Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – J. B. 2024 m. gegužės 26 d., apie 20.44 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pavogė nukentėjusiajai S. S. priklausantį oranžinės spalvos dviratį, kurio vertė 250 Eur, prirakintą vieline spyna, kurios vertė 10 Eur, t. y. tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai S. S. priklausantį 260 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. B. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir jį perskaitė, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi pavogęs dviratį. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos paaiškino, kad jis 2024 m. gegužės mėnesį, tačiau jau nebeprisimena tikslios dienos ir valandos, bet tai galėjo būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, būdamas (duomenys neskelbtini) pavogė dviratį, kurio spalvos taip pat nebeprisimena. Dviratis buvo pritvirtintas viela, kurią jis perkirpo žirklėmis. Jis vagystės metu buvo vienas, daugiau aplinkui nieko nebuvo, jokių žmonių. Tą pačią dieną minėtą dviratį pardavė jam nepažįstamam asmeniui, tačiau negali pasakyti kurioje vietoje tai padarė. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti neturi.

2024 m. gegužės 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo atlikti šie procesiniai veiksmai – iš S. S. priimtas pareiškimas ir atlikta jos apklausa, atlikta įvykio vietos apžiūra, pateikti daiktai (trys foto nuotraukos). Apklausta S. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 26 d., apie 18.00 val. iki 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jai priklausantis prie stovo grandine su kodine spyna, kurios vertė 10 Eur, prirakintas oranžinės spalvos šešių pavarų bėginis dviratis, kurio vertė 270 Eur. Patirtas bendras materialinis (turtinis) nuostolis yra 280 Eur. Detalizavo, kad pagrobto dviračio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visi lipdukai nuo dviračio nuimti, dviratis tiesiog oranžinės spalvos, šešių bėgių, turi diskinius stabdžius priekyje ir gale. Dviračio išskirtinumas – pakeistas vairas iš lenkto („ragai“ į apačią) į lygų vientisą sidabrinį su juodomis rankenomis, taip pat skirtingi „ventiliai“ (vieta, į kurią įsistato pompos žarna oro putimui į dviračio padangas) padangose, t. y. vienas dviračio, o kitas automobilio „ventilis“. Ant dviračio galinės padangos šono matomas „(duomenys neskelbtini)“ baltos spalvos užrašas, dviračio sėdynė iš dešinės pusės šiek tiek įplyšusi, ant dviračio rėmo yra juodos spalvos laikiklis gertuvei. Ji 2024 m. gegužės 26 d. iš namų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) minėtu dviračiu apie 18.00 val. Dviratį grandine ir kodine spyna, kurios vertė 10 Eur, prirakino prie (duomenys neskelbtini) esančių dviračio stovų lauke. 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.30 val. grįžusi pamatė, kad dviratis pavogtas, užrakinimo spynos ant dviračio stovo taip pat nebeliko. Tada ji paskambino Bendruoju pagalbos telefonu išsikviesti policijos pareigūnus. Kol laukė pareigūnų, (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie turi priėjimą prie vaizdo stebėjimo kamerų, patikslino, kad vagystė yra užfiksuota. Bendras patirtas materialinis (turtinis) nuostolis yra 280 Eur. Taip pat aptartame protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros objektas yra kiemas šalia (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Stovint priešais pastatą iš kairės pusės yra matomas įvažiavimas į teritoriją, kuris uždarytas vartais. Dešiniau matomas pagrindinis įėjimas į (duomenys neskelbtini). Kiek kairiau matomi kampas ir šalia sustatyti aštuoni dviračių stovai su prirakintais įvairiais dviračiais. Matoma vaizdo stebėjimo kamera ant pastato sienos kampo. Teritorija neaptverta. Daugiau reikšmingų daiktų ar įkalčių neaptikta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 7 d. papildomai apklausta nukentėjusiąja pripažinta S. S. parodė, kad lieka prie savo duotų pirminių parodymų, jie surašyti teisingai. Dviratis, kurį pirko per (duomenys neskelbtini) maždaug prieš vienerius metus už 270 Eur, be dokumentų, todėl įsigijimo dokumentų pateikti negali, jų neturi. Dviračio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Dėl dviračio vagystės jai padaryta 250 Eur žala, taip pat buvo pavogta 10 Eur vertės spyna, todėl jai padaryta bendra žala yra 260 Eur. Jai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo tikrai neteiks, norėtų atgauti savo dviratį. Daugiau nieko pridurti neturi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. gegužės 27 d. protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji S. S. savanoriškai pateikė (atsiuntė el. būdu) tris nuotraukas su jos pagrobto dviračio atvaizdo nuotraukomis. Pateiktos nuotraukos senai darytos, šiuo metu dviratis yra be lipdukų, visas rėmas oranžinės spalvos.

Kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros 2024 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad per „(duomenys neskelbtini)“ leistuvą buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 1 minutė ir 59 sekundės. Vaizdo įrašo viršuje, dešinėje pusėje matoma data 2024 m. gegužės 26 d. ir laikas 20:43:00 val., o apačioje, kairėje pusėje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja šaligatvio, įvažiavimo ir dviračio stovų vaizdą. Vaizdo įrašo 20:43:32 val. pasirodo asmuo Nr. 1 ((duomenys neskelbtini) vyras, vilkintis juodos spalvos megztinį, tamsiai mėlynos spalvos kelnes, juodus batus, ant pečių užsidėjęs mėlynos spalvos kuprinę, ant akių užsidėjęs tamsius akinius), kuris kalba mobiliuoju telefonu. Vaizdo įrašo 20:44:23 val. iš kuprinės asmuo Nr. 1 išsitraukia reples ir prieina prie prirakinto oranžinės spalvos dviračio. Vaizdo įrašo 20:44:36 val. minėtas asmuo nukerpa spyną ir išvažiuoja su oranžinės spalvos dviračiu. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra, vaizdo įrašo pabaiga.

(duomenys neskelbtini) M. S. (M. S.) 2024 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai padarė J. B., be to, šio asmens tapatybę iš vaizdo įrašo patvirtino ir į įvykį reagavę pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tik tokiais atvejais, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas yra suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia būtent kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai. Nors apklausos metu J. B. negalėjo įvardinti padarytos nusikalstamos veikos tikslios dienos ir valandos, tačiau patvirtino, kad tai buvo 2024 m. gegužės mėnesis, galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytas laikas. Kaltinamasis pripažino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) pavogė dviratį, kurio spalvos nebeprisimena. Dviratis buvo pritvirtintas viela, kurią jis perkirpo žirklėmis. Tą pačią dieną pavogtą dviratį pardavė nepažįstamam asmeniui, tačiau negali pasakyti kurioje vietoje tai padarė. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. tiek teikdama pareiškimą teisėsaugos institucijai, tiek apklausiama paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 26 d., apie 18.00 val. iki 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jai priklausantis prie stovo grandine su kodine spyna prirakintas oranžinės spalvos šešių pavarų bėginis dviratis. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu detalizavo pagrobto dviračio specifinius bruožus, ir kartu parodė, kad ji 2024 m. gegužės 26 d. iš namų atvažiavo į (duomenys neskelbtini) dviračiu apie 18.00 val. Dviratį grandine ir kodine spyna prirakino prie (duomenys neskelbtini) esančių dviračio stovų lauke, o 2024 m. gegužės 27 d., apie 14.30 val. grįžusi pamatė, kad dviratis pavogtas, užrakinimo spynos ant dviračio stovo taip pat nebeliko. Tada ji paskambino Bendruoju pagalbos telefonu išsikviesti policijos pareigūnus. Kol laukė pareigūnų, (duomenys neskelbtini) įstaigos darbuotojai, kurie turi priėjimą prie vaizdo stebėjimo kamerų, patikslino, kad vagystė yra užfiksuota. Dėl dviračio vagystės jai padaryta 250 Eur žala, taip pat buvo pavogta 10 Eur vertės spyna, todėl jai padaryta bendra žala yra 260 Eur. Minėto nukentėjusiosios S. S. nedidelės vertės turto (dviračio ir spynos) pagrobimo faktas užfiksuotas ir vaizdo stebėjimo kamera, o ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti konkretūs ir jokių abejonių nekeliantys svetimo turto pagrobimo veiksmai, detaliai aprašyti kitų objektų 2024 m. birželio 5 d. apžiūros protokole. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje atėjo vyras, kuris iš kuprinės išsitraukė reples, priėjo prie prirakinto oranžinės spalvos dviračio, nukirpo spyną, atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo su juo. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai S. S. priklausantį ir kaltinime detalizuotą turtą pagrobė būtent kaltinamasis J. B., patvirtina (duomenys neskelbtini) M. S. 2024 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai padarė J. B., be to, šio asmens tapatybę iš vaizdo įrašo patvirtino ir į įvykį reagavę pareigūnai. Svarbi aplinkybė, kad ir pats J. B. ikiteisminio tyrimo metu neginčijo, jog vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nėra jis, priešingai, patvirtino, kad būtent jis pagrobė byloje aptariamą nukentėjusiajai S. S. priklausantį dviratį ir spyną, kurių bendra vertė yra 260 Eur.

Taigi, byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad J. B. savo aktyviais veiksmais pagrobė S. S. priklausantį 260 Eur vertės turtą, t. y. 2024 m. gegužės 26 d., apie 20.44 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė oranžinės spalvos dviratį, kurio vertė 250 Eur, prirakintą vieline spyna, kurios vertė 10 Eur. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai (atėjimas į įvykio vietą, spynos nukirpimas su turėtomis replėmis, atsisėdimas ant dviračio ir išvažiavimas) atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl J. B. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nedidelės vertės nukentėjusiajai S. S. priklausančio turto vagystės.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 13 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis J. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, 2024 m. birželio 13 d. taip pat ir nukentėjusiajai S. S. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji buvo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę J. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis teistas daugiau nei 10 kartų (pastaba. kaltinamojo atžvilgiu priimti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendis bei 2024 m. birželio 25 d. teismo baudžiamasis įsakymas, tačiau šie procesiniai sprendimai dar nėra įsiteisėję), didžioji dalis padarytų nusikalstamų veikų – vagystės. Taip pat iš šioje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis daug kartų buvo trauktas ir administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už smulkių vagysčių padarymą, paskirtų baudų nemoka. J. B. šiuo metu nedirba, byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad J. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam J. B. paskyrus prokuroro prašomą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, tokia kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 13 d. nutarimu J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. laikmeną su joje esančiu vaizdo įrašu, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti J. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.