- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- e2-1368-943/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pro max LT“
- Kategorijos
- 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro max LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria minėtai atsakovei iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Pro max LT“ bankroto bylą, motyvuodamas tuo, jog atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytų privalomųjų mokėjimų, atsakovės įsiskolinimas fondo biudžetui 2018 m. kovo 27 d. sudarė 5422,48 Eur.Atsakovė UAB „Pro max LT“ atsiliepime prašė atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovės teigimu, įsiskolinimas ieškovei susidarė dėl jos vykdomos veiklos sezoniškumo, nes atsakovė verčiasi statybos verslu ir žiemos metu užsakymų sumažėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Pro max LT“ bankroto bylą.Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-21991-960/2018 priimtu teismo įsakymu iš atsakovės priteistą sumą, 2018 m. balandžio 16 d. balanso duomenis, sprendė, jog reali atsakovės turto vertė yra 244 Eur, o pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 49 791,55 Eur. Be to, nustatė, jog atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir realios vertės, atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl iškėlė atsakovės bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Pro max LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė iš dalies atsiskaitė su darbuotojais, išmokėjo jiems dalį darbo užmokesčio.Pirmosios instancijos teismas nevertino balansuose nurodytų trumpalaikių įsipareigojimų, jų sudėties, galimybės iš debitorių atgauti skolas.Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog atsakovė yra nemoki, todėl pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.Atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nemažėja, o nuolat auga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos
Apeliantė UAB „Pro max LT“ kartu su atskiruoju skundu bei su 2018 m. liepos 12 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. prašymais pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą tokio pobūdžio bylose, į tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai yra aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat į faktą, jog su jais yra susipažinusi bankroto bylos iniciatorė, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą
Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą apeliantei iškėlė konstatavęs apeliantės nemokumą, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad jos finansiniai sunkumai yra laikini (nulemti vykdomos veiklos sezoninio pobūdžio), o galimybės atsiskaityti su kreditoriais bus atkurtos. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju įmonės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka apeliantei UAB „Pro max LT“.Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-491-381/2018).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Pro max LT“ buvo įregistruota 2011 m. spalio 20 d. Pagal atsakovės balansą 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Pro max LT“ turėjo 34 894 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56 628 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė 2017 m. patyrė 43 332 Eur nuostolių.Pagal 2018 m. balandžio 16 d. balansą UAB „Pro max LT“ turėjo 28 278 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 59 614 Eur. Pagal atsakovės sudarytą ir pateiktą teismui 2018 m. birželio 11 d. kreditorių ir skolininkų sąrašą pradelstų atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydis – 49 791,55 Eur, iš kurių pagal 2018 m. balandžio 16 d. duomenis 18 472,76 Eur buvo pradelsti mokėjimai. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teismui pateikė ir 2018 m. birželio 28 d. duomenis, pagal kuriuos įsiskolinimai kreditoriams sudaro 42 458,26 Eur, o debitoriniai įsiskolinimai padidėjo nuo 16 771,80 Eur iki 33 078,57 Eur lyginant su pirmosios instancijos teismui pateiktais duomenimis. Nors bankroto bylos iškėlimo iniciatorius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valdybos abejoja debitorių skolų realumu, šių abejonių nepagrindžia jokiais įrodymais. Priešingai pagal teismui pateiktus naujus įrodymus galima spręsti, jog laikotarpiu nuo 2018m. birželio 14 d. iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme atsakovė susigrąžino 12 073,37 Eur dydžio debitorines skolas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo iš bendros atsakovės turto vertės eliminavo debitorinių įsipareigojimų sumas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo faktinės ir teisinės būsenos, t. y. turimo turto ir įsipareigojimų santykio, nepagrįstai prie pradelstų atsakovės įsipareigojimų įtraukė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-21991-960/2018 teismo įsakymu priteistą sumą (skolos be palūkanų ir delspinigių dydis 18 347,21 Eur), kadangi pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šioje civilinėje byloje dėl priimto teismo įsakymo gauti prieštaravimai, ginčas tarp šalių nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o bylos procesinė baigtis nėra žinoma. Teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, turi įvertinti ir jos įsipareigojimų kreditoriams pokyčius. 2018 m. birželio 29 d. atsakovė atliko 1333,59 Eur mokėjimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei 333,19 Eur dydžio mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. taip pat buvo atlikti analogiški mokėjimai – atitinkamai 1000 Eur ir 1580,91 Eur mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei 302,40 Eur mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal pateiktus išrašus iš banko sąskaitos galima spręsti ir apie nuolat vykdomus atsiskaitymus su įmonės darbuotojais. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovė nėra nutraukusi veiklos vykdymo, yra sudariusi sutartis su kitais rinkos dalyviais, už sutartinių įsipareigojimų vykdymą su ja bent dalinai yra atsiskaitoma, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog finansiniai atsakovės sunkumai gali būti likviduoti per protingą terminą.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog atsakovė sumažino savo pradelstų įsipareigojimų dydį, atlikdama mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojams, bei, jog į pradelstų įsipareigojimų vertę nepagrįstai buvo įtraukta teismo įsakymu priteista suma, o teismas ginčijama nutartimi taip pat nepagrįstai iš bendros atsakovės turto vertės eliminavo debitorinių įsipareigojimų sumas, sprendžia, jog atsakovės būsena neatitinka ĮBĮ įtvirtintos nemokumo būsenos. Ir nors apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl pokyčių atsakovės debitorių ir kreditorių sąraše, negali nustatyti konkretaus tokių įsipareigojimų dydžio, tačiau vertinant duomenis, nurodytus 2018 m. birželio 28 d. kreditorių ir debitorių sąraše, matyti, jog atsakovės pradelsti įsiskolinimai (atėmus teismo įsakymu priteistą sumą) neviršija pusės įmonės balanse nurodyto turto vertės, t. y. atsakovė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bankroto bylą atsakovei atsisakoma iškelti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Pro max LT“ iškėlimo.