Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-10-01 · Civilinė byla Nr. e2-6703-1136/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e2-6703-1136/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03530-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus
Atsakovas
L. K.
Trečiasis asmuo
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6703-1136/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03530-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Zitai Puzinienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus atstovėms Jurgitai Varanauskienei, Indrei Kairytei,

atsakovei L. K.,trečiajam asmeniui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui V. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. K. į vaiką N. K., priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskirti trečiąjį asmenį V. P. nepilnamečio N. K. priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo, N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su V. P., jos gyvenamojoje vietoje.

2. Paaiškino, kad atsakovė yra nepilnamečio N. K. motina. Vaikui tėvystė nėra nustatyta. 2013 m. spalio 21 d. atsakovė pateikė prašymą skirti jos sūnui N. K. laikinąją globą nuo 2013 m. lapkričio 28 d., nes išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Vaiko laikinąja globėja prašė skirti V. P.. Nuo 2013 m. lapkričio 28 d. nepilnamečiui N. K. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu paskirta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta V. P..

3. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovę dėl savo nepilnamečio vaiko. Kasmet lankydama ieškovė globojamą N. K., nustatė, kad berniukas su motina bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, atsakovė vaikui siuntė pinigines lėšas, drabužius, tačiau neišreiškė noro vaiką pasiimti pas save ar grįžti į Lietuvą. Teigė, kad tokie atsakovės veiksmai prieštarauja vaiko interesams ir negali būti laikomi tinkamais vykdant motinos pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaiką.

4. Prašydama priteisti iš atsakovės 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ieškovė orientavosi į Lietuvoje galiojantį vidutinį darbo užmokestį, į didėjančius vaiko poreikius, prekių ir paslaugų kainas ir manė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis užtikrintų vaiko būtinuosius poreikius.

5. Nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, turėtų būti nustatyta su trečiuoju asmeniu, kadangi vaikas nuo pat mažumės augo trečiojo asmens namuose, buvo prižiūrimas, auklėjamas.

6. Atsakovei L. K. apie ieškovės pareikštą ieškinį buvo pranešta viešo įteikimo būdu, tačiau teismo posėdžio metu išsiaiškinus galimybes su atsakove susisiekti nuotoliniu būdu, atsakovė buvo supažindinta su ieškovės pareikštais reikalavimais. Atsakovė L. K. nepageidavo naudotis atstovo paslaugomis ir teismui paaiškino, jog šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pradės tvarkytis dokumentus dėl gyvenimo minėtoje šalyje. Nesutiko su ieškovės teiginiais dėl jos, kaip motinos, netinkamai įgyvendinamos valdžios vaiko atžvilgiu. Nurodė, jog turi planų grįžti į Lietuvą pas sūnų, niekada jo neapleido, bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, siuntė siuntinius. Sutiko, kad N. K. globotų jos motina, trečiasis asmuo V. K..

7. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

8. Paaiškino, kad yra paskirta laikinąja nepilnamečio vaiko globėja. Jos duktė, atsakovė, iki gimstant vaikui, dirbdavo užsienyje ir grįždavo į Lietuvą. Po vaiko gimimo 2013 metų pabaigoje pateikė prašymą dėl laikinos vaiko globos nustatymo ir išvyko į JAV. Nurodė, kad globojamas vaikas su motina bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis ir dėl susiklosčiusių aplinkybių atsakovė negali grįžti į Lietuvą ar pasiimti pas save sūnų. Sutiko globoti N. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

10. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais.

11. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

12. Nustatyta, kad L. K. 2009 m. birželio 2 d. gimė sūnus N. K.. Vaiko tėvas nėra žinomas. 2013 m. spalio 21 d. L. K. pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo, prašydama nustatyti jos sūnui N. K. laikinąją globą ir paskirti V. P. vaiko globėja. Šį prašymą grindė laikinu išvykimo iš Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki jos grįžimo į Lietuvos Respubliką. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. A-1098 nustatė N. K. laikinąją globą nuo 2013 m. lapkričio 28 d. ir skyrė vaiko globėja V. P. bei nustatė nepilnamečio vaiko globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.

13. 2014 m. kovo 14 d., 2015 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 23 d., 2017 m. kovo 22 d., 2018 m. kovo 20 d., 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. balandžio 9 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose Vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi nepilnamečio vaiko laikinosios globos sąlygas, nurodydavo, jog laikinoji globėja V. P. tinkamai atliko globėjo pareigas, globos kokybė gera, berniukas su mama kiekvieną dieną bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis (Skype, Messenger programėlėmis, telefonu), mama domisi, kaip berniukui sekasi, atsiunčia drabužių.

14. Įstatyme numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

15. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus, nepilnamečio vaiko N. K. nuomonę, sprendžia, kad neterminuotai apriboti atsakovei L. K. motinos valdžią į jos sūnų N. K. nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

16. Tokia išvada grindžiama tuo, kad byloje nėra paneigtas motinos ir vaiko tarpusavio emocinis ryšys – vaikas turi galimybę kas dieną matytis su motina ir su ja bendrauti, ir tai daro, mamos pasiilgsta. Minėtos aplinkybės ieškovė neneigia.

