Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. J. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Č. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 6 d., 135 str. 1 d., ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. K. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 135 str. 1 d., ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskyrė 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

L. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 135 str. 1 d., ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskyrė 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

M. J., pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 135 str. 1 d., ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

I. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 135 str. 1 d., ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d., paskirtą bausmę subendrino su 2011-07-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, 2011-07-25 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, 2011-11-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

V. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 135 str. 1 d., ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 63 str. 5 d. 3 p., 64 str. 5 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-07-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, 2011-07-25 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš A. Č., E. K., M. J., L. K., V. L., I. M. priteisė 7122,33 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du litus 33 litus) už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas M. L..

Solidariai iš A. Č., E. K., M. J., L. K., V. L., I. M. priteisė M. L. 1763,91 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt tris litus 91 centą) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai, 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai, 1280 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaidų advokato suteiktai pagalbai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., E. K., L. K., M. J., I. M. ir V. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, A. Č., E. K., M. J., I. M., V. L. esant apsvaigusiems nuo alkoholio, A. Č. sukursčius ir padėjus, E. K. ir L. K. padėjus padaryti nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 16 d. apie 23 val. G. P.-Bitės g., Joniškėlio mieste, prie pastato Nr. 2/4, M. J., I. M. ir V. L. tyčia, dėl asmeninių paskatų sužalojo M. L., sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. L. sveikatą, tai yra: Žvaigždžių g. 5-4, Panevėžio mieste, A. Č. apie 21 val. iš sesers K. Č. gavus SMS žinutę apie tai, kad sesers draugas M. L. jai grasina peiliu, šią žinutę perskaitė kartu buvusiems E. K., M. J., I. M., V. L., kuriuos žodžiu įkalbėjo pamokyti ir sumušti M. L.; po to E. K., iš anksto žinodama apie M. L. sumušimą, surado vairuotoją L. K., I. M., V. L. iš buto pasiėmė peilius ir visi ( A. Č., E. K., M. J., I. M. bei V. L.) automobiliu OPEL ASTRA, valstybinis numeris ERV619, vairuojamu L. K., vyko į (duomenys eskelbtini); vykstant automobiliu, E. K. K. Č. telefonu melagingai pranešė, jog atvažiuoja tik ji, A. Č. bei L. K., sutarė susitikimo vietą; automobilyje L. K. buvo duotas dujų balionėlis ir bendrai sutarta, jog A. Č., E. K., L. K. stovės gatvėje, M. J., I. M. ir V. L. bus pasislėpę, o atėjus į sutartą vietą M. L. ir K. Č., L. K. papurkš dujų, po ko M. J., I. M. ir V. L. užpuls nukentėjusįjį; tęsdami nusikalstamą veiką ir vykdydami susitarimą, A. Č., E. K., L. K. atvyko į sutartą vietą (G. P.-Bitės g., Joniškėlio mieste, prie pastato Nr. 2/4), kur atėjus M. L. bei K. Č., L. K. papurškus dujomis į akis M. L., A. Č. laikant seserį ir neleidžiant padėti nukentėjusiajam, M. J., I. M., V. L. užpuolė M. L. - M. J. sudavė M. L. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, I. M. bei V. L. smogė peiliais, bendrais veiksmais padarydami kraujosruvą kairiame apatiniame voke, poodinę kraujosruvą dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą dešinėje juosmens pusėje, ties dubens kraštu, devynias durtines – pjautines žaizdas: vieną kiaurinę durtinę – pjautinę žaizdą nugaros dešinėje, ties pažasties duobės užpakaliniu kraštu, dvi kiaurines durtines – pjautines žaizdas dešinės mentės išorinio krašto srityje, dvi kiaurines durtines – pjautines žaizdas dešinės mentės srityje, vieną kiaurinę durtinę – pjautinę žaizdą kairėje nugaros pusėje, ties šonkaulių lanko kraštu, vieną kiaurinę durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje juosmens pusėje ir po vieną kiaurinę durtinę – pjautinę žaizdą dešinėje šlaunyje ir dešiniame rieše.

Nuteistasis M. J. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 135 str. 1 d. ir priimti išteisinamąjį bei atmesti civilinį. Alternatyviai prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir argumentuotai nepagrindė nuteistųjų susitarimo turinio ir ribų. Teigia, kad nesitarė su kitais kaltinamaisiais padaryti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, to nesiekė, nenorėjo ir negalėjo numanyti, kad kuris nors iš kaltinamųjų durs nukentėjusiajam ne į koją, dėl ko tarėsi, bet į kitas vietas, ir durs daugiau nei vieną kartą. Todėl jis gali atsakyti tik už tuos sužalojimus, kuriuos padarė, tai yra, už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam ir gal būt viešosios tvarkos sutrikdymą. Teigia, kad bausmės buvo skirtos iš esmės neįvertinus bendrininkų atliktų veiksmų pobūdžio, jų įtakos kilusioms pasekmėms. Jo veiksmų pasekmė yra tik nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra tarp jo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jeigu įvykyje jo iš viso nebūtų buvę, konstatuotos pasekmės vis tiek būtų atsiradę. Jei teismas padarytų išvadą, jog bendrininkų susitarimas apėmė ir sunkų sveikatos sutrikdymą, jam būtų skirtina bausmė, artima bausmėms, paskirtoms E. K., L. K. ir ne griežtesnė, nei paskirta A. Č..

Nuteistasis V. L. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir bausmės paskyrimo pakeisti. Nurodo, kad peilis, kuriuo jis dūrė nukentėjusiajam, priklausė A. Č.. Peilis buvo bukas, todėl negalėjo padaryti durtinių žaizdų. Šiuo pagrindu jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad 20000 Lt neturtinė žala nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir priteisė turtinės žalos dydį, nes neatsižvelgė į nukentėjusiojo avalynės ir drabužių nudėvėjimą, galimybės juos išvalyti, per didelės nukentėjusiojo kelionės išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėjas advokatė I. Č. bei nuteistojo M. J. gynėja adv. L. B. prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė D. M. prašė atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

M. J. ir V. L. apeliaciniai skundai atmetami.

M. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. nes jis nukentėjusiajam tik sukėlė fizinį skausmą ir turi atsakyti tik už savo veiksmus. V. L. nurodo, kad jo turėtas peilis buvo bukas ir jis negalėjo nukentėjusiajam padaryti tokių sužalojimų tokiu peiliu.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji A. Č. sukursčius ir padėjus, E. K. ir L. K. padėjus padaryti nusikalstamą veiką, nusikaltimo vykdytojai M. J., I. M. ir V. L. kartu užpuolė M. L.: M. J. sudavė M. L. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, I. M. bei V. L. smogė peiliais, taip bendrais veiksmais sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. L. sveikatą.

BK 26 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkai atsako už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Byloje nustatyta ir nėra ginčijama, jog bendrininkai, o tarp jų ir abu apeliantai, buvo susitarę “pamokyti” nukentėjusįjį, t.y., vartoti prieš jį fizinį smurtą. Konkretūs kiekvieno vykdytojo veiksmai bei siekiamos pasekmės bendrininkų iš anksto nebuvo sutartos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tuo tikslu bendrininkai iš anksto buvo pasiėmę peilius, kuriuos I. M. ir V. L. įvykio metu panaudojo nukentėjusiajam žaloti. Bendrininkai, taip pat ir abu apeliantai matė vieni kitų veiksmus, kuriais akivaizdžiai buvo keliamas pavojus žmogaus sveikatai, nepaisant to, kiekvienas jų tokiam pavojingam kito veikimui pritarė savo paties veiksmais, nors konkrečių pasekmių ir nedetalizavo. Be to, M. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog prieš M. L. užpuolimą peilį I. M. perdavė būtent jis. V. L. pats peiliu smūgiavo nukentėjusiajam. Šiuo atveju nesvarbu, ar V. L. turėtas peilis buvo bukas ar aštrus, bei nesvarbu, kad M. J. pats peilio nepanaudojo, nes nekyla jokių abejonių, jog situacijoje, kai nukentėjusiajam bendrininkai ne tik sudavė rankomis, bet ir spardė bei smūgiavo į nukentėjusįjį peiliu, apeliantai V. L. ir M. J., būdami pakaltinami, bendrais bruožais numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, įskaitant ir sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Jie vienodai siekė bet kokių padarinių, todėl ši jų nusikalstama veika padaryta neapibrėžta tyčia, apimančia ir BK 135 str. numatytas pasekmes. Tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš nusikaltimo vykdytojų padarytų nukentėjusiajam būtent tuos sužalojimus, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Abiejų apeliantų veika pagal BK 135 str. 1d. teisingai kvalifikuota atsižvelgus į tyčios bendrumą ir iš bendrų veiksmų kilusias pasekmes.

