Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-11 · Civilinė byla Nr. 2S-2525-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
2S-2525-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11813-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Trečiasis asmuo
A. P.
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
V. P., G. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2525-343/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11813-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.5; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama trečiojo asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15902-887/2012 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovams V. P., G. P., išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo V. P. 2009 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. P. kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti P. pavardę, o atsakovui V. P. – P. pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. P. Didžiojoje Britanijoje, priteisti iš atsakovo V. P. nepilnamečio sūnaus N. P. išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti šias pinigines lėšas, o taip pat materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 2 500 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nustatyti V. P. ir N. P. bendravimo tvarką, pagal kurią V. P. pagal savo valią ir norą dalyvauja sūnaus auklėjime ir gyvenime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, dalyvaujant susitikimuose trečiajam asmeniui – Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui ar socialiniam darbuotojui, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo V. P. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pripažinti atsakovo V. P. asmenine nuosavybe automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9000 Lt vertės, pripažinti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. P. ir G. P. negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti abipusę restituciją grąžinant atsakovui V. P. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o G. P. – 1 Lt, priteisti ieškovei automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės, o atsakovui V. P. priteisti iš ieškovės 500 Lt piniginę kompensaciją, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio atsakovei G. P., areštą, uždraudžiant šia transporto priemone disponuoti. Pareikštas ieškinys buvo paduotas su trūkumais, todėl 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei L. P. 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant ieškinio trūkumams, dar neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo ir areštuoti automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį atsakovei G. P., uždraudžiant šia transporto priemone disponuoti, kadangi atsakovams sužinojus apie pareikštą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ginčo automobilis gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko taps negalimas restitucijos taikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo atsakovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą lengvąjį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei G. P. automobilį perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jai teisę automobilį valdyti ir juo naudotis. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra turinio pobūdžio reikalavimai, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, jame išdėstytus motyvus, civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė pagrįstu, nes, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sužinojus apie iškeltą bylą, manė esant tikėtina, kad atsakovė gali perleisti ginčo automobilį tretiesiems asmenims ar kitaip jį paslėpti, kas apsunkintų priimto teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo A. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:

Skundžiama nutartis yra neteisėta, nes teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepriėmęs ieškovės pareikšto ieškinio, kadangi ieškovei 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas neišsiaiškino tikrojo automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, nepagrįstai laikė, jog minėto automobilio savininkė yra atsakovė G. P., nors jau nuo 2012 m. balandžio 20 d. minėto automobilio savininkas yra A. P..Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jog atsakovas atlieka pažeidimus ar kelia realų pavojų būsimo teismo sprendimo įvykdymui, elgiasi nesąžiningai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, teismas nepasisakė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, neteisingai nurodė asmenį, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji turėtų būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. P., atstovaujama advokato padėjėjo A. G., prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą. Savo nesutikimą su atskiruoju skundu ieškovė grindžia šiais argumentais:

Kadangi ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tai ginčo objektas yra automobilis, būtent kuriam ir buvo taikytas areštas. Negalima sutikti su tuo, jog areštas buvo taikytas konkretaus asmens atsakovės G. P. atžvilgiu, todėl nėra teisiškai reikšminga, jog teismo nutartyje yra klaidingai nurodytas areštuoto automobilio savininkas.Teikiant ieškinį ieškovei nebuvo žinoma, jog ginčo automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą yra perleistas ir jo savininkas ieškinio pateikimo teismui metu yra trečiasis asmuo A. P., tačiau gavus duomenis apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškinys bus tikslinamas reiškiant reikalavimą ir dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, o atsakovu byloje bus patrauktas A. P..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant ieškinio trūkumams

CPK 147 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta galimybė laikinąsias apsaugos priemones taikyti net ir tuo atveju, jei pareikštas ieškinys neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis remdamasis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostata. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra numatęs vieną būtiną sąlygą esant tokiai situacijai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. ieškovas turi būti sumokėjęs ne mažiau kaip pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio.

Nustatyta, kad teismas ieškovės L. P. ieškinį atsakovams V. P., G. P., išvadą civilinėje byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, laikė neatitinkančiu procesiniams dokumentams keliamų teisės aktų reikalavimų, todėl 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tačiau ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ginčo automobilio A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą - esant ieškinio trūkumams, todėl teismas pagrįstai, net ir nepriėmęs ieškovės ieškinio, remdamasis pirmiau nurodyta CPK nuostata sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmė dėl to skundžiamą 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Pažymėtina, kad kaip galima spręsti iš 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo, ieškovė yra sumokėjusi daugiau kaip pusę už pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas esant ieškovės prašymui dar iki išsprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turėjo teisę ir pareigą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę laikinąsias apsaugos priemones taikyti net ir tais atvejais, kai neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo paaiškėja, kad pareikštas ieškinys turi trūkumų, laikytinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartis yra neteisėta vien tik dėl to, kad ji priimta neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo.

Dėl konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas

Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pasisakant dėl šio atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas yra sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismui neprivalu turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o pakanka tik įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamu atveju ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl transporto priemonės, kurios atžvilgiu taikytos ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės, perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir jos grąžinimo pirminiam savininkui, kas leidžia teigti, kad pareikštų reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą. Todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti dar ir kiti ginčo turto perleidimo sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos. Nurodyta aplinkybė patvirtina tiesioginę grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį įvykdymui tuo atveju, jeigu ginčo objektas, t.y. automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perleistas tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog paaiškėjęs faktas, kad ginčo turtas jau buvo perleistas trečiajam asmeniui, susijusiam giminystės ryšiais su byloje dalyvaujančiais asmenims, t.y. būtent apeliantui, leidžia manyti, kad ir ateityje siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo gali būti imamasi veiksmų, susijusių su disponavimu ginčo turtu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus tinkamai įvertino galimas grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl priėmė pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovės pareikštame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys sudarė pakankamą pagrindą padaryti išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl galimybės taikyti turto, kuris nuosavybės teise nepriklauso byloje dalyvaujantiems asmenims, areštą

Kaip galima spręsti iš CPK 145 straipsnio nuostatų, laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su konkretaus turto areštu, yra taikomos būtent atsakovo atžvilgiu, t.y. areštuojamas civilinėje byloje atsakovu nurodyto asmens turtas. Skundžiamoje nutartyje remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis buvo areštuotas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip vėliau paaiškėjo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu priklausė byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Remiantis ieškovės ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis, minėtas automobilis nuosavybės teise turėtų priklausyti atsakovei G. P., tačiau remiantis atskirajame skunde pateiktais duomenimis, VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ginčo automobilis nuosavybės teise priklausė tuo metu byloje nedalyvaujančiam asmeniui apeliantui A. P.. Nurodyta aplinkybė leidžia manyti, jog areštas turto, kuris nuosavybės teise priklauso byloje nedalyvaujančiam asmeniui, kuriam nėra pareikštas joks reikalavimas ir minėtas asmuo nežino apie teisme nagrinėjamą bylą, galimai pažeidžia tokio asmens, kaip savininko teises. Tačiau nurodyta išvada būtent šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip paaiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimo teisme metu, ieškovė yra pateikusi teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu nurodytas apeliantas A. P. ir kurio atžvilgiu reiškiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodytos aplinkybės lemia, jog patikslinus ieškinį apribojimai yra taikomi ginčo turtui, kuris nuosavybės teise priklauso byloje dalyvaujančiam asmeniui, todėl negalima manyti, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės be teisinio pagrindo apriboja minėto asmens kaip savininko teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nutartyje netiksliai nurodytas ginčo automobilio savininkas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neišsiaiškino, kas yra tikrasis automobilio savininkas, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi patikslinus byloje dalyvaujančius asmenis ir pareiškus reikalavimą A. P. laikinosios apsaugos priemonės nors ir iš anksto, taikytos pagrįstai ir tinkamai. Skundžiamos nutarties naikinimas šiuo atveju pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kadangi būtinumas taikyti ginčo automobilio areštą neišnyko, o jo panaikinimas vien tik formaliais pagrindais gali sąlygoti būsimo teismo sprendimo neįvykdymą, kadangi, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, gali būti imamasi priemonių ginčo turtui perleisti. Be to, kartu tai sąlygotų ir proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principų pažeidimą, kadangi ieškovei siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų papildomai eikvojami tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek ir teismo ne tik materialūs, bet ir žmogiškieji resursai, minėto klausimo sprendimui būtų reikalinga skirti papildomą laiką. Taigi nurodytos aplinkybės net ir atsižvelgus į tai, kad priimant skundžiamą nutartį ginčo automobilio savininku buvo byloje nedalyvaujantis asmuo, o nutartyje areštuojamo turto savininku nurodytas kitas asmuo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo manymu negalima sutikti ir su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartis nemotyvuota ar joje nenurodyta taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, kadangi, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, motyvuotai ir esant pakankamam pagrindui taikė laikinąsias apsaugos priemones - ginčo automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Atskirojo skundo motyvus įvertinus kaip nepagrįstus, nesant duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinamos ieškovės interesų apsaugos naudą viršija žala, kurią dėl suvaržymų patiria apeliantas, sprendžiama, kad tenkinti atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo. Kartu apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali savo teises ginti ne tik skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), arba kreipdamasis į teismą su prašymu dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė