- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2-1001-887/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00095-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- UAB „Mano Būstas Kaunas“
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Marija Židonienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ 352,02 Eur turtinę žalą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su A. Š. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9123993 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustasis butas 2019 m. kovo 19 d. buvo užlietas dėl trūkusio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), administruojamas atsakovės. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 352,02 Eur draudimo išmoką, kurią Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsniu, 6.266 ir 6.1015 straipsniais prašo priteisti iš atsakingo asmens atsakovės. Ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. teikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas prievolės atlyginti žalą neįvykdė. Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos padarymo kildina iš atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo. Atsakovės, kaip namo administratoriaus, pagrindinis uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Aplinkybė, kad vandens stovai yra sienoje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos imtis priemonių šių stovų būklės stebėjimui ir įvertinimui. Aplinkybė, kad namo butų savininkai yra patys kalti dėl įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, neįrodyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad laiku neapžiūrėjo vandens stovo, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vandens stovu bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos nustatytas.
Ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje ir paaiškinime nurodytais motyvais. Atstovas papildomai paaiškino, kad draudėjas butą remontavo 2007 metais, metinė turto nusidėvėjimo norma yra 3 procentai. Ieškovė, pradėdama administruoti pastatą, turėjo apžiūrėti objektą, įspėti gyventojus dėl revizinių durelių įsirengimo ir įspėti dėl atsakomybės, tačiau atsakovė jokių veiksmų neatliko. Atsakovė atsakinga už įvykį, todėl prašo tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos, neįrodinėja neteisėtų atsakovės veiksmų, neteikia įrodymų apie objekto valdytojo teisės aktais numatytų pareigų ir bendro pobūdžio pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai netinkamą vykdymą. Atsakovė nuolat vykdė namo techninę priežiūrą, atliko bendrojo naudojimo objektų stebėjimus, apžiūras, pastarųjų rezultatus užfiksuodama įrašais statinio techninės priežiūros žurnale. Techninę priežiūrą vykdė, pasitelkdama kompetentingą ir atestuotą techninį prižiūrėtoją, kuris nenustatė nuotekų vamzdyno kritinės/avarinės būklės, kuri leistų atlikti šio bendrojo naudojimo objekto remonto darbus nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė buvo gavusi pranešimų dėl vandens pratekėjimo iki įvykio, todėl, nesant kompetentingų asmenų išvadų dėl namo nuotekų vamzdyno kritinės būklės, tai negali būti tokia būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Vertinant žalos dydžio ir prašomos priteisti sumos pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys, kad vien į bylą pateiktos fotonuotraukos, išlaidų kvitai savaime nepatvirtina žalos masto. Byloje nėra duomenų kaip atrodė turtas iki apliejimo, todėl nėra aišku ar nurodytos išlaidos buvo skirtos būtent siekiant pašalinti padarytos žalos padariniams, o ne pavyzdžiui prisidengiant minėtu įvykiu pasidaryti buto remontą. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Priešingu atveju būtų pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, atsakovė vienareikšmiškai daro išvadą, kad ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas.
Atsakovės atstovė advokatė Marija Židonienė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai atsiliepime nurodytais motyvais, vertina, kad neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kad kiltų atsakomybė, privalo būti įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Atstovė papildomai paaiškino, kad butas aplietas 2019 m. kovo 19 d. vakare, tačiau administratorius apie įvykį informuotas tik kitą dieną apie 11.00 val. ir administratorius ėmėsi skubių veiksmų pašalinti gedimą. CK įpareigoja pačius buto gyventojus prižiūrėti vamzdžius, esančius bute. Atsakovė namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams periodiškai skelbimų lentoje kabina skelbimus, įpareigojančius prižiūrėti ir stebėti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančio bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir jos būklę, o esant pastebėtiems defektams nedelsiant susisiekti su namo administratoriumi ir sudaryti jam galimybę šią įrangą apžiūrėti. Tai įrodo, kad administratorius dėjo pastangas, planavo darbus, vykdė priežiūrą, atliko periodines apžiūras, kurios įtrauktos į techninės apžiūros žurnalus. Joks teisės aktas nenumato administratoriui teisės brautis į privačius gyvenamuosius būstus.
Trečiasis asmuo A. Š. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Trečiasis asmuo raštu paaiškino, kad butą užliejo pastebėjo 2019 m. kovo 19 d. apie 21.00 val. Skubiai kreipėsi į viršuje gyvenantį kaimyną dėl vandens užsukimo, o kitos dienos rytą informavo administratoriaus avarinę tarnybą, kurios darbuotojai atvyko 2019 m. kovo 20 d. apie 11.00 val. Administratoriaus darbuotojai visus avarijos šalinimo darbus atliko 8 bute. Trečiojo asmens butas draustas, todėl draudimo atstovė atvyko į butą, surašė defektavimo aktą ir 2021 m. kovo 29 d. pervedė 352,02 Eur draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovės veiksmais, t. y. jai būnant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų, administratore, neįvykdžius pareigos, - neužtikrinus, kad bendro naudojimo vamzdynas nepadarytų žalos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo vamzdį). Draudikas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėja A. Š. 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimą Nr. 19056/9123993 nuo gaisro ir gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. Ieškovės ekspertė P. K., dalyvaujant A. Š. 2019 m. kovo 21 d. surašė apžiūros aktą, nustatė turto apgadinimus, nurodė, kad butas buvo užlietas iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, apskaičiavo draudimo išmoką – nuostolius 606,93 Eur, draudimo išmoką įvertinus nusidėvėjimą 254,91 Eur, apskaičiuota draudimo išmoka 352,02 Eur. Ieškovė 2019 m. kovo 29 d. draudimo išmoką pervedė į A. Š. sąskaitą. Ieškovė 2019 m. balandžio 18 d. surašė pretenziją, pasiūlė atsakovei žalos atlyginimą sumokėti geruoju, nustatė terminą.
Dėl civilinės atsakomybės.
Byloje nėra ginčo, kad trūkęs vamzdis priklauso atsakovės, kaip administratorės, priežiūrai bei nėra ginčo, kad įvykis įvyko dėl trūkusio vamzdžio. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės atlyginti subrogacijos tvarka išmokėtą draudimo sumą iš atsakingo asmens teisėtumo.
Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Taigi remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.
CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.
Kaip minėta pirmiau, namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2008). Be to, kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).
STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 priede Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše įtraukti 1.1. Bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: 1.1.5. nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.6. geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus); 1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas).
Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovės atstovės tvirtinimu administratorė dėjo pastangas siekdama vykdyti savo funkcijas, planavo darbus, vykdė priežiūrą, atliko periodines apžiūras. Teismas 2021 m. gegužės 18 d. posėdžio metu įpareigojo atsakovę pateikti įrodymus, kokios būklės namą atsakovė pradėjo administruoti, techninės priežiūros žurnalą, kuriame atsispindi duomenys apie namo būklę, atliktas apžiūras ir darbus, įrodymus, ar yra galimybė patekti prie vamzdynų, ar buvo poreikis atlikti skubius remonto darbus, ar apie tai buvo informuoti gyventojai. Tačiau atsakovė teismui įrodymų pagal įpareigojimą, kad prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdynų būklę bei kokius konkrečiai veiksmus atliko, nepateikė. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2021 m. rugpjūčio 9 d. patvirtino, kad administratorės atstovai nebandė fiziškai apžiūrėti vamzdynų patekus į butus, įvertinti jų būklę, įvertinti, kuriuose butuose nėra galimybės apžiūrėti vamzdynų dėl jų aklino uždengimo, administratorė tik kabino skelbimus (24:47). Atsakovės atstovė nurodė, jog pateiktas skelbimas įrodo administratorės tinkamą funkcijų vykdymą (2021-08-06 Nr. DOK 26653). Tačiau teismas vertina, jog pateiktas skelbimas neįrodo atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, skelbime nurodyta informacija labiau įrodo administratorės siekį nepagrįstai savo pareigų vykdymą bei atsakomybę perkelti tik gyventojams. Įrodymų, kad skelbimai buvo kabinami skelbimų lentoje, kaip tvirtina atstovė, ir kada tai vyko, atsakovė teismui taip pat nepateikė. Be to, teismas sutinka su ieškovės atstovo nurodyta aplinkybe, kad skelbime nieko nenurodyta apie uždengtų vamzdynų tikrinimo poreikį ar siūlymą gyventojams derinti datas, siekiant atlikti galimą vamzdyno patikrą. Teismas sutinka, kad administratorės patekimas į žmonių privačią nuosavybę ir paslėptų po apdaila bendro naudojimo objektų apžiūra yra apsunkinta, tačiau šiuo konkrečiu atveju administratorė net neketino patekti į butus. Atstovės tvirtinimu jos nurodytas faktines aplinkybes įrodo duoti paaiškinimai ir pateiktas skelbimas, kitokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės pareigų vykdymą, t. y. apie vykdomą priežiūrą, periodines apžiūras, atsakovė nepateikė. Todėl vertintina, kad žala atsirado dėl administratorės neveikimo bei darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2019 m. kovo 19 d. įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir A. Š. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.
Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei A. Š. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Įvertinus pirmiau nurodytas nustatytas aplinkybes bei motyvus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą tenkintinas.
Dėl žalos dydžio.
Atsakovė nurodo, kad ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis nepagrįstas. Teismas nesutinka su atsakovės teiginiu. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ieškovė pateikė Buto apžiūros aktą ir turto žalos įvertinimo skaičiuotę (Buto apžiūros akto priedą), kuri yra išsami, suprantama ir pagrįsta (CPK 177 straipsnis). Taip pat pridėtos nuotraukos patvirtina žalos atsiradimą bei jo mastą. Atsakovė šioje skaičiuotėje nurodytų skaičiavimų nepaneigė. Atsakovės argumentas, kad byloje nėra duomenų, kaip atrodė turtas iki apliejimo, todėl nėra aišku ar nurodytos išlaidos buvo skirtos būtent siekiant pašalinti padarytos žalos padariniams, o ne pavyzdžiui prisidengiant minėtu įvykiu pasidaryti buto remontą, vertinamas kritiškai. Kaip jau minėta, buto apliejimo faktas nustatytas, todėl, akivaizdu, jog nekilnojamas turtas apgadintas. Ieškovės darbuotoja apžiūrėjo butą, surašė aktą, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės darbuotojo kompetencija, skaičiuotė nenuginčyta priešingais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, jog prašomas priteisti 352,02 Eur žalos dydis pagrįstas.
Dėl palūkanų.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Kaunas“, į. k. 304175726, 352,02 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur žyminį mokestį ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.