V. L. ir M. J. apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis.

Nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs konkrečių bausmių skyrimo abiems nuteistiesiems motyvai. V. L. ir M. J. nuteisti už sunkų nusikaltimą, už kurį BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Jiems bausmės pagrįstai paskirtos įstatymo sankcijos ribose ir pakankamai individualizuotos. Skirdamas bausmes, teismas laikėsi BK 54 str. 2 d. reikalavimų - atsižvelgė į abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, abiejų nuteistųjų kaip bendrininkų vaidmenį nusikaltimų padaryme ir kitas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į duomenis, apibūdinančius nuteistųjų asmenybes. M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas pagrįstai nustatė dvi abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes-nusikaltimų padarymą veikiant bendrininkų grupe ir apsvaigus nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Nuteistasis V. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas penkis kartus teistas, iš jų tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. M. J. už tyčinius nusikaltimus teistas vieną kartą. Teismas ir V. L. ir M. J. paskyrė už sankcijos vidurkį mažesnes bausmes. Nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo M. J. apeliacinio skundo argumentai, bandant lyginti jam paskirtą bausmę su bausmėmis, paskirtomis A. Č., E. K., L. K., yra nepagrįsti. Bendrininkų vaidmuo nebuvo vienodas, be to, skirtingai nei M. J., aukščiau paminėti asmenys anksčiau nebuvo teisti, E. K. ir L. K. teigiamai charakterizuojami. Teismas taip pat nustatė E. K., L. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jie savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Paskirdamas M. J. griežtesnę bausmę negu A. Č., E. K., L. K., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nepažeidė nei asmenų lygybės įstatymui, nei bausmių individualizavimo principų.

V. L. nesutinka su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš nuteistųjų solidariai 1763,91 Lt turtinei žalai atlyginti, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 1763,91 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių. Teismų praktikoje sveikatos sutrikdymo atveju pagrindinis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną nukentėjusiajam M. L., nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai nustatė įvertinęs, kad nuteistieji, tarp jų ir apeliantai V. L. ir M. J., bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis buvo kelias savaites gydomas ligoninėje, tris kartus operuotas, negalėjo vaikščioti, normaliai valgyti, bendrauti su artimais. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė stresą, daug nepatogumų. Teismas įvertino nuteistųjų amžių, jų galimybes dirbti, turtinę padėtį, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo elgesį prieš įvykį bei pagal tai sumažino neturtinės žalos dydį iki 20000 Lt. Kolegija mano, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas tinkamai, neprieštarauja teismų praktikai ir labiau jį mažinti nėra pagrindo.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino visiškai, nes byloje yra pateikti žalos dydį patvirtinantys dokumentai (1 t. b.l. 22-27, 3 t. b.l. 124-125), be to, nukentėjusiojo M. L. nurodytos dėl šio nusikaltimo patirtos išlaidos neviršija protingo būtinumo ribų. Pats apeliantas V. L. jokių konkrečių padarytos žalos dydžio įrodymų nepateikė ir jo argumentai dėl sugadintų rūbų ir avalynės vertės nenuginčija nuketėjusiojo M. L. byloje pateikto žalos įvertinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

nuteistųjų M. J. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.