Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-03-28 · Byla Nr. A2.6.-453-889/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-03-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-28
Bylos Nr.
A2.6.-453-889/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00217-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Pažeidėjas
D. M.
Administracinė byla Nr. A2.6.-453-889/2014Proceso Nr. 4-06-3-00217-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.;52.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Violetai Žalienei, Vilmai Petraitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavas, Rietavo sav., LR pilietis, nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-01-14 apie 12.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir kliudė iš galo pristojusį automobilį. Vairuotojas nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai, nuvažiavo. Dėl šio įvykio apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiu būdu D. M. kaltinamas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 234, punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu D. M. kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis vairavo automobilį apie 12 val. Grįžęs namo po pusvalandžio pasigedo automobilio. Pripažįsta, kad tą dieną vairavo automobilį, bet nejuto, kad apgadino kitą automobilį. Jo automobilis buvo apibraižytas iš anksčiau, nes jį tokį pirko. Pats nuvažiavo į policiją, kai pasigedo kieme automobilio. Jokio garso automobilių susidūrimo metu negirdėjo. Pasirašė eismo įvykio schemą, kada tiksliai laiko pasakyti negali. Policijos pareigūnai jam rodė sugadinto automobilio nuotraukas, tačiau jos nieko nepaaiškina. Automobilį yra atsiėmęs, jo automobilis nėra apgadintas. Automobilį turi 2 mėnesius ir automobilio sugadinimai buvo iš anksčiau.

Liudytoja I. D. paaiškinime bei teismo posėdyje paaiškino, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) suko į kiemą kaire puse, priešais ją sustojo automobilis Volkswagen Passat, jis taip pat judėjo priekine kryptimi. Ten buvo siaura gatvė, priešais jį taip pat pradėjo važiuoti keletas automobilių ir reikėjo juos praleisti. Automobilis Volkswagen Passat pradėjo judėti atbuline eiga, ji sustojo, nes jai nebuvo kur judėti, kol Volkswagen Passat atsitrenkė į jos automobilio bamperį. Atsitrenkęs vairuotojas išlipęs iš automobilio nebuvo, tik paspaudė greičio pedalą ir nuvažiavo į priekį. Buvo liudytojų, kurie matė kas įvyko. Kontaktas buvo į priekinį bamperį vairuotojo pusėje. Bamperyje prakirsta skylė. Susidūrimą su kitu automobiliu pajuto, susidūrimo metu garsas buvo. Iš karto apsižiūrėjo automobilį po susidūrimo. Iš kaltininko jokio reakcijos nebuvo, su ja susisiekė D. M. tėvas po to, kai byla buvo gauta teisme, paliko autoatsakiklyje žinutę, tačiau ji paaiškino, kad ji šioje situacijoje nieko negali padėti. Nurodė, kad jos automobilio priekinis bamperis buvo keistas 2013 m. rugsėjo mėnesį ir buvo naujas. Autoservise po eismo įvykio nustatė, kad bamperis po dažais buvo prakirstas ir jį sutvarkė.

Liudytojas G. G. teismo posėdyje bei paaiškinimuose nurodė, kad minėtą dieną dirbo saugos tarnyboje ir atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). pasiimti žmogaus. Laukdamas žmogaus, sėdėjo mašinoje ir pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) g. susidarė mašinų spūstys ir vienas automobilis stovėjo sustojęs praleisti išvažiuojančio automobilio iš kiemo, ir tada pamatė, kaip žalios spalvos automobilis Volkswagen Passat juda atbuline eiga ir po to, kai jis sustojo, už jo stovėjusi mašina įsijungė avarines šviesas, automobilis VW Passat nuvažiavo į kiemus. Priėjęs prie automobilio, kuris buvo įsijungęs avarines šviesas, paklausė vairuotojos, kas nutiko. Vairuotoja atsakė, kad į ją atsitrenkė kitas vairuotojas ir nuvažiavo. Tada jis pats su savo automobiliu nuvažiavo į kiemą ir pamatė, kad tame kieme stovėjo tas pats automobilis Volkswagen Passat, apgadintas ir be vairuotojo. Nufotografavo savo fotoaparatu ir grįžo pas tą vairuotoją, į kurios mašiną buvo atsitrenkęs automobilis. Matė, kad automobilyje Volkswagen Passat sėdėjo už vairo vyriškis su akiniais, kokio amžiaus negali pasakyti, gal 30 m., ilgo veido. Susidūrimo garso negirdėjo ir paties kontakto nematė. Automobilio vairuotoja buvo pasimetusi ir susijaudinusi. Pačios moters automobilio sugadinimus matė. Vienas vyriškis sakė, kad tai jų kaimynas padarė avariją. Ant automobilių buvo tik įbrėžimai, lūžių nesimatė. Įbrėžimai ant automobilio Volkswagen Passat buvo ant galinio bamperio keleivio pusėje, o ant kito automobilio įbrėžimai buvo ant priekinio bamperio vairuotojos pusėje. Automobilių dažai buvo apibraižyti. Automobilis Opel buvo tamsiai mėlynos spalvos. Automobilių sugadinimų aukštis vizualiai atitiko.

Sudaryta 2014-01-14 eismo įvykio vietos schema, abu automobiliai nufotografuoti, nuotraukose matyti automobilių apgadinimai (b. l. 9, 13-16). Teismo posėdžio metu ištirtos skaitmeninės spalvotos eismo įvykio vietos ir automobilių nuotraukos (b. l. 42).

Iš O. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-01-14 apie 12.00 val., į Klaipėdos AVPK KPB kreipėsi I. D., kuri paaiškino, kad vairavo transporto priemonę Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pristojo praleisti iš kiemo išvažiuojančias transporto priemones, kai staiga iš kairės pusės automobilis VW Passat, važiuodamas atbuline eiga kliudė jos automobilį ir nesustodamas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Eismo įvykio liudytojas G. G., patvirtino eismo įvykio aplinkybes, ir nurodė, kad nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo, ten aptiko stovintį automobilį VW Passat. Vairuotojo jau prie automobilio nebuvo. Eismo įvykio vietoje apžiūrint automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matėsi apgadintas automobilio priekinis bamperis iš kairės pusės. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą aptiktas automobilis VW Passat. Apžiūrint automobilį matėsi apgadintas užpakalinis bamperis dešinėje. Apgadinimo aukštis bei pobūdis atitiko apgadintam, automobiliui Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) CDB duomenimis nustatytas automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, su juo susisiekti nepavyko. Minėtas automobilis UAB „Priekabos“ pagalba pristatytas į saugomą aikštelę. 2014-01-14 d. apie 16.00 val. į Klaipėdos A VPK KPB atvyko D. M., kuris paaiškino, kad 2014-01-14 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, vairavo automobilį VW Passat, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė. D. M. buvo parodyta fotolentelė, iš kurios buvo matyti, kad automobilio VW Passat užpakalinis bamperis apgadintas. D. M. pripažino, kad galėjo įvykti kontaktas tarp transporto priemonių, tačiau šito kontakto jis nepajuto.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

D. M. kaltinamas dviejų teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d., padarymu. LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmenims, kurie pažeidę kelių eismo taisykles, nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims, nepaklususiems uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatyta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant klausimą ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, reikšmės turi transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. neigia, kad apgadino I. D. priklausančią transporto priemonę, pripažįsta, kad tą dieną vairavo automobilį, bet nejuto, kad apgadino kitą automobilį. Jo automobilis buvo apibraižytas iš anksčiau, nes jį tokį pirko. Nors D. M. neprisipažino pasišalinęs iš įvykio vietos, jo kaltė grindžiama objektyviais administracinėje byloje esančiais įrodymais. Aplinkybę, kad jis, vairuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Opel Astra“ patvirtina liudytojų I. D. ir G. G. parodymai, kuriuos aptvirtina ir eismo įvykio fotolentelėse užfiksuotų automobilių sugadinimo pobūdis ir mastas. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti šiais liudytojų parodymais, kadangi liudytojai vientisai ir vienodai tiek paaiškinime, tiek apklausos teisminio nagrinėjimo metu nurodė identiškas įvykio aplinkybes. Kadangi D. M. neigia, kad apgadino kitą automobilį, vertinant jo tokius teiginius, atsižvelgiamas į I. D. priklausančio automobilio padarytus apgadinimus. Fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui „Opel Astra“ nubrozdintas priekinis kairės pusės bamperis, jokių kitų apgadinimų nenustatyta. Automobilio „VW Passat“ nubrozdintas užpakalinio dešinės pusės bamperis. Liudytojo G. G., kuris tiesiogiai matė įvykį, paaiškinime nurodė, kad laukdamas žmogaus sėdėjo mašinoje ir matė, kaip prie (duomenys neskelbtini). susidarė mašinų spūstys ir vienas automobilis stovėjo sustojęs praleisti išvažiuojančio automobilio, iš kiemo ir tada pamatė, kaip žalios spalvos automobilis Volkswagen Passat juda atbuline eiga ir po to pamatė, kai jis sustojo už jo stovėjusi mašina įsijungė avarines šviesas, o automobilis VW Passat nuvažiavo į kiemus. Liudytoja I. D. patvirtino, kad D. M. vairuojamo automobilio smūgis buvo stiprus, dėl to jos naujas bamperis buvo įskeltas, o D. M. padidino greitį ir nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. M. padaryti pažeidimai visiškai įrodyti liudytojų I. D., G. G. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), fotolentelėmis (b. l. 13-16), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 19) bei kita bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad D. M. pajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį Konstatuotina, kad D. M. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai ir jam taikytina administracinė atsakomybė.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai D. M. atžvilgiu bus pasiekti už kiekvieną padarytą pažeidimą paskyrus jam minimalias, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas, griežtesnei administracinei nuobaudai apimant švelnesnę (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 287 str. l d. 1 p., 2 p., 293 str., 3022 str., 3024str.,

nutaria:

D. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skirti nuobaudą – 1 00 Lt (vieno šimto) litų baudą.

D. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, D. M. subendrinti paskirtas administracines nuobaudas griežtesnei administracinei nuobaudai apimant švelnesnę ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti D. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė