kurio turinys apeliantui žinomas yra detaliai, aiškiai išdėstyti ir aptarti visi įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas, ir kodėl kai kurių liudytojų (M. Z., S. R.) parodymus atmetė. Pažymėtina, kad teismas liudytojų M. Z. ir S. R. parodymus atmetė ne dėl to, kad jie palankūs pažeidėjui ar kad yra apelianto pažįstami, o todėl, kad minėtų liudytojų parodymai neatitinka kitais, tarp jų ir objektyvios kilmės, įrodymais nustatytų įvykio aplinkybių visumos. Apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas versijas ir minėtų liudytojų parodymus argumentuotai atmetė, todėl dar sykį juos detalizuoti šioje nutartyje nėra būtinybės.

Taigi, nors apeliantas skunde teigia, kad nustatytomis įvykio aplinkybėmis automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir nuo policijos bėgo ne jis, o liudytojas M. Z., tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad byloje surinkti, ištirti ir skundžiamame nutarime aptarti įrodymai (liudytojų M. T., V. V. parodymai, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonėas techninės apžiūros aktas, fotonuotraukos, policijos įstaigoje įregistruotas V. E. pranešimas apie įvykį Nr. ROIK 0115000380098, Šedbarų gyvenvietės planas ir kt.) – neabejotinai patvirtina E. K. kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padaryme. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai apelianto parodymus laikė nelogiškais, prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems įrodymams, pagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų M. T., V. V., kurie vijosi nestojusį automobilį ir betarpiškai matė, kas išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, parodymais, kurie sutampa su V. E. policijai telefonu pateikta pirmine informacija, kad prie jo namų automobiliu atvažiavęs neblaivus kaimynas E. K. bando patekti į namo vidų. Daryti kitokių išvadų apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens E. K. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, bei vertindamas tai, kad pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai, kokius jis deklaravo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į kuriuos, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamojoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Be kita ko, skunde apeliantas nurodo, kad nepagrįstas jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atims galimybę dirbti vairuotoju ir turėti pragyvenimo šaltinį.

Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatyta atsakomybė ir tam vairuotojui, kuris „Nepaklūsta uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> – užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 eurų iki 1558 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>“. Dėl šio padaryto pažeidimo pirmosios instancijos teismas teisėtai taikė apeliantui papildomą nuobaudą – specialios teisės atėmimą.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas ne atsitiktinai vairuotojams už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nustatė griežtą administracinę atsakomybę. Skiriama nuobauda siekiama nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad dėl teisė vairuoti transporto priemones praradimo E. K. nebegalės dirbti vairuotoju, praras pragyvenimo šaltinį, tačiau pažymėtina, jog teisę laikinai vairuoti transporto priemones apeliantas prarado tik dėl savo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti papildomos nuobaudos, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

E. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė