Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-09-23 · Civilinė byla Nr. 2A-416-343/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-23
Bylos Nr.
2A-416-343/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Jolita Cirulienė, Arvydas Žibas
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. S.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Civilinė byla Nr.2A-416-343/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė

Procesinio dokumento kategorija: 44.5.2.7; 114.4; 114.11; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S PRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant atsakovės J. B. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2086-90/2008 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui J. B., trečiajam asmeniui A. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu (b.l. 73) ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 47229 Lt žalos, 5 % palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1416,87 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, jog 2006 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) į kelią išėjus atsakovams priklausančiam arkliui įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovės apdraustas UAB „Miestprojektas“ priklausantis automobilis Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė padengė eismo įvykio metu padarytą žalą - 47229 Lt. Atsakovai, kaip neįvykdę Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d., 7 d. nustatytos gyvūno savininko pareigos užtikrinti, kad gyvūno laikymas nekels grėsmės turtui, bei Kelių eismo taisyklių 116.1 p. įtvirtinto draudimo palikti gyvūnus prie kelio be priežiūros, privalo atlyginti su gyvūnų padaryta žala susijusias išlaidas. Pažymėtina ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mirė atsakovas J. B., jo teisių perėmėjų nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 32-34) atsakovas J. B. prašė ieškinį atmesti ir nurodė 2006 m. spalio 30 d. arklį metaline grandine su 40 cm ilgio metaliniu strypu pririšęs 100 m atstumu nuo kelio, arklys į kelią išbėgo dėl nežinomų priežasčių, nesusijusių su atsakovo veiksmais. Argumentą, kad žala atsirado ne dėl atsakovo kaltės, patvirtina aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, atsakovui taip pat netaikyta administracinė atsakomybė. Nesant atsakovo kaltės nėra pagrindo taikyti subrogaciją.

Dublike (b.l. 41), palaikydama savo ieškinyje išdėstytą poziciją, ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad arklys buvo paliktas toli nuo kelio ir pririštas tinkamai.

Triplike (b.l. 45-46), pakartodamas prašymą ieškinį atmesti, atsakovas J. B. papildomai nurodė, kad eismo įvykyje padaryta žala sietina su padidinto pavojaus šaltiniu, todėl atlygintina bendrais pagrindais, t.y. atsakomybė be kaltės šiuo atveju atsakovui kilti negali.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu (b.l. 85-86) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 36,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei CK 6.267 str. pagrindu naminio gyvūno savininkui atsakomybė už gyvūno padarytą žalą negali būti taikoma, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str.). Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog arklys buvo pririštas maždaug už 150-300 m nuo kelio, įvykio vietoje rasta nutraukta metalinė grandinė, patvirtina, kad pareigą nepalikti gyvūno prie kelio be priežiūros atsakovai įvykdė tinkamai, arklys į kelią išbėgo pabaidytas laukinių gyvūnų, t.y. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios, šių aplinkybių atsakovai negalėjo numatyti ar išvengti. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko švintant, atviroje vietoje, kelias buvo tiesus, lygus, sausas, matomumas geras, eismo intensyvumas nedidelis, o arklys buvo perėjęs į kitą kelio pusę ir judėjo priešpriešine eismo juosta, teismas konstatavo, jog vairuotoja nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta susidūrimo ir jos elgesį įvertino kaip didelį neatsargumą, kuris taip pat laikytinas pagrindu, apribojančiu atsakomybės taikymo atsakovų atžvilgiu galimybę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 93-95) ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį patenkinti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, kadangi:

1. Pareigą įrodyti, kodėl arklys išbėgo į kelią, ar jis buvo tinkamai pririštas, ar grandinė buvo tinkama, turi atsakovai, kadangi jų kaltė yra preziumuojama, jie turi didesnes galimybes šias aplinkybes įrodyti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti, liudytojo, kuris yra atsakovų sūnus, parodymai vertintini kritiškai.

2. Konstatuodamas, jog grandinė nutrūko, teismas neatsižvelgė į faktą, kad likusi grandinės dalis kartu su į žemę kalamu strypu, po įvykio nebuvo rasta. Todėl labiau tikėtina, jog jokio strypo nebuvo. Iš kitos pusės, net jeigu grandinė ir nutrūko, tai nepanaikina atsakovų atsakomybės, nes jie privalo užtikrinti, jog grandinė būtų tinkama.

3. Nepagrįsti ir teismo argumentai dėl eismo įvykio aplinkybių. Avarija įvyko tamsiu paros metu, naktį be priežiūros paliktas arklys galėjo kelis kartus pereiti kelią.

4. Automobilio vairuotojos veiksmų vertinimui būtinos specialios techninės žinios, todėl teismas didelį neatsargumą konstatuoti neturėjo pagrindo.

5. Teismo argumentas, jog arklį pabaidė laukinis žvėris, vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Iš kitos pusės, laukinio žvėries veiksnys negali būti laikomas nenugalima jėga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 102-104) atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, savo poziciją grįsdamas argumentais, analogiškais nurodytiems bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose (CPK 329str. 1d., 330str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas.

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą.

Vadovaujantis CK 6.267 str., 6.270 str. 1 d. bei Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, naminio gyvūno savininko kaltė dėl gyvūno padarytos žalos yra preziumuojama, deliktinė atsakomybė gyvūno savininkui netaikoma tik tuo atveju, jeigu gyvūno savininkas įrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog eismo įvykis, kurio metu padaryta žala, kilo dėl ant kelio važiuojamosios dalies buvusio arklio, jog šis arklys eismo įvykio metu priklausė atsakovams, jog ieškovė, atlyginusi nukentėjusio asmens patirtą žalą, įgijo reikalavimo teisę už žalą atsakingų asmenų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendimą grindė argumentu, jog atsakovai įvykdė savo procesinę pareigą įrodyti esminių sąlygų, ribojančių civilinės atsakomybės taikymą - nenugalimos jėgos ir didelio nukentėjusio asmens neatsargumo, egzistavimą, t.y. paneigė įstatyme įtvirtintą gyvūno savininkų kaltės prezumpciją. Tokią teismo išvadą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Remiantis CPK 176 str., 185 str., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. įtvirtinta gyvūno savininkų pareiga garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, apima ir arklio savininko pareigą užtikrinti, jog pievoje gyvūnas būtų pririštas taip, jog savarankiškai, be pagalbos iš šalies neturėtų galimybės atitrūkti nuo grandinės. Vienintele galima arklio atitrūkimo priežastimi nurodomi arklį galimai pabaidę laikiniai gyvūnai. Šis argumentas, iš vienos pusės, vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida, kadangi byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, iš kitos pusės, patvirtina blogą grandinės, už kurios kokybę atsako gyvūno savininkas, būklę. Netinkamas gyvūno pririšimas ar netinkamos kokybės grandinės naudojimas, sąlygojęs gyvūno atitrūkimą, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė (CK 6.253 str. 2 d.), ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos atsiradimą sąlygojusios nenugalimos jėgos egzistavimo laikytina nepagrįsta. Civilinėje teisėje taip pat įtvirtintas deliktinės atsakomybės taikymo ribojimas atsakovui įrodžius nukentėjusiojo asmens elgesyje buvus didelį neatsargumą (CK 6.270 str. 1 d., 6.282 str. 1 d.). Iš prie civilinės bylos pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jokių kelių eismo taisyklių pažeidimo faktų transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo nustatyta. Teismo remiantis liudytojo parodymais padaryta išvada, jog vairuotoja privalėjo pastebėti per kelią einantį arklį, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi liudytojas eismo įvykio nematė, jo parodymai paremti prielaidomis, aplinkybė, jog gyvulys ganėsi vienoje kelio pusėje, o partrenktas buvo kitoje, nelaikytina pakankamu pagrindu daryti išvadą, jog arklys per kelią perėjo prieš pat eismo įvykį ir vairuotoja, tai matydama, turėjo galimybę eismo įvykio išvengti. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti automobilio vairuotojos didelį neatsargumą, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę remdamasis šiuo motyvu neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Pripažinusi, jog egzistuoja visos aplinkybės civilinei atsakomybei taikyti, įvertinusi teismui pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio turinio matyti, jog atsakovų turtinė padėtis po žalos padarymo pablogėjo dėl jų veiksmų - neatlygintino jiems priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog mažinti atlygintinos žalos dydį remiantis CK 6.282 str. 3 d. nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, šalių pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendžia, kad sprendimas panaikintinas aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu. Kolegija pripažįsta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų sprendimui priimti, šalys nepageidauja tiekti papildomų įrodymų, todėl sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgdama į tai, jog atsakovas J. B. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu numirė, jo turto ir prievolių per paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus terminus niekas neperėmė, teismas sprendžia, jog J. B. nelaikytinas atsakovu nagrinėjamoje byloje, ieškinys tenkinamas pripažįstant likusios vienintelės atsakovės J. B. pareigą atlyginti visą ieškovės patirtą žalą.

Teisėjų kolegijai priėmus byloje naują sprendimą, iš naujo spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Iš atsakovės ieškovei priteistina už ieškinį (b.l. 3) ir apeliacinį skundą (b.l. 97) sumokėto žyminio mokesčio suma - 2834 Lt, valstybei priteistinos teismo bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu- 65,70 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. B. ((duomenys neskelbtini)) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 47229 Lt (keturiasdešmt septynis tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis litus) patirtai žalai atlyginti ir 2834 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės J. B. ((duomenys neskelbtini)) valstybei 65,70 Lt (šešiadešimt penkis litus 70 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėArvydas Žibas