- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-387-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Marijonas Greičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- A.K.
- Ieškovas
- V.R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovui A.K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.R. ieškinį atsakovui A.K., institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V.R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A.K. išlaikymą nepilnametei dukteriai G.K., gimusiai 1997-07-07, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1200 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki dukters pilnametystės, o taip pat išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos 6224,26 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos 6224,26 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad gyvendama nesusituokusi su atsakovu 1997-07-07 susilaukė dukters G., atsakovas tėvystę pripažino įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2006-10-18 atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir savo dukters, dukters išlaikymo pareigą atlieka netinkamai. Dukters būtiniems poreikiams tenkinti kas mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 1700 Lt, iš kurių: maistui, gaminamam namuose - 500 Lt, pietums mokykloje - 140 Lt (7 Lt x 20 d.), viso: 640 Lt; mobilaus ryšio paslaugoms, kuriomis naudojasi tik mergaitė (BITĖ, „Pildyk") - 35 Lt; higienos priemonėms - 100 Lt.; vaistams, vitaminams - 80 Lt; mokslo reikmenims - 30 Lt; papildomoms pamokoms (užsiėmimams) - 200 Lt; knygoms - 50 Lt; būreliams - 60 Lt; transporto išlaidoms - 50 Lt (degalai, viešojo transporto paslaugos); pramogoms ir dienpinigiams, neįskaičiavus pietums skiriamų sumų - 150 Lt; rūbams ir avalynei - 150 Lt; buto išlaikymo išlaidoms - 250 Lt; iš viso: 1795 Lt.
Atsakovas nors ir skiria lėšas dukters išlaikymui, tačiau nepakankamai, nors pagal savo turtinę padėtį turi galimybę teikti dukteriai didesnį išlaikymą, turėtų skirti 1200 Lt kas mėnesį, todėl tokią sumą prašo priteisti iš atsakovo, o taip pat įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. gruodžio 31 d. skirtumą tarp sumokėto išlaikymo – 2224,26 Lt, o laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. skaičiuojant išlaikymą po 1200 Lt per mėnesį – 4000 Lt, nes už šį laikotarpį atsakovas sumokėjo tik 2000 Lt, viso įsiskolinimas yra 6224,26 Lt.
Atsakovas A.K. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Jo manymu, ieškovė visiškai nepagrįstai nukrypsta nuo lygių dalių principo, klaidindama teismą apie atsakovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį, prašomas priteisti 1200 Lt išlaikymo dydis visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad pripažįsta pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, reikalingą išlaikymą teikė įvairiomis formomis: piniginėmis išmokomis, nupirkdamas dukrai reikalingų daiktų, apmokėdamas už jos užklasinę veiklą, apdrausdamas mergaitę kaupiamuoju gyvybės draudimu (gyvybės draudimo „studentas"). Su ieškove atsakovas buvo sutaręs, jog dukteriai bus teikiamas 400 Lt dydžio išlaikymas bei iškilus būtinybei papildomos išlaidas dukters sveikatos priežiūrai bendru sutarimu šalys dengs lygiomis dalimis. Teikiamas dydis šiuo metu yra pakankamas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, šiuo metu tai yra 800 Lt.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A.K. išlaikymą dukteriai G.K., gimusiai 1997-07-07, kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-06-15) iki G.K. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.); Paskyrė ieškovę V.R. nepilnametei dukteriai G.K., gimusiai 1997-07-07, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukters G. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad tokia suma atitinka ir nepilnamečio vaiko interesus bei jo protingus poreikius, ir atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgęs į tai, kad jis savo nepilnametei dukteriai išlaikymą teikė ne tik piniginėmis išmokomis, bet ir pirko dukteriai reikalingų daiktų, apmokėjo išlaidas, susijusias su dukters užklasine veikla, apdraudė mergaitę kaupiamuoju gyvybės draudimu ir mokėjo pagal šią sutartį kasmėnesines įmokas, o ieškovė neginčija, kad atsakovas apmokėjo dukters chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“ patirtas išlaidas ir yra apdraudęs dukterį kaupiamuoju gyvybės draudimu. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, taip pat atsižvelgė į dvylikametės G. bendruosius ir specialiuosius poreikius, ir nurodė, kad atsakovo siūloma išlaikymo suma po 400 Lt per mėnesį realiai nebūtų pakankama būtiniems ir protingiems dukters poreikiams patenkinti, tačiau ir ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dukteriai suma mažintina iki 600 Lt. Įvertindamas nepilnametės G. amžių (netrukus jai sukaks 13 metų), teismas sprendė, kad tokio amžiaus vaiko išlaidos mokymuisi, laisvalaikiui, maistui, drabužiams, avalynei ir kitos išlaidos 1800 Lt sumai, kurią nurodo ieškovė, yra pakankamai didelės. Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad ji turi kitą išlaikytinį sūnų A., kuris šiuo metu yra pilnametis, nors ir mokosi suaugusiųjų mokymo centre 11-je bendrojo lavinimo klasėje ir jam skiria kas mėnesį 300 Lt dydžio materialinę paramą, nelaikė pagrindu nukrypti šioje byloje nuo ieškovės ir atsakovo lygių dalių, nustatant išlaikymą jų nepilnametei dukteriai G. Teismas konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra sunki, pripažino abiejų šalių galimybes teikti išlaikymą dukrai lygiomis.
Ieškovė pripažino šalių susitarimą, kad atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 400 Lt kas mėnesį ir pripažino, kad tokius savo įsipareigojimus atsakovas vykdė ir vykdo iki šiol. Teismo vertinimu, atsakovo teikiamas išlaikymas iki šio ieškinio pareiškimo dienos po 400 Lt kas mėnesį buvo pakankamas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat teikiamas išlaikymo dydis atitiko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, todėl netenkino reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė V.R. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš A.K. po 1 200 Lt kas mėnesį dukters G.K. išlaikymui iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 224,26 Lt dukters išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos poziciją iš esmės palaikant ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog mergaitės poreikiams kas mėnesį išleidžiama 1 800 Lt suma yra pakankamai didelė, todėl jos būtiniems poreikiams patenkinti pakankama pripažįstama 1 200 Lt abiejų tėvų teikiama išlaikymo suma. Kadangi mergaitei 2008-2009 m. buvo nustatyti raidos kompleksiniai sutrikimai, ji turi specialių ugdymo poreikių ir dėl to jai būtini papildomi atskirų dalykų užsiėmimai, kas sąlygoja papildomas išlaidas samdant atitinkamus specialistus, todėl šių poreikių patenkinimas yra būtinas. Be to, mergaitė lanko chorinio dainavimo mokyklą „Liepaitės“ ir yra viena iš gabiausių dainininkių, ši veikla jai labai patinka, šios išlaidos į pareiškime nurodytų poreikių lentelę nebuvo įtrauktos. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė norėtų ateityje užsiimti kūrybine veikla, be chorinio dainavimo ji pradėjo lankyti ir muzikos pamokas (gitaros), šiems užsiėmimams per mėnesį skiriama apie 100 Lt. Taigi minėti mergaitės specialieji (individualūs) poreikiai yra dalis bendrosios tėvų pareigos užtikrinti vaiko interesus, todėl jie priskirtini prie būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Ieškinio pareiškime paskaičiuoti bendrieji poreikiai yra protingi ir pagrįsti.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nustatant 600 Lt išlaikymą iš atsakovo, vertintina ir tai, kad atsakovas savo dukteriai teikė išlaikymą ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir pirko dukteriai reikalingų daiktų, mokėjo už užklasinius užsiėmimus, apdraudė kaupiamuoju draudimu ir mokėjo pagal šią sutartį įmokas, ji patvirtina, kad išskyrus mokėjimus už chorinį dainavimą, nuo 2009 m. jokių daiktų atsakovas mergaitei nepirko, nedovanojo dovanų gimtadienio, Kalėdų proga, nuo 2009 m. su dukra nebendravo. Jis nuo 2009 m. nepatyrė jokių papildomų išlaidų dukters išlaikymui, išskyrus mokėtą išlaikymą apie 350-400 Lt kas mėnesį ir mokėjimus už chorinį dainavimą. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo mokėtas / mokamas įmokas už dukters draudimą nustatant priteistino išlaikymo dydį, nes atsakovas dukterį kaupiamuoju draudimu apdraudė nederinęs šio klausimo su ieškove, o įvykus draudiminiam įvykiui, kurio metu dukrą sužalojo šuo, nesiėmė jokių veiksmų, kad draudimo bendrovė atlygintų dėl įvykio patirtą žalą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priskirti jai mažesnę išlaikymo dalį dėl sunkios turtinės padėties. Jos turtinė padėtis pablogėjo dėl to, kad ji iš atsakovo nusipirko butą, kuriame ji su dukra gyveno nuo 1999 m., šis butas įsigytas veikiant išimtinai dukters interesais.
Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes už laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008-12-31 atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 8 575,74 Lt, nors pagal šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio, jis turėjo sumokėti 10 800 Lt. O laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01 atsakovas dukters išlaikymui skyrė tik 2 000 Lt, taigi įsiskolinimas už šį laikotarpį sudaro 4 000 Lt (5 mėn. x 1 200 Lt – 2 000 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovas A.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė įrodymais nepagrindė, jos manymu, dukters išlaikymui skirtinos 1 800 Lt per mėnesį sumos reikalingumo, skunde teikė klaidinančią informaciją ir nepateikė įrodymų realiai patirianti tokias išlaidas, o atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas protingiems mergaitės poreikiams tenkinti reikalinga pripažino 1 200 Lt sumą, kurią turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, darytina prielaida, kad reikalaujama iš atsakovo 1 200 Lt per mėnesį išlaikymo suma dukteriai yra pagrįsta ne realiais dukters poreikiais ir interesais, ne ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi, o siekimu išspręsti finansines problemas, kilusias dėl neatsakingai prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Nurodo, kad jis niekuomet nevengė teikti išlaikymo dukteriai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Nustatyta, kad atsakovas yra G.K., gimusios 1997-07-07, tėvas (b.l. 7). Šalys gyvena skyrium, nepilnametė dukra gyvena su ieškove savo motina. Pirmos instancijos teismas tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą priteisė iš atsakovo išlaikymą, su kurios dydžiu nesutinka ieškovė, taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė materialinės teisės normas (Civilinio kodekso 3.200 str., 3.192 str. 1,2 d.) bei neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos poziciją. Su apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.
Dėl išlaikymo dydžio
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 800 Lt MMA. Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Pirmos instancijos teismas įvertino nurodytas sąlygas ir pagrįstai sprendė, kad be būtiniausių vaiko poreikių, šalių dukra turi specialius poreikius ir jų tenkinimui reikalingos papildomos lėšos, mergaitė yra gabi muzikai, dainuoja, todėl jos išlaikymui turi būti skiriama 1 200 Lt į mėnesį, o ši suma, teismo bei kolegijos vertinimu, kaip tik ir atitiks visus šalių dukros su jos gabumais poreikius. Nors apeliantė teigia, kad dukros išlaikymui yra reikalinga vidutiniškai per mėnesį 1 800 Lt suma, specialių poreikių patenkinimo reikalingumą apeliantė grindžia mergaitės užimtumu popamokine veikla, tačiau kartu nurodo, kad mergaitei reikalinga nemažų lėšų skirti ir papildomiems užsiėmimams ir mokymuisi, nes ne itin sėkmingai jai sekasi mokslai mokykloje. Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentais, kad mergaitės itin didelis popamokinės veiklos krūvis, gali turėti įtakos, tai, jog vaikas nespėja susidoroti su pamokomis ir dėl šios priežasties mergaitei reikalinga samdyti papildomus specialistus, kad neatsiliktų nuo ugdymo programos. Kolegija sprendžia, kad tokios išlaidos tiek popamokinei veiklai, tiek papildomoms pamokoms, mokytojų samdymas tokioje apimtyje, kokioje nurodė apeliantė, neatitinka nei protingų išlaidų, nei protingų realių mergaitei skiriamų išlaidų, sumos, kurias apeliantė nurodė, kaip reikalingumą mergaitės išlaikymui, nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Teismo nustatyta 600 Lt suma mokama kas mėnesį vaikui pripažintina pagrįsta ir protinga.
Dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą
Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis), todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes tėvų abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; kt.).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad bylos šalių turtinė padėtis yra panaši. Šalys turi nekilnojamojo turto: iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei V.R. nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais (duomenys neskelbtini), o atsakovui A.K. nuosavybės teise priklauso sodo pastatas su žemės sklypu, esantys sodininkų bendrijoje „Ąžuolas“, Vilniaus miesto savivaldybėje (b.l. 46-50). Ieškovei V.R. nuosavybės teise taip pat priklauso automobilis Renault Kangoo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra virš 2 500 Lt (b.l. 147-148), atsakovo – virš 2 100 Lt (b.l. 120-121). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abiejų šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra lygios. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas turi vieną kreditorių, o ieškovė yra įsipareigojusi net penkiems kreditoriams. Tačiau jų įsipareigojimai nėra pagrindas daryti išvadai, jog dėl to šalies turtinė padėtis sunkesnė. Teismų praktikoje tėvų finansiniai įsipareigojimai bankams nelaikomi jų turtinę padėtį bloginančiais faktoriais, nes tokiu būdu tėvai gerina savo gyvenimo, buities ar kitokias sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių turimas nekilnojamas turtas pagal savo vertę nėra lygiavertis, ieškovės turimas turtas yra vertingesnis už atsakovo, o ieškovės gaunamos darbinės pajamos taip pat yra didesnės už atsakovo. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas turi prisidėti prie dukros išlaikymo daugiau nei ieškovė pagal abiejų šalių turtinę padėtį. Tai pat teismas teisingai įvertino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ji turi išlaidų išlaikant savo pilnametį vaiką, teismas savo vertinimą motyvavo, kolegija su teismo motyvais sutinka ir jų neatkartoja.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju išlaikymą ginčo šalių dukrai teismas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009 m. birželio 15 d., iki jos pilnametystės. Ieškinyje buvo prašyta priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. spalio mėn. Teismas nepriteisė ieškovės prašyto įsiskolinimo, padaręs išvadą, kad nurodytą laikotarpį atsakovas teikė dukrai pakankamą išlaikymą. Kolegija sutinka su tokia išvada. Šalys byloje pripažino, kad buvo sutarusios, jog atsakovas teiks išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, o iškilus būtinybei – vaikui sergant - papildomas išlaidas sveikatos priežiūrai abu tėvai dengs lygiomis dalimis. Tokį išlaikymą atsakovas teikė, ką pripažino abi šalys. Be to, atsakovas pirko mergaitei reikalingų daiktų, apmokėjo išlaidas susijusias su kai kuria užklasine veikla, apdraudė dukrą kaupiamuoju gyvybės draudimu ir moka draudimo įmokas, tai yra jis turėjo ne tik sutartas, bet ir papildomas išlaidas dukros išlaikymui, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomos skolos. Ta aplinkybė, jog ieškovė mano, kad už tam tikrą laikotarpį atsakovas turėtų dukros išlaikymui mokėti po 1 200 Lt, ar po 600 Lt atmestina, nes pareiga pakeistą išlaikymo sumą nuo susitartos 400 Lt iki 600 Lt atsakovui atsirado tik nuo kreipimosi į teismą dienos, kadangi nenustatyta aplinkybė, jog atsakovas nemokėjo išlaikymo iki to laiko.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra, o taip pat CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Todėl sprendimas nekeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą apeliantei tenka pareiga atlyginti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 8,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.