17. Iš dalies sutiktina su ieškovės teiginiu, kad atsakovė, gyvendama užsienyje ir su sūnumi bendraudama tik nuotolinio ryšio priemonėmis, su savo vaiku nuolatinai negyvendama, tinkamai nevykdo savo, kaip motinos, pareigos auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Bylos duomenys patvirtina, kad tokią pareigą atlieka laikinoji globėja, kuri yra atsakovės motina. Tačiau, nors ir nuotoliniu būdu, visgi atsakovė bendrauja, matosi su nepilnamečiu sūnumi, atsiunčia siuntinių jam, kas reiškia, jog atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigos rūpintis vaiku.

18. Tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė tinkamai atliko savo, kaip, motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Nuo pat išvykimo į užsienį iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovė nebuvo atvykusi į Lietuvą, pas sūnų ar būtų sūnų pasikvietusi pas save, į Jungtines Amerikos Valstijas. Atsakovės L. K. argumentas, jog dabar pradės tvarkytis dokumentus dėl legalaus gyvenimo, jos vyrui įgijus teisę legaliai gyventi, niekaip negali pateisinti 7 metų nepilnamečio N. K. laikinos globos laikotarpio. Per 7 metus realiai nesiėmus jokių veiksmų, siekiant susigrąžinti sūnų, tiesiogiai dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme, atsakovės neveikimas vertintinas kaip motinos pareigų netinkamas vykdymas dėl aplaidumo ir nerūpestingumo. Objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė tokį ilgą laikotarpį delsė legalizuoti savo gyvenimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, byloje nenustatyta.

19. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad atsakovė be jokių objektyviai pateisinamų priežasčių, dėl savo kaltės (neveikimo) vengia atlikti motinos pareigas auklėti vaiką, nepakankamai rūpinasi vaiku, bet yra duomenų, kad jos padėtis gali pasikeisti – atsakovė ketina pradėti tvarkytis dokumentus dėl jos legalaus gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai yra pagrindas laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei jos sūnaus N. K. atžvilgiu, nenustatant konkretaus apribojimo termino (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Paaiškintina, kad atsižvelgiant į atsakovės teiginius dėl jos gyvenimo užsienyje legalizavimo, nėra žinoma procedūros trukmė, todėl laikino motinos valdžios apribojimo termino nustatymas neatitiktų protingumo principo. Pažymėtina, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, todėl įvertinus faktines bylos aplinkybes ir siekiant apginti nepilnamečio vaiko interesus, teismas gali priimti geriausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

20. Atsakovei išaiškintina, kad laikinas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas gavęs atsakovės ieškinį, priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota motinos valdžia. Tuo pačiu išaiškintina valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsakovei, kad šioje vietoje būtinas abiejų pusių bendradarbiavimas dėl nepilnamečio vaiko tolesnės globos tęsimo ar jos panaikinimo.

21. Apribojus atsakovės motinos valdžią, laikinai, iki teismo sprendimo dėl N. K. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, N. K. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko laikinąja globėja V. P. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis). Toks sprendimas priimtinas remiantis ir paties vaiko išsakyta nuomone.

22. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

23. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas. Įstatyme įtvirtintas abiejų tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, nurodoma, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

24. Byloje nustatyta, kad atsakovė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, objektyvių duomenų apie jos turimas pajamas bei turtą, nėra, tačiau atsakovė nurodė, jog gyvena name, kurį nuomoja, darbinių pajamų neturi, nes augina nepilnamečius vaikus, jos vyras gauna minimalią algą per savaitę (500 USD). Atsakovė, be nepilnamečio N. K., turi tris nepilnamečius vaikus, gyvenančius kartu su atsakovės šeima. Byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi visas bylos aplinkybes įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

25. N. K. yra vienuolikos metų amžiaus, gyvena pas laikiną globėją ir yra jos visiškai išlaikomas bei prižiūrimas. Nepilnametis lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Specialių poreikių, dėl kurių reikalingos papildomos piniginės lėšos, neturi.

26. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apie atsakovės šeiminę, turtinę padėtį, tą aplinkybę, jog atsakovė yra vienintelis asmuo privalantis išlaikyti vaiką (vaiko tėvas nežinomas), apie N. K. poreikius, taip pat kitas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vaiko poreikių ir atsakovės turtinės padėties proporcingumo principą iš esmės atitiks 150 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas vaikui ir ši suma bent minimaliai patenkins nepilnamečio poreikius. Todėl iš atsakovės vaikui priteisiamas nurodyto dydžio mėnesinis išlaikymas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 3.192, 3.194, 3.195 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja globėja V. P., ji paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

27. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

28. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl išdėstyto, visos bylinėjimosi išlaidos, ir teismo turėtos – 7,60 Eur sumoje, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį iš dalies patenkinti.

Apriboti laikinai motinos valdžią L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nenustatant konkretaus motinos valdžios apribojimo termino.

Nustatyti laikinai iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos laikinąja globėja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją globėją V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Loreta Miltenytė