Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-17 · Administracinė byla Nr. A-822-1500-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
A-822-1500-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
G. R.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, L. J., B. Z. B., A. R. B.
Advokatai
Dominykas Varnas
Kategorijos
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės byla Nr. A822-1470/2009
Procesinio sprendimo kategorija 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Dominykui Varnui ir V. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, L. J., B. Z. B., A. R. B. dėl sutikimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja G. R. skundu ir patikslintu skundu (b.l 4-5, 147-148) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2008 02 26 sutikimą Nr. (18.8)-ASK1-212 dėl nesudėtingo statinio-ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos bei pripažinti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdo teisės aktuose nustatytos pareigos bei prašo ją įpareigoti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos surašyti savavališkos statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, aktą bei statybos sustabdymo aktą.

Nurodo, kad ji su suinteresuotais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1253 ha žemės sklypą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

2006 metais B. Z. B. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama pakeisti nustatytą ir viešame registre įregistruotą naudojimosi šiuo sklypu tvarką. 2007-03-14 d. teismas jos ieškinį atmetė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, 2007-06-13 d. išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismo sprendimą 2007-07-22 d. sprendimu panaikino ir ieškinį patenkino. Kasacine tvarka šį sprendimą peržiūrėjus, jis buvo paliktas galioti, tačiau dėl šio civilinio proceso atnaujinimo yra pradėta atskira civilinė byla, todėl ginčas dar nėra galutinai užbaigtas ar išspręstas (pirmosios instancijos teismo nutartis proceso atnaujinimo klausimu bus paskelbta 2008-04-16 d.). Minėtame apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2007-06-13 d. B. Z. B. pateikė teismui atsakovės 2007-06-05 dieną suderintą ūkinio pastato projekto korektūrą, juo papildomai grįsdama savo ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimus. B. Z. B. nurodė, kad atsakovė 2007-06-05 dieną pritarė ir leido statyti B. Z. B. ūkinį pastatą mūsų bendrame sklype, taip pat paaiškino, jog tam buvo gavusi pareiškėjos ir L. J. sutikimus. Šie notarine tvarka patvirtinti sutikimai neatitinka garažo projekto, kuriam statyti sutikimai buvo duoti, bei sutikimų sąlygų: kad statinio durys atsivertų ne į pareiškėjai priskirtą teritoriją, privažiavimas būtų naudojamas per B. Z. B. naudojamą sklypo dalį. Savo sutikime pareiškėja buvo aiškiai išreiškusi valią dėl priešingų statybos veiksmų negalimumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2007-08-30 d. panaikino savo suderinimą ir tai pranešė mums raštu Nr.(18.8)-ASK1-251C. Jame A. R. B. (taip pat L. J. ir Advokato D. Varno kontorai) pranešama: „Jūs, prašydami derinti nesudėtingo statinio – ūkinio pastato <...> projektą, pateikėte netikslią informaciją dėl bendraturčių sutikimu ir žemės sklypo vidinio pasidalinimo ribų“; „panaikiname savo 2007-06-05 ūkinio pastato L. V. g. 17, Palangoje, derinimą. Prašome pakoreguoti projektą ir suderinus su bendrasavininkiais pateikti tikrinimui į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, Gintaro g. 33A“. Tuo atsakovė pripažino, kad sklypo bendraturčių sutikimai yra reikalingi derinant statinio statybos projektą ir leidžiant jį statyti. Tačiau teismams nustačius kitokią sklypo naudojimosi tvarką pagal B. Z. B. ieškinį, atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių nebemano, jog sklypo bendraturčių sutikimai naudoti bendrą sklypą statyboms ir toliau yra reikalingi, ir priėmė ginčijamą individualų teisės aktą – pareiškė neprieštaraujanti pastato statybai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nurodė atsižvelgusi į teismų sprendimus ir 2007-07-11 d. patikrintą ir suderintą žemės sklypo planą su vidiniu pasidalinimu. Tačiau tai nepanaikina B. Z. B. ar jos sutuoktinio A. R. B. pareigos gauti to paties sklypo bendraturčių sutikimus dėl statinių statybos bendrame sklype. Teismai šios bendrosios dalinės nuosavybės nepanaikino, o tik nustatė kitokią naudojimosi ja tvarką. Tai jokiu būdu neįtakoja statytojo teisių ar pareigų. Pagal LR Statybos įstatymą, statybos leidimo nesudėtingam statiniui gauti neprivaloma (23 str.). Vietoje to, pagal Statybos Techninį Reglamentą STR 1.01.07:2002, statytojas turi gauti atsakovės pritarimą (12 p.). Šio Reglamento 21 p. taip pat numato, kad Statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo: 21.1. vadovautis Statybos Įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, šiuo ir kitais statybos techniniais reglamentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais; 21.2. statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype (LR Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. numato, kad Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Disponavimo teisė įgyvendinama sutinkant ar nesutinkant keisti bendro daikto teisinę būklę, valdymo – daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį, naudojimo – tenkinti naudotojo poreikius. Todėl ginant pareiškėjos G. R. bendro žemės sklypo disponavimo ir valdymo teises, pagal STR 1.01.07:2002 21 punkto nuostatas privalo būti gautas jos sutikimas (pritarimas, sutarimas), jei norima kažką statyti ant bendro žemės sklypo. Šiuo atveju teismų sprendimai, keičiantys tik naudojimosi tvarką, bet ne pačias nuosavybės teises, negali šių teisių panaikinti. Tą atsakovė praktiškai pripažino ir 2007-08-30 d. raštu (sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 35 str. pagrindu), tačiau vėliau kažkodėl savo poziciją pakeitė.

2008-04-24 d., 2008-06-30 d. ir 2008-07-18 d. raštais per savo atstovą pareiškėja kreipėsi į KAVA: 1. tikslu gauti informaciją apie B. Z. B. pastatyto garažo bendrame žemės sklype Vaineikio g. 17/Plytų g. 24 statybos teisėtumą ir šio statinio priskyrimą konkrečiai statinių grupei - ar tai laikinas, ar nesudėtingas (jei taip, kokios kategorijos), ar paprastas pagalbinio ūkio pastatas? Kokie projektai, leidimai ar suderinimai, taip pat bendraturčių sutikimai ir kiti dokumentai jam pastatyti buvo reikalingi? Ar jie buvo gauti, jei taip, ar nustatyta tvarka, laiku ir forma? Ar garažas buvo priimtas naudoti? Ar jam reikalinga teisinė registracija? 2. prašant atsakyti, 1. ar 2007-06-05 d. suderinto ūkinio pastato projekto korektūros aiškinamajame rašte teisėtai nurodytos ir pamatuotos šio pastato ribos? 3. koks turi būti mažiausias mano praėjimo tarp sklypo ribos ir kitų statinių plotis pagal galiojančius teisės aktus ir kitus normatyvinius dokumentus? 3. koks yra tikslus atstumas nuo mūrinio įregistruoto Klientės ūkinio pastato sienos ir įregistruoto kaimyninio sklypo Plytų g. 22A (un.Nr.2501-0032-0028) ribos (bet ne jame 20 cm toliau stovinčios kaimyno mūrinės tvoros)? 4. ar dėl esamo garažo yra ketinama imtis savavalinės statybos padarinių šalinimo veiksmų? 5. ar 2007-06-05 d. suderinto projekto korektūros aiškinamajame rašte nurodyti 25 cm pločio ir 1,20 m gylio betoniniai ūkinio pastato pamatai atitinka nesudėtingo statinio sąvoką? 3. imtis visų priemonių, kad būtų atsakyta į visus mano klausimus, pateiktus 2008-04-24 d. ir 2008-06-30 d. kreipimuose, taip pat kad būtų imtasi įstatymuose numatytų priemonių savavališko garažo nugriovimui bei įvykdytų teisės pažeidimų nustatymui. 2008-09-25 d. gautame KAVA atsakyme nurodoma, jog garažas nepripažintas naudoti ir registre neįregistruotas, tačiau kadangi skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas, pareiškimo nagrinėjimas sustabdomas. Mano, kad šis atsakymas yra neteisėtas, juo iš esmės vilkinama ir atsisakoma priimti teisės aktų numatytus sprendimus bei aktus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas“, esamas garažas nevertinamas kaip pastatytas ir naudojamas neteisėtai, neatsižvelgiama į Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas).

Pagal pastarojo Reglamento 15 p., raštiški valstybės tarnautojų pritarimai, suteikiantys teisę statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti nesudėtingus statinius, galioja 3 metus. KAVA nesiaiškino, ar Palangos miesto savivaldybė buvo kada nors išdavusi B. Z. B. ar A. R. B. pritarimą statyti garažą pareiškėjos sklype, tačiau net jei taip ir buvo, šis pritarimas yra seniai nustojęs galioti.

Pagal Statybos techninio reglamento 1.09.06:2007 9.4.5 p., Statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai – statybos leidimas ar įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai (nesudėtingo statinio atveju) neteko galios. To paties 1.09.06:2007 reglamento 10 punkte pasakyta, jog Statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas, nustatęs Reglamento 9 punkte nurodytus pažeidimus, nufotografuoja Statybą ir per 2 darbo dienas dviem arba trimis (Statybą vykdant rangos būdu) egzemplioriais surašo Statybos sustabdymo aktą, kuriame įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 1 priede (kai nustatoma savavališka Statyba, pirmiausia surašomas Reglamento 16.1 papunkčiu nustatyta tvarka Savavališkos statybos aktas, o po to – Statybos sustabdymo aktas). Pareigūnas pasirašo Statybos sustabdymo aktą ir tvirtina jį savo asmens spaudo žyma. Siame akte įrašomas reikalavimas tuojau pat sustabdyti bet kokius statybos darbus, iki pagal Statytojo pateiktą prašymą bus gautas statybos valstybinę priežiūrą vykdančio viešojo administravimo subjekto leidimas sustabdytą Statybą tęsti (Reglamento 3 priedas). Aktą gali pasirašyti ir liudininkai.

Statyba pagal statybos leidimą ar raštiškus tarnautojų pritarimus yra laikoma vykdoma tol, kol ji neužbaigta kitu dokumentu – statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu (šio akto surašymo reikalingumas pagrindžiamas žemiau), todėl B. Z. B. ir A. R. B. laikytini iki šiol vykdantys savavališką statybą bendrame sklype su pareiškėja.

Ginčo garažas yra kultūros paveldo teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Palangoje, yra saugomas valstybės). Pagal 1.09.06:2007 reglamento 12.1 p., Nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo objekto teritorijoje, I grupės nesudėtingiems statiniams neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio registravimą Nekilnojamojo turto registre. Kadangi KAVA atsakyme pažymėta, kad tai II grupės statinys, jį buvo privaloma pripažinti tinkamu naudoti ir įregistruoti registre.

Pagal STR 1.09.06:2007, reglamento 16 p., Pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos Statybos faktą: 16.1. tą pačią dieną nufotografuoja savavališką Statybą, dviem egzemplioriais surašo savavališkos Statybos aktą; 16.2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso [5.3] nustatyta tvarka ir terminais Statytojui (kai Statytojas yra juridinis asmuo, - įmonės (įstaigos) vadovui arba jo įgaliotam vykdyti statybą asmeniui) ir rangovo (kai darbai vykdomi rangos būdu) paskirtam statybos vadovui, kitam atsakingam už statinio statybą rangovo paskirtam (įgaliotam) asmeniui, o kai jų nėra, – rangos įmonės vadovui surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas dėl protokoluose išdėstytų pažeidimų, priima nutarimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo. Be to, pagal 19 p., kai statybos darbai savavališkai vykdomi kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje, dalyvauti surašant savavališkos Statybos aktą kviečiamas ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vietinio padalinio atstovas, kuriam įteikiamas vienas akto egzempliorius arba patvirtinta akto kopija. KAVA visų šių veiksmų neatliko, nepatikrino mano atstovo pateiktos informacijos apie garažo statybos ir naudojimo neteisėtumą, neapklausė statytojų, jų nenubaudė, nesurašė Statybos sustabdymo ir Savavališkos statybos aktų, nepatikrino bendraturčių (pareiškėjos ir L. J.) sutikimų, ar jie atitinka faktiškai pastatytą garažą (nors atsakyme ir nurodoma, kokie rodikliai juose turėtų būti).

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 53) nurodė, kad su skundo reikalavimu nesutinka. Atsikirtimą grindė aplinkybe, jog skunde nenurodyta, kokių 2004-12-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų neatitinka ginčijamas architekto suderinimas. Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 168 - 169) nurodė, kad šiame ginče visų pirma reikia nustatyti, ar minėta statyba yra savavalė, o tik po to spręsti, ar Klaipėdos apskrities viršininko administracija nevykdė jos kompetencijai priskirtų funkcijų. Savavališkos statinio statybos apibrėžimas yra nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin. 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 straipsnio 71 dalyje – tai statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639) nustatytoje tvarkoje numatyta, jog rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį turi patikrinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, nereikalingas statybos leidimas, o vietoj jo reikalingas administracijos tarnautojo raštiškas pritarimas. Šioje byloje yra nagrinėjamas kitas pareiškėjos reikalavimas – panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos tarnautojo 2008-02-26 raštišką pritarimą Nr. (18.8)-ASK1-212, todėl pareiškėjos teiginys, jog statybos metu nesant tokio pritarimo statyba tapo savavališka yra nepagrįstas faktais.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir KAVA) atsiliepime (b. l. 172 - 173) nurodė, jog su patikslinto skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti. Savavališkos statybos bei statybos sustabdymo aktai negali būti surašyti anksčiau, nei nustatyti patys pažeidimai. Kadangi ginčo atveju pažeidimų nenustatyta, savavališkos statybos sustabdymo ir savavališkos statybos aktų surašymui pagrindo nėra. Pareiškėja neįrodė, kad statyba buvo pradėta, neturinti nustatyta tvarka išduotų dokumentų, kurių nebuvimo pagrindu ginčo statinys galėtų būti vertinamas kaip pastatytas savavališkai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 09 22 rašte Nr. 2.1-350-(1.14) nurodyta, jog ūkinis pastatas priskirtinas I-os grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau statant statinius mieste, taikomi II-os grupės reikalavimai. 2008 02 26 Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (18.8)-ASK1-212 priėmimo dieną galiojusio LR statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, jog statybos leidimas nesudėtingų statinių statybai nėra privalomas. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) pastatai“ 6.2 punkte nurodyta, kad nesudėtingas statinys- tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 09 22 rašte Nr. 2.1-350-(1.14) konstatuota, kad ginčo statinio projektas buvo pateiktas, o statybos leidimas remiantis minėto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ 12.1.2 p., šiam statiniui nėra reikalingas, todėl fiksuoti savavališkos statybos faktą pagrindo nėra.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. Z. B. ir A. R. B. atsiliepime (b.l. 46 - 47) nurodė, jog su skundo reikalavimu nesutinka. Pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo administraciniam teismui terminą, nes pati skunde nurodo, jog apie projekto korektūrą sužinojo 2007-06-13 apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjos veiksmai dėl projekto suderinimo ir atsakovės raštas Nr. (18.8)-ASK-2510, kuriuo buvo panaikintas 2007-06-05 ūkinio pastato derinimas, yra neteisėti, nes viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas aktu sukūręs asmeniui teises, neturi teisės be to asmens sutikimo pats šio akto naikinti. Kreipdamasis į teismą, asmuo turi nurodyti, kaip skundžiamas aktas ar veiksmas pažeidžia jo teises ar interesus. Galiojantys suderinimai dėl ankstesnio projekto pablogimo jų, o ne pareiškėjos padėtį, nes buvo sumažintas ūkinio pastato plotis. Prašė bylą nutraukti. Atsiliepime (b.l. 170 - 171) nurodė, kad su patikslintu skundo reikalavimu nesutinka dėl šių motyvų: 1. Skundo patikslinime klaidingai nurodoma, kad pagal ABTĮ 53 straipsnį pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką. Tokia teisė numatyta ABTĮ 52 straipsnyje. 2. Neatsižvelgta ir į ABTĮ 52 straipsnio nuostatą, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką. Tikslinti ir pakeisti galima tik arba skundo pagrindą, arba skundo dalyką, bet ne abu skundo elementus iš karto. Dabartinis patikslinimas iš esmės yra naujo skundo padavimas, o ne tikslinimas ar pakeitimas. Šią aplinkybę patvirtina ir naujo atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įtraukimą į bylą. 3. Patikslintas skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, nes jame nurodytos aplinkybės neįtakoja konkrečių pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. 4. Skundo patikslinimas iš viso remiamas tik prielaida, kad ginčo statinys buvo pastatytas bei naudojamas neteisėtai, jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė. 5. Tikslindama skundą pareiškėja piktnaudžiauja teise į teisminę pažeistų teisių gynybą.

A. R. B. (b.l. 63) atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjos skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl neturėtų būti nagrinėjamas.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime (b.l. 107) nurodė, kad 1998 metais A. R. B. pareiškė norą statyti garažą prie jos ūkinio pastato ir paprašė sutikimo. 1998 08 18 ji davė sutikimą, kuriame buvo nurodyta, kad tarp statomo garažo ir jos ūkinio pastato sienos turi būti paliktas oro tarpas. Tais pačiais metais vietoj garažo A. R. B. pasistatė medinę pašiūrę, priblokuotą prie jos pastato. Kadangi pastatų siena tapo bendra, ji pareikalavo projekto pakoregavimo. 2007 08 30 savivaldybės raštu buvo panaikintas projekto derinimas ir A. R. B. įpareigotas pakoreguoti projektą, jį suderinti su bendrasavininkiais ir pateikti tvirtinimui. Projektas buvo pakoreguotas, atsižvelgiant į 1998 08 18 sutikime nurodytus reikalavimus. II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies: 2008-02-26 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus raštą Nr. (18.8) ASK-212 „Dėl pritarimo nesudėtingo statinio-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai“, panaikino, o administracinę bylą dalyje, susijusioje su reikalavimu įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, aktą ir statybos sustabdymo aktą, nutraukė. Teismas nustatė, jog pareiškėja G. R. yra 40/100 pastato Nr. 2588-0000-5016, ir 40/100 kitų statinių Nr. 2588-0000-5035, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkė (b.l. 25-27). Nustatė, jog 1998 metų balandžio mėnesį buvo parengtas ūkinio pastato, priblokuoto prie garažo, projektas, o 2007-06-05 atlikta projekto korektūra (b.l. 6,7). 2007-06-22 teismo sprendimu buvo pakeista 1994-01-14 bendraturčių susitarimu nustatyta ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka (b. l. 10-18).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatė, jog 2008-02-26 Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius davė sutikimą pradėti nesudėtingo statinio- ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybą (b.l. 22). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 21.1 papunktyje nurodyta, jog statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Išanalizavęs byloje esančius sutikimus (b.l. 8,9), teismas nustatė, jog 1998-08-18 pareiškėja G. R. ir tretysis suinteresuotas asmuo L. J. davė sutikimą B. B. jos naudojamos žemės dalyje statyti garažą su sąlygomis, kad garažo vartai atsivertų į jos naudojamos žemės pusę bei įvažiavimas būtų iš Plytų gatvės. Teismui pateiktame situacijos plano aiškinamajame rašte (b.l. 6) nurodyta, kad priblokuoto ūkinio pastato projekto korektūra buvo atlikta, nes patikslinus sklypo plotą, pasikeitė suprojektuoto ūkinio pastato išmatavimai. Kadangi nustatyta, jog bendraturčių sutikimai trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. jos naudojamo žemės sklypo dalyje leisti statyti garažą buvo duoti galiojant 1994-01-14 bendraturčių susitarimu nustatytai ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkai, teismas priėjo išvadą, jog 2007-12-22 teismo sprendimu nustačius naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, projekto korektūra turėjo būti suderinta su kitais žemės sklypo bendraturčiais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 6.2 papunktį nesudėtingas statinys-paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal Reglamento 1 priedą namų ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų yra priskirti I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriuos statant miestuose, taikomi II grupės reikalavimai. Teismas nustatė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo vietovę – Palangos miesto istorinę dalį U2 (b. l. 165). Regalmento 12.1.1 punkte nurodyta, kad nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo teritorijoje turi būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patvirtina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Nustatė, jog priblokuoto ūkinio pastato projekto korektūra buvo parengta, patikslinus sklypo plotą ir pasikeitus išmatavimams, kada teismo sprendimu buvo nustatyta kita naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, nesant institucijos, atsakingos už nekilnojamųjų vertybių apsaugą, patvirtinimo. Projekto korektūra atlikta pasikeitus esminėms aplinkybėms, galiojusioms pradinio projekto suderinimo metu, todėl nepagrįstu laikytinas aiškinamąjame rašte esantis nurodymas, jog atsakingų institucijų derinimai buvo laikomi galiojančiais. Kadangi patvirtinant sutikimą leisti nesudėtingo statinio- ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, teismo vertinimu, skundžiamas individualus teisės aktas laikytinas neteisėtu (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paaiškėjus aplinkybei, jog skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo priimtas praleidus skundo padavimo terminą, pareiškėjai neprašius jo atnaujinti, administracinės bylos dalį teismas nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas). Pažymėjo, kad byloje pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kad dar 2006-11-13 pareiškėja G. R. buvo informuota apie teritorijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių nesudėtingų statinių statusą (b.l. 206). Reikalavimą dėl įpareigojimo surašyti savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą pareiškėja pateikė tik 2008-10-28, todėl laikytina, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). III. Pareiškėja G. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b.l. 243) prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria administracinė byla buvo nutraukta, ir šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-11-13 rašto, kuriuo ji buvo informuota apie statinių statusą, ji neskundė, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminą ji praleido, bylą nutraukė. Skundą šioje dalyje pareiškėja padavusi ne dėl administracinio akto panaikinimo, o dėl neteisėto atsakovės neveikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus, apie kurį ji sužinojusi iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likus mėnesiui iki skundo teismui pateikimo. Pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, laikini statiniai yra skirti naudoti ne ilgiau kaip trejus metus, tačiau bylą nagrinėjant 2008 – 2003 teismo posėdyje paaiškėjo, kad laikinas statinys (2006-11-13 rašte pavadintas garažu) stovi jau nuo 1998 m. Jokio savivaldybės pritarimo statyti laikiną statinį byloje nepateikti, yra tik 1998 m. pritarimas garažo statybai. Nors pagal STR 1.01.07:2002 reglamento nuostatas garažas nėra laikinas statinys, tačiau jis stovi apeliantės sklype. Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savavališkos statybos bei statybos sustabdymo aktai turi būti motyvuoti bei pagrįsti, juose turi būti nurodyti nustatyti pažeidimai ir tik nustačius pažeidimą, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 10 p., statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos pareigūnai surašo savavališkos statybos, statybos sustabdymo aktus. Šiuo atveju pažeidimų nustatyta nebuvo. Pažymi, kad apeliantė nenurodė jokių teisės normų ir motyvų, pagrindžiančių, kad laikinas statinys, kuris buvo pastatytas teisėtai, gali būti laikomas savavališku statiniu, nors ir galimai viršijus 3 metų naudojimo terminą. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 31 str. 2 d. 1 p., į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės institucijos, taikydamos tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad valdžios institucijoms nėra taikomas principas „galima elgtis taip kaip nėra draudžiama įstatymais“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturėjo teisės surašyti savavališkos statybos akto teisėtai pastatytam laikinam statiniui, nors ir galimai suėjus 3 metų naudojimo terminui, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės jau baigtą statyti statinį laikyti savavališku. Klaipėdos apskrities viršininko administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dalyje dėl termino skundui paduoti praleidimo, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos 2008-12-12 sprendimą palikti nepakeistą. Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog administracinis ginčas iš esmės kilo dėl 2008 m. vasario 26 d. atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus sutikimo Nr. (18.8)-ASK-212, kuriuo buvo leista statyti nesudėtingą statinį - ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), Palangoje, panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą dėl garažo (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau - STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“) 6.2 punktą nesudėtingas statinys-paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 1 priedą namų ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų yra priskirti I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriuos statant miestuose, taikomi II grupės reikalavimai.

Kadangi pastatai adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo vietovę-Palangos miesto istorinę dalį U2, tai pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 12.1.1 punktą šiems pastatams, kaip nesudėtingiems statiniams kultūros paveldo teritorijoje, turi būti rengiamas nesudėtingo statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, ir už nekilnojamųjų vertybių apsaugą atsakingos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priblokuoto ūkinio pastato projekto korektūra buvo parengta nesant institucijos, atsakingos už nekilnojamųjų vertybių apsaugą, patvirtinimo.

Remiantis STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 12.1.3 punktu II grupės nesudėtingi statiniai nepatenka į tų statinių sąrašą, kuriems neprivaloma atlikti statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nesudėtingas statinys garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo pripažintas tinkamu naudoti ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tą patvirtina ir Klaipėdos viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 2.1-350-(1.14) (b.l. 152).

STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ 21.1 papunktyje nurodyta, jog statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo vadovautis Statybos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais statybą reglamentuojančiais teisės aktais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir nustačius, jog bendraturčiai, galiojant 1994 01 14 bendraturčių susitarimu nustatytai ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkai, davė sutikimus trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. jos naudojamo žemės sklypo dalyje statyti garažą, laikytina, jog 2007 12 22 teismo sprendimu nustačius naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, projekto korektūra turėjo būti suderinta su kitais žemės sklypo bendraturčiais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projekto korektūra, atlikta pasikeitus esminėms aplinkybėms, galiojusioms pradinio projekto suderinimo metu, o aiškinamajame rašte esantis nurodymas, jog atsakingų institucijų derinimai buvo laikomi galiojančiais, yra nepagrįstas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patvirtinant sutikimą leisti nesudėtingo statinio- ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, ir dėl to skundžiamas individualus teisės aktas laikytinas neteisėtu.

Dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą dėl garažo (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo priimtas praleidus skundo padavimo terminą, pareiškėjai neprašius jo atnaujinti, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina. Byloje pateiktas įrodymas, patvirtinantis, kad 2006-11-13 pareiškėja G. R. buvo informuota apie teritorijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių nesudėtingų statinių statusą (b.l. 206), o reikalavimą dėl įpareigojimo surašyti savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą pareiškėja pateikė 2008-10-28. Tačiau teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ta aplinkybė, kad 2006-11-13 pareiškėja G. R. buvo informuota apie teritorijoje (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių nesudėtingų statinių statusą, nereiškia, kad pareiškėja 2006-11-13 turėjo pakankamai informacijos, leidžiančios spręsti apie savavališką ar pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus statybą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo priimtas praleidus skundo padavimo terminą, o pareiškėjai neprašius jo atnaujinti, šioje dalyje nepagrįstai administracinę bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama skundo reikalavimą įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos aktą bei statybos sustabdymo aktą dėl garažo (duomenys neskelbtini), Palangoje, pažymi, kad nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“) 9.4.5. punktą statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai statybos leidimas ar įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai (nesudėtingo statinio atveju) neteko galios, tačiau atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu nesudėtingas statinys – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra statomas, nemato pagrindo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti statybos sustabdymo aktą.

Atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės jau baigtą statinį laikyti savavališku.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.), koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcijos) savavališka statinio statyba - statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nesudėtingas statinys garažas (duomenys neskelbtini), Palangoje, atitinka kriterijų - statybos vyko neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento - keliamą savavališkai statinio statybai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį apskrities viršininko administracija pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalis atlieka visų statinių statybos valstybinę priežiūrą, o pagal 4 dalies a punktą apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar nevykdoma savavališka statinio statyba; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (savavališkos statybos padarinių šalinimas) 1 dalį apskrities viršininko administracijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Pagal STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 17 punktą kai statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas gauna informaciją apie savavališką (galimai savavališką) statybą, jis privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas organizuoti patikrinimą ir patikrinimo metu nustatęs savavališkos statybos faktą, surašyti savavališkos statybos aktą ir jį įteikti tvarka, nurodyta Reglamento 11 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauja iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreipiasi į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, kad surašius savavališkos statybos aktą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą viena iš savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių yra pareikalavimas nugriauti pastatytą statinį, rodo, kad savavališkos statybos aktas gali būti surašytas ne tik dėl statomo, bet ir dėl pastatyto statinio, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama minėtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ teisės normas, laikosi nuostatos, kad savavališkos statybos aktas gali būti surašomas ir dėl pastatyto statinio, o atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos argumentai, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės jau baigtą statinį laikyti savavališku, yra nepagrįsti.

Nusprendus, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2008 02 26 sutikimas Nr. (18.8)-ASK1-212 dėl nesudėtingo statinio-ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos buvo išduotas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, ir dėl to yra neteisėtas, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie nesudėtingo statinio garažo (duomenys neskelbtini), Palangoje, savavališką statybą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos aktą dėl garažo (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra iš dalies pagrįstas, dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: sprendimo dalį, kuria teismas administracinę bylą dalyje, susijusioje su reikalavimu įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, aktą ir statybos sustabdymo aktą, nutraukė, keistinas ir pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, likusi sprendimo dalis paliktina nekeista, nes teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, esminių procesinių teisės normų reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas administracinę bylą dalyje, susijusioje su reikalavimu įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, aktą ir statybos sustabdymo aktą, nutraukė, pakeisti, ir išdėstyti ją taip: dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją iš esmės išspręsti pareiškėjos prašymą surašyti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, aktą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė