Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L., jo atstovui advokatui Albinui Miliauskui,

nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. birželio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Tadas Šamulevičius surašė administracinio nusižengimo protokolą M. L. dėl to, kad šis 2021 m. sausio 6 d., 21.00 val., Kūrynės k., Kazlų Rūdos sav., vairuodamas automobilį Seat, Valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neatidus, nepasirinko saugaus greičio pagal kelio, reljefo ir meteorologines sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko nesuvaldė automobilio ir kliudė tris stovėjusius automobilius, juos apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Minėtame protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126,127,219.1 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, važiavo iš namų Ežerėlio į Šakių rajoną, Plieniškių kaimą pas uošvius, siekdamas išvengti savivaldybių ribų kirtimą kontroliuojančio policijos posto, važiavo mišku. Pasiklydo, ne ten nusuko, privažiavęs prie miške esančios apleistos sodybos apsisukinėjo, tuo metu pamatė atvažiuojančiu tris automobilius, kurie mirksėjo šviesomis, vienas iš vairuotojų per atvirą automobilio langą ranka rodė sustoti, išsigando nestojo, minėtus automobilius apvažiavo pieva, pastarieji pradėjo jį persekioti, persekiojo 19 km., vienas iš automobilių buvo grėsmingai priartėjęs jam iš galo, mano, kad bandė jį nustumti nuo kelio, skambinti policijai neturėjo galimybių dėl vairavimo, didelio greičio ir bendro išgąsčio. Bandant pabėgti nuo jį persekiojusių asmenų, įvažiavo į akligatvį, bandė vėl apsisukinėti, pasiviję automobilių vairuotojai jam užtvėrė kelią, prie pat pastatydami automobilius, trukdė apsisukti, buvo šoko būsenoje, išlipę iš automobilių vaikinai atplėšė jo automobilio dureles, bandė jį ištraukti iš automobilio, atimti raktelius, jis apsigynė, užsidarė automobilyje, išsigandęs norėjo pabėgti, jautė grėsmę, nesuprato ar jį nori sumušti ar apvogti, buvo vienas, o jų daug, tamsus paros metas, viduryje miško. Bandant pabėgti, pavažiavus atgal jam kelią užtvėrusi mašina taip pat pajudėjo atgal, todėl jį kliudė, apsisukdamas kliudė ir kitą automobilį. Ir vėl bandė pabėgti, tačiau automobiliai ir toliau jį persekiojo, kol jis posūkyje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Tuomet pats paskambino pagalbos telefonu, tačiau bekalbant atvyko policijos pareigūnai.

M. L. atstovas advokatas Albinas Miliauskas teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pripažįstant, kad M. L. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Advokatas nurodė, kad jo ginamasis važiuodamas mišku pasiklydo, tamsiu paros metu, miške, jį bandė sustabdyti ir persekiojo trys automobiliai, akivaizdu jog jis išsigando ir bandė pasprukti. Atstovas liudytojų parodymus vertina kritiškai, įvardija kaip nenuoseklius, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nurodytos naujos aplinkybės apie tai, kad jo ginamojo automobilis važiavo su neįjungtais žibintais, dar vėliau nurodant, jog vienas iš nukentėjusiųjų matė M. L. besinešantį ginklą. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių asmenys nenurodė. Atstovas pažymėjo, kad M. L. pagrįstai kilo baimė, jis nesuprato dėl ko yra persekiojamas, jis bijojo dėl savo sveikatos ir turto, mano, kad buvo pagrindas bandyti nuo jų pabėgti ir gintis, o vėliau sustojus ir 6 asmenims bandant jį ištraukti iš automobilio ir atimti automobilio raktelius, buvo pagrindas bandyti gintis pabėgant, kad išvengti kėsinimosi į savo sveikatą ir turtą. Pažymėjo, kad net ir nukentėjusiųjų įvardintas pilietinės pareigos atlikimas negali virsti neteisėtais veiksmais keliančiais grėsmę.

Nukentėjusysis A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-01-06 susitiko su draugais, visi nutarė pasivažinėti miškuose, važiavo trimis automobiliais Subaru. Miške prie apleistos sodybos pamatė stovintį automobilį, kuris dideliu greičiu pradėjo važiuoti į juos ir vos neatsitrenkdamas juos apvažiavo, dėl tokio vairavimo įtarė, kad automobilį gali vairuoti neblaivus asmuo. Automobilis buvo raudonos spalvos, markės tiksliai pasakyti negali. Savo iniciatyva nusprendė automobilį vytis, paskui jį važiavo apie 15 km., draugai skambino policijos pareigūnams. Automobiliams įvažiavus į akligatvį, sustojusio persekioto automobilio vairuotojo prašė stoti, palaukti kol atvyks iškviesti policijos pareigūnai. Draugai dviem automobiliais užtvėrė kelią, jis pats savo automobilį pasistatė pravažiavimo šone. Tačiau automobilis, bandydamas pabėgti apgadino jam kelią užtvėrusius automobilius, bei pravažiuodamas apgadino jo automobilio šoną bei vos nekliudė šalia automobilio stovėjusios žmonos E. R..

Nukentėjusysis O. G., teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-01-06 susitiko su draugais, visi nutarė pasivažinėti miškuose, jis su automobiliu važiavo paskutinis kol pamatė iš priešais atvažiuojantį kitą automobilį, kuris juos apvažiavo grioviu ir pieva ir vos nesukėlė eismo įvykio, dėl tokio vairuotojo elgesio kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl pradėjo automobilį sekti, sekamas automobilis važiavo labai dideliu greičiu tas kėlė dar didesnį įtarimą, kad kažkas ne taip, žinojo, kad draugai paskambino policijai. Visiems automobiliams Novaraisčio kaime patekus į akligatvį, su sekamą automobilį vairavusiu vairuotoju kalbėjosi, sake nevažiuoti laukti policijos pareigūnų, užtvėrė jam išvažiavimą, pagrindo išsigąsti nebuvo, sustoję buvo prie pat gyvenamojo namo, negrasino, kelią užtvėrę automobiliai buvo pastatyti 1-1,5 m atstumu nuo automobilio, jis galėjo pajudėti ir neapgadindamas automobilių. Tačiau vairuotojas kliudydmas jam kelią užtvėrusius automobilius išvažiavo iš akligatvio- kliudė priekyje stovėjusį jo automobilį, vėliau atbulas kliudė E. B. automobilį ir išvažiuodamas dar kliudė A. R. automobilio šoną. Vėl pradėjo automobilį vytis, tačiau šis važiuodamas atsitrenkė į medį.

Nukentėjusysis E. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-01-06 susitiko su draugais, visi nutarė pasivažinėti miškuose, važiavo trimis automobiliais Subaru, buvo prisnigta, kelio danga slidi. Miško gilumoje nuvažiavę prie apleistos sodybos, sustojo planavo apsisukti, tačiau jis pamatė su ginklu į prie sodybos stovintį automobilį sėdantį žmogų. Stovėjęs automobilis pajudėjo link jų, nebuvo įsijungęs priekinių žibintų, apvažiuodamas juos dideliu greičiu vos nesukėlė eismo įvykio, nusprendė automobilį vytis ir kviesti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams skambino su juo kartu vykęs A. B., paskambino tik išvažiavus iš miško, nes anksčiau nebuvo telefono ryšio, paskui automobilį važiavo pirmieji, už jų važiavo du draugų automobiliai, jokių neteisėtų veiksmų važiuodami neatliko, automobilio sustabdyti nemėgino, gal mirksėjo šviesomis tiksliai pasakyti negali. Mano, kad automobilį vairavęs asmuo turėjo suprasti, jog jį vejasi. Novaraisčio kaime, įvažiavus į akligatvį sekamas automobilis sustojo, vairuotojas atsidarė dureles klausė kodėl jį vejasi, vartojo necenzūrinius žodžius, vairuotojui paaiškino, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, prašė palaukti, automobiliais buvo užtvėrę kelią, tačiau vairuotojas neklausė, apgadindamas visus jį besivijusius automobilius bandė pabėgti.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-01-06 susitiko su draugais, visi nutarė pasivažinėti miškuose, važiavo trimis automobiliais, jis važiavo kartu su E. B., pirmieji privažiavę prie miško pakraštyje laukuose esančios negyvenamos sodybos, pasibaigus keliui, bandė apsisukinėti užtruko 3-5 min., kol jis išvydo į juos atvažiuojantį automobilį su neįjungtais priekiniais žibintais, automobilis juos dideliu greičiu ir vos nekliudydamas, pieva apvažiavo. Dėl tokio vairavimo būdo kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nusprendė jį sekti ir kviesti policijos pareigūnus. Sekamas automobilis važiavo dideliu greičiu, buvo akivaizdu, kad bando nuo jų pabėgti. Vijosi iki akligatvio Novaraisčio kaime, pirmieji užtvėrė kelią sektam automobiliui, tačiau vairuotojas nesutiko laukti pareigūnų bandė pabėgti ir apgadindamas visus jį sulaikyti bandžiusius automobilius išvažiavo. Dalį įvykių jis filmavo telefonu.

Nustatytų faktinių aplinkybių ir asmens kaltės padarius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, patvirtinimui pateikta: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta nusižengimo esmė (b.l.1), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinis pranešimas: 2021-01-06 21 val. 09 min., buvo gautas pranešimas iš Marijampolės AVPK budėtojo, kad Šakių r., Naidynės k., ribose pastebėtas automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas seka iš paskos. Vykstant Lekėčių kryptimi keliu Nr. 140, Šakiai-Zapyškis-Kaunas, nuolatos buvo bendraujama su pranešėju, kuris paaiškino kad miško keliu važiuoja automobiliu paskui vairuotoją, kuris galimai yra neblaivus, bei pranešė kad vairuotojas nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į griovį. Atvykus į pranešėjo A. B. nurodytą vietą, esančią Kazlų Rūdos sav., Novaraisčio kaimo ribose, rado nuo kelio nuvažiavusį, raudonos spalvos automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su apgadinimo žymėmis. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo M. L., kuriam alkotesteriu nustatytas 0,00 prom., blaivumas. M. L. paaiškino, kad pastebėjęs jį besivejančius automobilius jis išsigando ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į griovį. Automobilio salone pastebėjo ginklo dėklą. M. L. atidarius ginklo dėklą buvo matyti, kad ginklas išardytas, neparuoštas šaudymui. M. L. pateikė medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini). Tai pat, ant kelio rasti stovintys trys automobiliai su apgadinimo žymėmis t. y. „SUBARU“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R. „SUBARU“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. G. ir „SUBARU“ v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. B.. Visi minėtų transporto priemonių vairuotojai buvo blaivūs. Šie asmenys paaiškino, kad jų automobiliai buvo apgadinti Novaraisčio k., kur jie bandė užkirsti kelią automobiliui „Seat Alhambra“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nes jie įtarė, kad transporto priemonės vairuotojas neblaivus. Asmenys įvykio metu nenukentėjo (b.l.2-3); fotonuotraukos (b.l.6-10), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021-01-11 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate gavus 2021-01-07 M. L., pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2021-01-06 apie 21.00 val. jis automobiliu Seat Alhambra, valst. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Ežerėlio į Šakių rajoną, Plieniškių kaimą pas uošvius pasiimti likusius vaikų daiktus. Trumpino kelią, todėl važiavo ne plentu, o miškais prie Liepalotų. Kadangi snigo ir buvo blogas matomumas, jis pasiklydo, pravažiavo nusukimą. Atvažiavo į akligatvį. Apsisukinėjant miške jam kelią pastojo trys automobiliai „Subaru“, jie mirksėjo jam šviesomis ir liepė sustoti. Šie automobiliai jam buvo nepažįstami, todėl jis išsigando ir nusprendė važiuoti bei nestoti. Šie automobiliai jį sekė iš paskos apie 19 kilometrų. Novaraisčio kaime minėti automobiliai galiausiai jo automobilį Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo. Jis sustojo. Iš automobilių išlipę M. L. nepažįstami asmenys bandė atidaryti M. L. automobilio duris, ištempti jį laukan, apgadino automobilį, nulaužė durų rankenėlę, nuspyrė šoninius veidrodėlius. Galiausiai jiems pavyko atidaryti automobilio dureles. Tada buvo bandoma jį ištraukti iš automobilio (nurodė, kad tampė už rūbų, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas bei sukėlė fizinį skausmą). Jam pavyko vėl pajudėti su automobiliu. To pasekoje buvo apgadinti šių asmenų bei jo automobiliai. Pravažiavęs pro jį užblokavusius automobilius jis pasuko namų link. Asmenys jį ir toliau persekiojo, bandydami jį su automobiliu nustumti nuo kelio. Spėjo paskambinti pagalbos numeriu 112. To pasekoje jis nesuvaldė automobilio Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Iš automobilio nelipo, nes aplink vaikščiojo įsiaudrinę asmenys, kurie jį persekiojo, rėkavo, reikalavo išlipti. M. L. pareiškime nurodo, kad nepažįstamų asmenų veiksmais jam padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, nepataisomai sugadintas automobilis. Atlikus ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad tiriamo įvykio atveju nustatyta, kad A. R. su E. R., O. G., A. B., E. B. ir A. B. pagrįstai manydami, kad M. L. vairuoja automobilį galimai neblaivus - automobilis išvažiavo iš miško keliuko be šviesų, važiavo per pievas, - A. B. pranešus bendruoju pagalbos telefonu 112 policijai apie įtartiną automobilį, kuris bandė pasišalinti, pareigūnų nurodymu sekė paskui jį, kol atvyks policijos pareigūnai. Remiantis šiais faktiniais duomenimis, tokie asmenų veiksmai įvertinti kaip pilietinės pareigos atlikimas, kadangi jų siekis buvo užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėta, kad vien pilietinės pareigos vykdymas negali būti vertinamas kaip nusikalstami veiksmai BK 294 straipsnio prasme. Nurodoma, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai M. L. automobilio salone rado ginklo dėklą su jame esančiu šaunamuoju ginklu. Tai pagrindžia vieno iš asmenų - A. R. - pagrįstą manymą, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę tamsiu paros metu be šviesų galėjo ir brakonieriauti, todėl asmenų veiksmai dėl šio asmens ketinimo sulaikyti neabejotinai vertintini kaip vedami kilnių paskatų dėl pilietinės pareigos atlikimo. M. L. po to kai apgadino tris automibilius, priklausiusius asmenims, ketinusiems jį sulaikyti, neleidžiant jam važiuoti toliau iki policijos atvykimo, išvažiavęs į kelią dėl neatsargaus vairavimo kelio posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį bei trenkėsi į pakelės medį, dėl ko buvo apgadintas automobilis Seat Alhambra, valst. (duomenys neskelbtini) Šis eismo įvykis įvyko dėl paties M. L. neatsargių veiksmų, ir nesietinas su kitų asmenų veika. Fizinės prievartos panaudojimo faktas nenustatytas (b.l.11-18); automobilių Subaru Forester, Subaru Legacy ir S. I. ekspertizės/ remonto sąmatos (b.l.20-29); eismo įvykio vietos schema (b.l.30-31); transporto priemonių techninės apžiūros aktai (b.l32,33,34,35,), garso ir vaizdo įrašai (b.l.46,53,62,74); duomenys apie skirtas administracines nuobaudas: administracine tvarka nebaustas (b.l.4), ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02938-21.

ANK 592 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Vadovaujantis šia nuostata teismas byloje vadovavosi liudytojų E. R. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytoja E. R. parodė, kad 2021-01-06 kartu su vyru A. R. sugalvojo pasivažinėti jiems priklausančiu automobiliu „Subaru“ miškais, nes buvo labai gražus vakaras. Su jais dar dviem „Subaru“ automobiliais kartu važiavo viename automobilyje O. G. su A. B., kitame - E. B. su A. B.. Jie važinėjosi Liepalotų kaime, Šakių sav., esančiame miške. Privažiavus kažkokią negyvenamą sodybą jie apsisukinėjo, nes baigėsi kelias, kuomet pamatė važiuojantį automobilį, kuris važiavo be įjungtų šviesų. Automobilis važiavo kažkaip keistai, todėl kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Kažkuris iš vaikinų paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Kaip ir kiti du „Subaru“ automobiliai, taip ir jos vyro vairuojamas automobilis pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį. Visi „Subaru“ automobiliai jam mirksėjo šviesomis, kad jis sustotų, tačiau šis nestojo. Važiuojant jam iš paskos nei vienas iš „Subaru“ automobilių nebandė nustumi jo nuo kelio, tiesiog visi važiavo iš paskos, kol atvyks policija. Kurioje tiksliai vietoje negali pasakyti, bet minėtas automobilis sustojo, nes privažiavo akligatvį, jie visi taip pat sustojo, o automobilius pastatė taip, kad tas automobilis negalėtų išvažiuoti, kol atvyks policijos pareigūnai. Sekamas automobilis buvo raudonos spalvos, „Seat“ markės. Jame sėdėjo vienas vyras, vairuotojas, kuris iš automobilio nelipo. Jie išlipo iš automobilių. Ji stovėjo prie jų automobilio, o A, E. ir A. nuėjo prie „Seat“. Ką jie kalbėjo negirdėjo. Ji buvo užsisukusi, o kai atsisuko pamatė, kad tas „Seat“ važiuoja ir atsitrenkia į kitus automobilius. Ji pamatė, kad „Seat“ atvažiuoja į ją, girdėjo, kaip kiti rėkia „bėk E.“. Ji net pati nepajuto, kaip įšoko į kažkokius krūmus, o tas „Seat“ kliudė jų automobilio šoną ir nuvažiavo. Tada jie visi vėl susėdo į automobilius. Jie iš vietos pajudėjo paskutiniai, nes neužsivedė iš pradžių automobilis. O kai pavažiavo kažkokį tai atstumą, pamatė, kad stovi du draugų automobiliai, jie visi išlipę į lauką stovėjo, o „Seat“ automobilis buvo atsitrenkęs į medį. Kaip jis atsitrenkė jie nematė. Stovėdami prie savo automobilių, jie laukė policijos pareigūnų, o tas „Seat“ vairuotojas sėdėjo savo automobilyje. „Seat“ vairuotojo niekas netampė ir nebandė ištempti iš automobilio.

Liudytojas A. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-01-06 jis su draugu O. G. jo automobiliu „Subaru išvažiavo pasivažinėti po miškus. Su jais kartu važiavo savo automobiliu „Subaru“ A. R. su žmona E. R. bei su savo automobiliu. E. B. su A. B.. Važinėjosi Liepalotų kaimo miške, Šakių rajone, baigėsi kelias, prie kažkokios negyvenamos sodybos, todėl reikėjo apsisukti. Apsisukinėjant (automobilį vairavo O.) pamatė į juos atvažiuojantį be šviesų automobilį, kuris pravažiuodamas pro jų automobilį vos vos jo nekliudė. Iš kart kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Susiskambino su draugais iš kitų automobilių, ir sužinojo, kad jie jau paskambino 112 ir iškvietė policiją. Jie turėjo važiuoti iš paskos, kol atvyks policijos pareigūnai. Pirmas iš paskos nuvažiavo A. su žmona, po to E. su A., ir tik po to jie, nes jie dar apsisukinėjo. Iš paskos važiavo apie 20 kilometrų. Nei vienas iš jų automobilių neblokavo ir nebandė nustumti nuo kelio ar aplenkti, jie tik važiavo iš paskos. Novaraisčio kaime kelias baigėsi ir minėtas automobilis sustojo. Pamatė, kad tai „Seat“ markės raudonos spalvos automobilis, už kurio vairo sėdėjo vyras, jis buvo vienas. Jie visi taip pat išlipo iš automobilių į lauką. E., jis ir A. nuėjo prie „Seat“ automobilio. Iš pradžių durelės buvo uždarytos, tačiau pats vairuotojas jas atidarė. Niekas iš jų net nebandė atidaryti durelių. Atsidaręs dureles vairuotojas pradėjo ant jų rėkti, ko jie iš jo nori, jis kur nori, ten važiuoja. E. jam paaiškino, kad vairuotojas vos neatsitrenkė į juos važiuodamas be šviesų, todėl pagalvojo, kad neblaivus ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada vairuotojas visai pradėjo rėkti, kad jokios policijos nereikia ir jis važiuoja savais keliais. E.dar p aprašė atiduoti raktelius, tačiau pats nelindo jų paimti, ir tuomet automobilis pavažiavo atgal ir durelės kliudė E., šis pargriuvo. Vairuotojas užsidarė dureles ir pavažiavo į priekį, kur kliudė O. automobilį, tada pavažiavo atgal ir kliudė E. automobilį, po to vėl važiavo į priekį ir dar kartą kliudė O. automobilį, apgadino visą šoną. Taip pat apgadino ir A. automobilio šoną. Kadangi E. stovėjo šalia jų automobilio, ji vos spėjo įšokti į krūmus, kad nebūtų partrenkta. Tuomet jie vėl visi sėdo į automobilius ir pradėjo važiuoti iš paskos „Seat“, nors jo jau nesimatė. Pirmi pradėjo važiuoti E. su A., po to jie, o tik vėliau A su E.. Pavažiavus apie 2 kilometrus priekyje pamatė važiuojantį „Seat“, ir kai jis buvo apie 300-400 m. nuo jų, jis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Jie privažiavo ir sustojo, išlipo iš automobilio. A. buvo nuėjęs prie „Seat“ automobilio pažiūrėti, ar vairuotojas nesusižeidė. Vairuotojas buvo sveikas, kažką darė automobilyje, bet į lauką nelipo. Privažiavo ir A. su E., taip pat išlipo ir visi laukė policijos pareigūnų.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

M. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Pagal 417 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pripažįstant, kad M. L. jam inkriminuojamus nusižengimus padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. M. L. - pripažino apgadinęs automobilius ir pasišalinęs iš autoįvykio vietos, tačiau nurodė, kad taip veikė siekdamas išvengti fizinio susidorojimo ir apsaugoti savo turtą..

Būtinąją gintį reglamentuoja ANK 13 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (1 dalis). Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką padarė gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi (2 dalis). Būtinosios ginties ribos yra peržengiamos tuo atveju, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė priešingas teisei kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (3 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia administracinio įstatymo saugomas vertybes, nurodytas ANK 13 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Taigi pagal ANK būtinasis reikalingumas yra tada, kai siekiama pašalinti gresiantį pavojų sau pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Kaip nurodyta teismų praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti daug vertingesnį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes į padarytų nusižengimų sudėtį-objektą, objektyviuosius veikos požymius, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė būtinosios ginties situacijoje, tyčia padarydamas žalą besikėsinantiems(puolantiems) asmenims, teismas vis tik daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, reikia stengtis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą. Teismas įvertindamas, kad nukentėję asmenys jau buvo iškvietę policijos pareigūnus, jų parodymus apie susitikimo su M. L. aplinkybes, sprendžia, kad pastarieji turėjo pagrindą įtarti M. L. darant teisės pažeidimą, taip pat jį sulaikyti nepažeidžiant ANK 14 straipsnio sąlygų. Tačiau nustatyta, kad M. L. automobilį vairavo būdamas blaivus, ginklas su leidimu, dėkle. Tai yra tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad padarė nusižengimą. M. L., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų bei kitų duomenų pagrindu galima teigti, kad M. L. buvo pagrindo manyti, jog jam iškilusi reali grėsmė susijusi su jo fiziniu ir finansiniu saugumu. Ir nors M. L. ir pažeidė kitą įstatymo saugomą teisinį gėrį - padarė nusižengimą transporto eismo saugumui, tačiau laikytina, kad šiuo atveju žmogaus sveikata yra didesnė vertybė nei formalus nusižengimas transporto eismo saugumui.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Tačiau nagrinėjant šią administracinių nusižengimų bylą dėl M. L. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo būtina nustatyti M. L. nusižengimo padarymo aplinkybes, priežąstis, bei įvertinti visų įvykyje dalyvavusių asmenų elgesį. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2021-01-06 apie 21 .00 val., Šakių r. Naidynės k., ribose A. R. su E. R., O. G., A. B., E. B. ir A. B. pagrįstai manydami, kad M. L. vairuoja automobilį galimai neblaivus arba brakonieriavo, savo iniciatyva sekė paskui jį, kol atvyks policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu, tokie asmenų veiksmai buvo vertinti kaip pilietinės pareigos atlikimas, kadangi jų siekis buvo užkirsti kelią galimoms neigiamoms pasekmėms. Tačiau vertinant M. L. atsakomybės klausimą svarbu kokius faktinius veiksmus atliko sulaikymo siekią asmenys, bei kaip minėtų asmenų tikslus suprato pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nagrinėjant šią administracinių nusižengimų bylą, peržiūrėtas įvykio fragmentinis vaizdo įrašas, pateiktas liudytojo A. B.. Teismas peržiūrėjęs vaizdo įrašą, vertinant M. L. veiksmus, daro išvadą, jog nusižengimo požymių turintys M. L. veiksmai buvo padaryti būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi pagal visą įvykio situaciją, jam buvo realus pagrindas manyti, jog yra akivaizdus ir realus pavojus, kurio išvengti galima padarius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vaizdo įrašo trečias failas atspindi nukentėjusiųjų ir liudytojų elgesį apgadinant M. L. automobilį, matoma kaip tyčia apgadinamas dešinės pusės automobilio veidrodėlis, po to agresyviu tonu pasakant necenzūrinius žodžius reikalaujama atidaryti duris, teismas daro išvadą, jog toks elgesys, atsižvelgiant į paros metą, į įvykio vietos nuošalumą, į akivaizdų 5 vaikinų fizinės jėgos pranašumą, sudarė pakankamą pagrindą M. L. spręsti, jog jam ir jo turtui iškilo realus pavojus ir jo išvengti buvo galima tik padarant kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo atveju nesvarbu, kad nukentėjusių ir kitų asmenų tikslas buvo sulaikyti ir išaiškinti galimai nusižengimus padariusį asmenį, esminę reikšmę turi kaip situaciją ir asmenų veiksmus suprato ir turėjo suprasti atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš minėto vaizdo įrašo neabejotinai darytina išvada, kad įvykyje dalyvavę asmenys buvo įsiaudrinę, naudojo necenzūrinius žodžius, todėl teismo vertinimu šalindamasis iš įvykio vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepažeidinėjo kelių eismo taisyklių, o siekė išvengti gręsiančio pavojaus.

Atsižvelgiant į nurodytą administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį M. L. atžvilgiu nutrauktina, nustačius kad administracinį nusižengimus jis padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 591 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 16 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 7 dalį, M. L. atžvilgiu nutraukti, nustačius, jog administracinius nusižengimus jis padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 591 str. 1 d. 4 p.).

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:21135482657. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.