Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž. (V. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1966-02-22 Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, spec. vidurinio – profesinio išsilavinimo, gyv. Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), išsituokęs, iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, teistas 2009-12-16 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nutartimi taikytas lygtinis paleidimas, likus neatliktai 10 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės daliai; iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2012-06-18;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 16 d. 22 val. iki 2016 m. balandžio 17 d. 12 val., name, esančiame Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su savo šeimos nariu - sugyventine T. Ž., tyčia sudavė jai ne mažiau 50 smūgių diržu, rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas T. Ž. daugybines muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, dešinio antakio srityje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, abipus užausinėse srityse su aplinkiniais odos nubrozdinimais, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, daugybinius odos nubrozdinimus abiejų ausų kaušelių srityse, kaktos kairėje su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų skruostų, žandų, nosies, smakro ir lūpų srityse, dešinės alkūnės, abiejų dilbių, dešinės plaštakos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio kelio sąnario srityse su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, daugybines masyvias poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, krūtinės ląstoje, pilve, juosmens dešinėje, apimančias ir sėdmenų dešinės pusės, dešiniojo klubo ir dešinės šlaunies sritis, abiejose kojose, masyvias minkštųjų audinių kraujosruvas galvos dešinėje pusėje, veide, nugaros juosmeninės dalies dešinėje, apimančias ir sėdmenų dešinės pusės, dešiniojo klubo ir dešinės šlaunies minkštuosius audinius, dešinio juosmeninio raumens projekcijoje, pilvo priekinės sienos kairėje, nosies kaulų lūžį, abipusius šonkaulių lūžius, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į išorę, į poodį bei minkštuosius audinius ir į virškinamąjį traktą, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, dėl ko nukentėjusioji, jausdama itin dideles kančias, mirė. Tokiu būdu tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - sugyventinę T. Ž..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. nurodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, nesutiko, kad norėjo nužudyti. Nurodė, kad 2016-04-16 buvo sūnėno dukters krikštynose. T. Ž. nemažai išgėrė alkoholio, krito nosimi ant grindų (nuo to akivaizdžių sumušimo žymių nebuvo). Jis paprašė žmonių nuvesti ją pamiegoti. Prie stalo sėdėjo krikštatėvis N., jis nebuvo girtas. Vėliau paklausus kur jis jam atsakė, kad nuėjo miegoti. Jam pasirodė keista, jis užlipo į antrą aukštą, kuriame yra kambarys ir virtuvė. Ten pamatė sugyventinę gulinčią pusiau nuogą, kelnaitės buvo nuleistos iki kelių, gulėjo ant kairio šono. Taip pat matė nuogas N. kojas, kuris pasislėpė po antklode. Šalia buvo dvi mažametės mergaitės. Jis buvo afekto būsenoje, sudavė užsidengusiam N. kelis kartus, o T. Ž. liepė važiuoti namo. Dukterėčios vyras juos parvežė. Važiuojant namo sakė jai, kad truputį „pamokys“. Grįžus namo jis jos klausė, kodėl ji jam nuolat užtraukia gėdą. T. Ž. paprašė išgerti. Namuose buvo degtinės. Jis jai ir sau įpylė po taurelę, abu išgėrė. Sofa buvo paklota. Jis sakė jai eiti gulti. T. Ž. nusirengė ir galvojo, kad tokiu būdu išspręs problemą. Ji nuoga atsigulė. Ir ten, ir čia ji elgėsi taip pat. Kai ji pradėjo nuoga prie jo lįsti bei pakvietė atsigulti šalia, jis supyko, nesusilaikė ir sudavė jai keletą kartų per veidą. Neskaičiavo kiek kartų sudavė rankomis, kojomis ir diržu. Smūgių nebuvo 50, gal apie 30. Daugiau mušė diržu, mušė kumščiu, spardė kojomis, nežiūrėdamas į kurias kūno vietas suduoda. Tuo metu T. Ž. gulėjo ant sofos. Mušė ją apie 10-20 minučių, be pertraukos, ji visą laiką tylėjo, nieko neprašė, buvo sąmoninga. Nosis, šonkauliai galėjo lūžti nuo kojos ar kumščio smūgių. Jis buvo išgėręs mažiau nei pusę litro degtinės, tačiau nesijautė girtas. Tuo metu buvo apie 19.00 – 20.00 val. Po to jis nuėjo miegoti į kitą lovą. Atsikėlęs ją pakvietė, bet ji neatsiliepė. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad ji negyva guli toje pačioje vietoje, buvo jau šalta. Jis buvo šoke. Jos nužudyti jis nenorėjo, norėjo tik pamokyti. Anksčiau taip pat buvo atvejų, kai T. Ž. būdavo jam neištikima, bet jis jai atleisdavo. Nekvietė policijos, nes bijojo. T. Ž. negyva ant sofos pragulėjo parą. Jis visą dieną gėrė, nežinojo ką daryti. Iš sekmadienio į pirmadienį, ryte, nežinodamas kodėl, šoke ar baimėje, jis T. Ž. suvyniojo ir nuleido į rūsį. Slėpti jos nenorėjo, tik negalėjo į ją mirusią žiūrėti. Jis niekur nesiruošė bėgti. Laukė policijos. Policija atvažiavo ir jį sulaikė apie 10-11 val. Jis pats policijai neskambino. Sekmadienį skambino sūnėnui Ch., prašė atvežti alaus. Šis atvežė, jis išėjęs pasiėmė alų, o šis išvažiavo. Sutinka su medicinos eksperto išvadomis. Jis su T. Ž. pragyveno 15 metų, nors jie 2015-03-10 išsituokė, tačiau nuo 2015 m. Velykų jie vėl gyveno kaip šeima, kartu. Kartais pavartodavo prieš T. Ž. smurtą, bet į ligoninę ji dėl smurto nebuvo patekusi ir į policiją nesikreipdavo. Sutinka su ieškinių suma iki jų padidinimo. T. Ž. bendravimas su broliu Josifu nebuvo glaudus, jis jo nematė 8-9 metus. T. Ž. nuvykdavo pas motiną pasimatyti su broliu ir seserimi, tačiau kasdien su juo nesusiskambindavo. Su sūnumi V. T. Ž. bendraudavo telefonu kasdien. Šis gyveno pas močiutę. Pinigais jis jiems nepadėdavo, T. Ž. yra padėjusi sūnui 2012 m., davė 4000 Lt, kai šis turėjo problemų su policija. T. Ž. palaidojo jos brolis, jis nepadėjo, nes sėdėjo Lukiškėse.

Nukentėjusysis J. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis yra mirusiosios brolis. Kaltinamasis nuolat mušdavo jo seserį T. Ž., ji vaikščiodavo su mėlynėmis, nuo kaltinamojo bėgdavo. Sesuo su kaltinamuoju kartu gyveno apie 15 metų. Prieš įvykį jie taip pat gyveno kartu, tačiau kai susimušdavo, sesuo eidavo pas motiną, 2-3 mėnesius pagulėdavo ir kaltinamasis vėl atvykęs ją pasiimdavo. Seserį laidojo jis. Jam padaryta 973,08 Eur turtinė žala ir 30 000 Eur neturtinė. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos. Jis palaiko ieškinyje nurodytus argumentus. Išlaidas patvirtina pridėti čekiai. Jis pats gyvena Vilniuje, sesuo gyveno kaime. Jie matydavosi kartą per mėnesį ar per tris. Nesimatė tik laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m., nes jis dirbo užsienyje. Jų santykiai buvo draugiški. Jos mirtis jam buvo didelis smūgis. Ji buvo gera moteris, išgerdavo, bet dirbdavo. Jis gavo apie 300 Eur laidojimo pašalpą. Šią sumą išskaičiavo iš ieškinio. Kitų išmokų dėl sesers mirties negavo. Ieškinį padidino iki 30 000 Eur už neturtinę žalą, nes pažįstami pasakė, kad jis per mažai paprašė. Sesers ir jos sūnaus santykiai buvo normalūs. T. Ž. ir sūnus matydavosi, kai ji nueidavo pas motiną. T. Ž. sūnus dėl motinos mirties pergyvena, anksčiau jo tokio jis nematė.

Nukentėjusysis V. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis yra mirusiosios sūnus, J. S. yra jo dėdė. Su kaltinamuoju jo giminystės ryšiai nesieja. Jis žinojo, kad mama su patėviu nuvažiavo į šventę. Sekmadienį ir pirmadienį iš ryto ji neatsiliepė į jo skambučius, tačiau jis galvojo, kad ji išgėrinėja. Atėjusi dukterėčia pasakė, kad V. Ž. šneka nesąmones, tai sako, kad T. Ž. guli sumušta, tai, kad ji išėjo į kaimą. Kaimynai pasakė, kad nuo šeštadienio jie T. Ž. nematė. Jis paskambino krikšto tėvams ir paprašė iškviesti policiją. Atvykus policijai prie namo nėjo, nuėjo pas močiutę. Vėliau krikšto mama pasakė, kad jo mamą surado. Jo motina iki įvykio gyveno su kaltinamuoju kaip šeima. Palaiko padidintą civilinį ieškinį – prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 30 000 €. Jam motinos netektis buvo siaubinga. Nuo 3 metų jis gyvena pas močiutę, su mama nenorėjo gyventi, nes kai tik būdavo išgertuvės, prasidėdavo muštynės, reikėdavo bėgti pas kaimynus. V. Ž. atėjo, kai jam buvo 8 metai. Mama mušdavosi su kaltinamuoju. Nors mama piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau jis ją labai mylėjo, mama jo nemušdavo. Su mama matydavosi tik kai ji atvykdavo pas močiutę ar kai jis pas ją nueidavo, o telefonu kalbėdavo kasdien. Palaiko civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus. Po įvykio blogai miegojo. Baimė ir nerimas tęsėsi apie 4 mėnesius, dabar jau truputį geriau. Liko našlaitis. Į gydytojus nesikreipė. Kai jis gyveno pas močiutę, mama jam padėdavo. Jis mamai finansiškai nepadėjo, nes paskutiniu laiku buvo registruotas darbo biržoje. Į nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondą nesikreipė ir jokių išmokų iš valstybės negavo. Mamą laidojo dėdė ir jis padengė visas išlaidas. Mamos ir jos brolio santykiai buvo normalūs. Jie matydavosi kartą per mėnesį ar du, įvairiai. Jam kaltinamasis nėra mokėjęs jokių sumų. Nežino, kad kaltinamasis būtų davęs motinai pinigų dėl jo problemų su teisėsauga. Jis buvo nuteistas 2012 metais;

Liudytojas A. D. (A. D.), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad V. Ž. yra jo sutuoktinės dėdė. Visi šventė krikštynas. Nužudytoji prisigėrė. Jam pasakojo, kad ji buvo nukritusi. Sužalojimų, mėlynių ant jos nesimatė. Po to ją nuvedė į antrą aukštą miegoti. Apie 10-11 val. A. N., kuris taip pat buvo „gerai“ išgėręs, nuėjo į viršų pas nužudytąją. V. Ž. nuėjo į viršų pažiūrėti ir pasakė, kad „sugavo“ – T. Ž. miegojo su A. N.. Liudytojas išgirdo riksmą, V. Ž. atsivedė T. Ž. ir jis, paprašius P. C., juos nuvežė namo. M. V. Ž. ir T. Ž. ginčijosi, keikėsi. V. Ž. sakė, kad trenkė A. N., taip pat sakė T. Ž.: „Ką padarei, kodėl su kitu vyriškiu“, o T. sakė maniusi, kad ten jis (V. Ž.). V. Ž. pasakė, kad aiškinsis namuose. Namo juos nuvežė apie 23.30 val. V. Ž. T. Ž. paėmęs už parankės nusivedė namo. Jis išvažiavo. Kitą dieną iš žmonos sužinojo, kad T. Ž. užmušė. V. Ž. krikštynose vartojo alkoholį, tačiau kiek ir kokį gėrė jis neatsimena. V. Ž. vėliau jam skambino, prašė atvežti alaus, iš balso girdėjosi, kad jis girtas. Liudytojas atsisakė. V. Ž. dar daug kartų skambino, tačiau jis nekėlė ragelio. Kai būdavo blaivūs, V. Ž. ir T. Ž. nesipykdavo. Kai T. Ž. išgerdavo, tai gerdavo „gerai“, išeidavo ir apie mėnesį negrįždavo. Antrame namo aukšte buvo 2 mergaitės, žiūrėjo filmukus. Jos sakė, kad T. miegojo, o A. N. nusirengė ir lindo pas ją po antklode. T. Ž. ir sūnaus santykiai buvo normalūs, jis ją mylėjo, gyveno su motina ir V. Ž. iki buvo areštuotas, vėliau – pas močiutę. Ten gyveno ir tuomet, kai buvo mažas.

Liudytojas P. C. (P. C.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad V. Ž. yra jo dėdė, mamos brolis. 2016-04-16 jie šventė krikštynas jo namuose. Tarp svečių buvo V. Ž.. Kai visi pradėjo skirstytis, T. Ž. buvo girta, ją nuvedė miegoti į antrą namo aukštą. Neužilgo ten nuėjo ir jo žmonos brolis A. N.. V. nuėjo kviesti T. Ž. važiuoti namo. Tada atbėgo jo 7 metų dukra ir pasakė, kad V. Ž. muša A. N.. Jis su seserimi nubėgo į viršų. V. Ž. stovėjo, T. Ž. sėdėjo, o A. N. gulėjo lovoje. V. Ž. sakė, kad juos „sugavo“, t. y., kad tarp jų buvo seksualiniai santykiai. A. N. ir T. Ž. nieko nesakė. T. Ž. buvo apsirengusi, A. N. vilkėjo tik apatinius. Matė, kad A. N. ranka buvo sužalota, kitą dieną pastarasis sakė, kad nieko neprisimena. Jie juos nuramino ir A. D. juos parvežė namo. Išvažiuodamas iš krikštynų V. Ž. buvo piktas, neadekvatus, vis kartojo, kad „sugavo“. Vėliau dukra papasakojo, kad atėjęs A. N. pradėjo lįsti prie T. Ž.. V. Ž. buvo vidutiniškai girtas. T. Ž. tą vakarą buvo stipriai girta, matė ją griūnančią vieną kartą ant kelių, nestipriai, grindys išklotos laminatu, kilimo nėra. Kitą dieną per pietus, apie 12 val., paskambino V. Ž., paprašė atvežti alaus pagirioms. Daugiau nieko nesakė. Jis nuvežė alų apie 12.30 val., kaltinamasis išėjo, jis jam padavė 2 skardines alaus ir 100 gramų degtinės. V. Ž. atrodė normaliai, paklaustas kaip ir kas atsakė, kad normaliai, apie T. Ž. nekalbėjo. T. Ž. sūnų jis pažįsta, jis gyveno pas močiutę, su motina bendraudavo gana dažnai. T. Ž. brolio nepažįsta.

Liudytojas A. N. (A. N.), apklaustas teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu būdu, nurodė, kad balandžio 16 d. buvo sesers vaiko krikštynose krikšto tėvu. Po to visi sėdėjo prie stalo. Šventėje dalyvavo ir T. Ž. bei V. Ž., bendravo su jais prie stalo. Nematė, kaip T. Ž. ėjo miegoti, nes buvo kitame kambaryje. Jis išgėrė daug degtinės, daugiau nei butelį, pasigėrė ir nuėjo miegoti į antrą aukštą, kur užmigo. Buvo girtas, tad nepamena, ar ten buvo T. Ž.. Nepamena nieko nuo to momento, kai dar sėdėjo prie stalo. Nematė, kaip išsiskirstė svečiai, kaip išvyko T. Ž.. Nežino, ar V. Ž. buvo atėjęs į antrą aukštą. Neprisimena, kaip jam sudavė į galvą. Ryte pabudus jam skaudėjo galvą ir jam po to papasakojo, kodėl skaudėjo. Jis miegojo su marškiniais ir apatiniais, lovoje buvo vienas. Nežino, kada nusirengė viršutinius rūbus. Nepamena, ar dukterėčios buvo antrame aukšte. T. Ž. jis pažinojo apie 5-6 metus iki krikštynų.

Bendrojo pagalbos centro duomenimis 2016-04-18, apie 12.15 val., į policiją per Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi N. C. ir pranešė, jog nuo 2016-04-16 negali susitikti su seserimi T. Ž., įtaria, kad moteris gali būti sumušta vyro V. Ž., kuris neatidaro durų, neįleidžia į namus (t. 1, b. l. 4-5).

2016-04-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti įvykio vietos – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Dieveniškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, bei namo rūsyje esančio T. Ž. lavono apžiūros duomenys. Nurodyta, kad namo teritorijoje, praėjus apie 9 metrus link namo įėjimo durų, nuo laiptų apie 1,5 metrų atstumu, ant žemės rastas rudos spalvos kuokštas plaukų, kurie pažymėti Nr. 1 ir supakuoti į popierinį voką Nr. 1. Užėjus pro duris, prieangio dešinėje pusėje, maždaug 20 cm atstumu nuo įėjimo, ant grindų rasta raudonos spalvos guma su įsipynusiais rudos spalvos plaukais. Minėta guma pažymėta Nr. 2, paimta ir supakuota į voką Nr. 2. Prie įėjimo kairėje pusėje yra langas su užuolaidomis, ant grindų rasta pailgos formos dėmė, panaši į kraują. Ji pažymėta Nr. 3, iš jos paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 3. Tiesiai prieš įėjimo duris, prieangio priekyje yra kaminas, dešiniau palei sieną stovi stalas, jo šonuose kėdė ir fotelis. Užfiksuota, kad ant stalo guli cigaretės „Fest“, stovi tuščia skardinė nuo alaus „Volfas Engelmann“, guli žurnalas, žibintuvėlis, stalinė lempa ir kiti smulkūs daiktai. Ant kėdės, stovinčios prie stalo, rastas vyriškas, mėlynos spalvos džemperis, kuris pažymėtas Nr. 11. Ant džemperio aptiktos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Džemperis paimamas ir supakuotas į paketą Nr. 16. Iš prieangio, užėjus pro kairėje pusėje esančias duris, patenkama į patalpą, kuri pagal apyvokos daiktus yra virtuvė. Priešais stalą ant grindų aptiktos raudonos-rudos spalvos apvalios formos dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują, kurios pažymėtos Nr. 4. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 4. Iš virtuvės pro arką patenkama į patalpą, suskirstytą į 2 dalis, į kairę pusę-svetainę ir dešinę pusę-miegamąjį. Kairėje pusėje esančioje svetainėje, iš karto prie pat įėjimo, ant laminuotų, šviesių grindų aptiktos raudonos spalvos, pailgos formos dėmės, panašios į kraują. Jos pažymėtos Nr. 5, nuo jų paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 5. Kambario kairėje pusėje palei sieną stovi šviesios spalvos sofa-lova, užklota margu raudonos spalvos apklotu, ant jos aptikta netvarkingai sudėta antklodė su šviesiu užvalkalu bei mėlynos spalvos moteriškos džinsinės kelnės. Rasti daiktai pažymėti Nr. 12. Džinsinės kelnės paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 10, antklodės užvalkalas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 11. Pro arką patekta į patalpą-miegamąjį. Kairėje pusėje palei sieną yra geležinė lova su patalyne, priešais kurią ant grindų rastas gulintis diržas su metaline sagtimi, kuris pažymimas Nr. 6. Ant metalinės diržo sagties rasta rudos spalvos plaukų bei raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Minėtas diržas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 7. Po to yra durys į tualeto-vonios patalpą, o dešinėje pusėje yra durys, vedančios į rūsio patalpą. Minėtoje patalpoje, priešais įėjimo duris, stovi pintinė su bulvių lupenomis, baltos spalvos plastmasinė dėžė, kampe - maišas su bulvėmis. Ant plastmasinės dėžės rastas užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo dėmes. Minėtas užvalkalas pažymėtas Nr. 7, paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 8. Durys į rūsį praviros. Ant slenksčio rasta gulinti pagalvė su raudonos spalvos skysčio pėdsakais, panašiais į kraujo dėmes. Minėta pagalvė pažymėta Nr. 8, paimtas pagalvės užvalkalas ir supakuotas į paketą Nr. 9. Užėjus pro duris patekta į patalpą, iš kurios tiesiai pro duris galima išeiti į lauką, o kairėje pusėje yra įėjimas į sandėliuką, kuriame yra rūsio patalpa - rūsio anga. Minėtoje patalpoje ant grindinio rastos pailgos formos dėmės, panašios į kraują. Tos dėmės, pažymėtos Nr. 9, nuo jų paimta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 6. Užėjus pro duris prie pat durų yra iš lentų sukaltas kvadratinės formos dangtis, dengiantis rūsio patalpą. Minėtas dangtis yra pažymėtas Nr. 10. Atidarius rūsio angą aptiktas nuogas T. Ž. lavonas, kabantis ant kopėčių, žemyn galva, kojomis ji apžergusi metalinių kopėčių antrą ir trečią laiptelį nuo viršaus. Ranka ištiesta, galva kaba ore, iš nosies išsiskyręs skystis. Siekiant apžiūrėti lavoną, lavonas iškeltas iš rūsio ir paguldytas ant nugaros prieangyje. Užfiksuota, kad lavoninis sustingimas iškėlus iš rūsio - nykstantis, kelio sąnarių, rankų, pirštų, pėdų sąnariuose - stiprus, klubų, alkūnių, peties, kaklo, kramtomųjų raumenų sustingimo nėra (panaikintas iškeliant lavoną). Apžiūros metu užfiksuota: aplinkos temperatūra +10.5 C (rūsio patalpoje), T. Ž. lavono tiesiojoje žarnoje +14 C; lavondėmės skiriamos veide, intensyvesnės dešinėje pusėje, spaudžiant spalvos nekeičia; pavienės lavondėmes: nugaros srityje ir dešiniajame šone (intensyvesnės, spaudžiant spalvos nekeičia); galvos plaukai suvelti, vietomis drėgni, kraujuoti; viršugalvio dešinėje pusėje apčiuopta muštinė žaizda, veidas suteptas krauju, iš nosies šnervių išsiskyręs skystis su krauju; akių vyzdžiai skiriasi, veido paviršiuje - ausų srityje nubrozdinimai; rankose, liemenyje, klubuose, dviejose kojose daugybinės kraujosruvos su nubrozdinimais; pilvas papūstas, apatiniuose šonuose žalsvos spalvos (prasidedantis puvimas); sužalojimų aplink lytinius organus nėra (t. 1, b. l. 8-91).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 236/2016(01) nurodyta, kad nuoplovose nuo prieangio grindų, nuo virtuvės grindų, nuo prieškambario grindų, nuo svetainės grindų, ant džemperio, antklodės užvalkalo, džinsinių kelnių, diržo rastas T. Ž. kraujas su 99,9999999999996 procentų tikimybe. Objektai, nuimti nuo diržo sagties, yra žmogaus galvos plaukai su šakniniais galais. Atlikus DNR tyrimą gautas T. Ž. DNR profilis su 99,9999999999996 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 99-111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M516/2016(01) nurodyta, kad T. Ž. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo daugybinės muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, dešinio antakio srityje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, abipus užausinėse srityse su aplinkiniais odos nubrozdinimais, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, daugybiniai odos nubrozdinimai abiejų ausų kaušelių srityse, kaktos kairėje su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų skruostų, žandų, nosies, smakro ir lūpų srityse, dešinės alkūnės, abiejų dilbių, dešinės plaštakos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio kelio sąnario srityse su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, daugybinės masyvios poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, krūtinės ląstoje, pilve, juosmens dešinėje, apimanti ir sėdmenų dešinę pusę, dešinio klubo ir dešinės šlaunies sritis, abiejose kojose, masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, veide, nugaros juosmeninės dalies dešinėje, apimanti ir sėdmenų dešinės pusės, dešiniojo klubo ir dešinės šlaunies minkštuosius audinius, dešinio juosmeninio raumens projekcijoje, pilvo priekinės sienos kairėje, nosies kaulų lūžis, abipusiai šonkaulių lūžiai. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į išorę, į poodį bei minkštuosius audinius ir į virškinamąjį traktą, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2016-04-19 d., 9 val., rodo, kad nuo T. Ž. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 2 - 3 paros laiko. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neužilgo iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. T. Ž. lavono kraujyje rasta 2,59 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,74 % (promilės) etilo alkoholio. T. Ž. mirtis įvyko dėl nustatytų sužalojimų visumos. T. Ž. lavono tyrimo metu pomirtinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai visumoje nėra būdingi juos pasidarant pačiam savo ranka, griūvant ir pan. Po nustatytų kūno sužalojimų, mirusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz: judėti, gintis, šaukti) iki netenkant sąmonės. Po nustatytų sužalojimų mirusioji galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos valandų laiko. Kadangi nustatyti sužalojimai yra įvairiose kūno srityse, tai ir mirusioji sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Nustatyti sužalojimai neatspindi mirusiosios ir užpuoliko tarpusavio padėties sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 50-čia trauminių poveikių. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių spręsti apie konkretų žalojusių įrankių skaičių, formas ar dydžius, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti netrukus vienas paskui kitą. Tamponėliose ir tepinėliuose su T. Ž. makšties, tiesiosios žarnos turiniu bei tamponuose su burnos turiniu spermos nerasta (t. 1, b. l. 123-133).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. Ž. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 14-17), patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, duomenys fiksuoti 2016-04-19 protokole (t. 2, b. l. 18-37).

Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Įrodymų vertinimas, veikos teisinis kvalifikavimas

Byloje surinkti aukščiau išvardyti įrodymai, o būtent 2016-04-18 įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadose Nr. S 236/2016(01), M516/2016(01) fiksuota informacija, taip pat paties kaltinamojo V. Ž. parodymai, taip pat liudytojų A. D., P. C., A. N. parodymai, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys patvirtina, kad T. Ž. buvo sužalota ir mirė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 16 d. 22 val. iki 2016 m. balandžio 17 d. 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), dėl nustatytų sužalojimų visumos, o būtent dėl ne mažiau kaip 50 smūgių diržu, rankomis bei kojomis į įvairias jos kūno vietas: daugybinių muštinių žaizdų dešinėje momeninėje srityje, dešinio antakio srityje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, abipus užausinėse srityse su aplinkiniais odos nubrozdinimais, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, daugybinių odos nubrozdinimų abiejų ausų kaušelių srityse, kaktos kairėje su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų skruostų, žandų, nosies, smakro ir lūpų srityse, dešinės alkūnės, abiejų dilbių, dešinės plaštakos, krūtinės ląstos kairės pusės, dešinio kelio sąnario srityse su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, daugybinių masyvios poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, krūtinės ląstoje, pilve, juosmens dešinėje, apimanti ir sėdmenų dešinę pusę, dešinio klubo ir dešinės šlaunies sritis, abiejose kojose, masyvios minkštųjų audinių kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, veide, nugaros juosmeninės dalies dešinėje, apimanti ir sėdmenų dešinės pusės, dešiniojo klubo ir dešinės šlaunies minkštuosius audinius, dešinio juosmeninio raumens projekcijoje, pilvo priekinės sienos kairėje, nosies kaulų lūžis, abipusiai šonkaulių lūžiai. Tai komplikavosi kraujo išsiliejimu į išorę, į poodį bei minkštuosius audinius ir į virškinamąjį traktą, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu.

Byloje surinkti įrodymai leidžia teismui taip pat daryti išvadą, kad T. Ž. mirtinus sužalojimus padarė kaltinamasis V. Ž.. Tai patvirtina jo paties duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Jis patvirtino, kad supykęs dėl T. Ž. elgesio krikštynų metu, t. y. dėl jos neištikimybės su A. N., jiems grįžus namo sudavė jai keletą kartų per veidą, o po to neskaičiavo kiek kartų sudavė rankomis, kojomis ir diržu. Daugiau mušė diržu, mušė kumščiu, spardė kojomis, nežiūrėdamas į kurias kūno vietas suduoda. Tuo metu T. Ž. gulėjo ant sofos. Mušė ją apie 10-20 minučių, be pertraukos, ji visą laiką tylėjo, nieko neprašė, buvo sąmoninga. Po paros laiko, pamatęs, kad T. Ž. yra negyva, jis jos kūną įmetė į rūsį. Šie kaltinamojo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, jis juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, įvykio vietos apžiūros metu rasto T. Ž. lavono buvimo vieta, padėtis, taip pat teritorijoje, patalpose, ant baldų, rūbų, patalynės rasti T. Ž. kraujo pėdsakai, plaukų kuokštai, diržas su T. Ž. kraujo pėdsakais ir plaukais, patvirtina V. Ž. nurodytą įvykių seką. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykių metu įvykio vietoje be nužudytosios ir kaltinamojo buvo kas nors kitas. Atvykus policijos pareigūnams name, užrakintame iš vidaus, rastas tik V. Ž.. Aukščiau nurodytų liudytojų parodymai patvirtina, kad V. Ž. krikštynų metu, užlipęs į antrą aukštą, kur buvo T. Ž. ir A. N., pamatė aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad T. Ž. jam buvo neištikima su A. N., dėl ko buvo labai supykęs. Liudytojas A. D. patvirtino, kad nužudymo išvakarėse parvežė T. Ž. ir A. N. į jų gyvenamąją namą, kur vėliau ir buvo rasta nužudytoji T. Ž.. Važiuojant jie pykosi. Liudytojas P. C. patvirtino, kad buvo nuvažiavęs pas V. Ž. kitą dieną po krikštynų, perdavė ten buvusiam kaltinamajam alkoholio. Taigi, šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad jais remdamasis teismas pripažįsta, kad T. Ž. kūno sužalojimus padarė būtent V. Ž..

Apklaustas teisme kaltinamasis, kaip minėta, nors ir neneigė smurtavęs prieš T. Ž., tačiau nurodė, kad 50 smūgių nesudavė, jų galėjo būti apie 30. Teismas nesivadovauja šiais kaltinamojo parodymais, nes, visų pirma, jie, teismo vertinimu, nėra kategoriški, nes kaltinamasis teigė smūgių neskaičiavęs. Be to, jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Specialisto išvada Nr. M516/2016(01) patvirtina, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 50-čia trauminių poveikių. Jie yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti netrukus vienas paskui kitą. Teismas atsižvelgia į tai, kad pagal kaltinamojo V. Ž. parodymus T. Ž. krikštynų šventės metu dėl neblaivumo buvo nukritusi ant grindų, tačiau jis taip pat patvirtino, kad sužalojimų jos kūne nematė. Jis taip pat patvirtino, kad prieš jam pradedant smurtauti T. Ž. išsirengė nuogai, sužalojimų nenurodė. Jokių T. Ž. sužalojimų nenurodė ir liudytojais apklausti kiti šventės dalyviai. Be to, minėta specialisto išvada Nr. M516/2016(01) patvirtina, kad sužalojimai visumoje nėra būdingi juos pasidarant pačiam savo ranka, griūvant ir pan. Be to, T. Ž. lavono tyrimo metu pomirtinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Šių įrodymų sugretinimas leidžia teismui daryti išvadą, kad V. Ž. sudavė T. Ž. 50 smūgių į įvairias kūno vietas.

Aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad tarp minėtų nustatytų smurtinių kaltinamojo veiksmų (50 smūgių sudavimo) ir įvykusių pasekmių – nukentėjusiosios T. Ž. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas taip pat sprendžia, kad T. Ž. buvo nužudyta itin žiauriai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad jos atžvilgiu V. Ž. intensyviai smurtavo 10-20 minučių, suduodamas net 50 smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe padarydamas nosies kaulų lūžį, abipusius šonkaulių lūžius. V. Ž. patvirtino, kad smurto metu T. Ž. buvo sąmoninga. Specialisto išvada Nr. M516/2016(01) patvirtina, kad po nustatytų sužalojimų mirusioji galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos valandų laiko. Tai leidžia spręsti, kad patyrusi tokio pobūdžio ir intensyvumo fizinį smurtą T. Ž. jautė didelį fizinį skausmą, itin dideles kančias.

Byloje apklaustų aukščiau nurodytų liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymai patvirtina, kad T. Ž. yra buvusi V. Ž. sutuoktinė. Ji pakankamai ilgą laiką iki nagrinėjamo įvykio gyveno su kaltinamuoju kartu kaip šeima, tad buvo kaltinamojo šeimos narys.

Vertindamas byloje surinktus duomenis, sietinus su subjektyviaisiais nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymiais, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. Ž. teismui neigė turėjęs tikslą nužudyti T. Ž., tvirtino norėjęs ją tik pamokyti, nes buvo susijaudinęs dėl jos neištikimybės. Vertindamas šiuos jo teiginius teismas atsižvelgia į tai, kad minėtą tikslą kaltinamasis neigė nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad pamatęs T. Ž. ir A. N. intymaus pobūdžio aplinkoje kartu, tai yra situacijoje, pagal nustatytas aplinkybes labiausiai neigiamai įtakojusioje kaltinamojo emocinę būseną, V. Ž. neišsakė jai jokių grasinimų nužudyti ar panašiai. Teismas atsižvelgia ir į smurtavimui pasitelktas priemones - iš kaltinamojo parodymų ir įvykio vietos apžiūros duomenų seka, kad smūgiuota buvo rankomis, kojomis ir diržu. Teismas taip pat vertina ir tai, kad pagal surinktus duomenis smūgiuojama buvo sąmoningai, V. Ž. sudavė T. Ž. didelį kiekį, tai yra 50 smūgių į įvairias kūno vietas, tiek į gyvybiškai svarbias – galvą, pilvą, krūtinę, tiek ir į kitas kūno vietas – rankas, kojas. Smūgių pasėkoje konstatuoti nosies kaulų lūžis, abipusiai šonkaulių lūžiai, kas, kaip minėta, leidžia spręsti ir apie suduotų smūgių stiprumą. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad baigęs smurtauti V. Ž. nesidomėjo T. Ž. būkle. Jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. Tik kitą rytą jis pamatė, kad T. Ž. mirė. Ji gulėjo apsiklojusi antklode. Specialisto išvada Nr. M516/2016(01) patvirtina, kad po nustatytų kūno sužalojimų mirusioji galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz: judėti, gintis, šaukti) iki netenkant sąmonės; po nustatytų sužalojimų mirusioji galėjo išgyventi nuo kelių iki keliolikos valandų laiko. Šie įrodymai leidžia teismui spręsti, kad V. Ž. baigė smurtauti T. Ž. dar esant gyvai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis V. Ž., būdamas atsakingas už T. Ž. būklę, greitosios pagalbos, policijos nekvietė. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinimo aplinkybės, kad V. Ž. veikė turėdamas aiškiai apibrėžtą tikslą nužudyti T. Ž., nepasitvirtino, todėl jos šalintinos iš kaltinimo. Be to darytina išvada, kad V. Ž., smurtaudamas prie T. Ž., veikė sąmoningai, suvokdamas pavojingą savo smurtinių veiksmų pobūdį, numatydamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų galimi sunkūs padariniai – kūno sužalojimai, tikėtinai ir gyvybės atėmimas, to norėjo, tačiau numatomų ir siekiamų padarinių neapibrėžė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, o šiuo atveju tai yra T. Ž. mirtis.

Teismas laiko nustatyta kaltinimo aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. Ž. buvo neblaivus. Tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai, kad buvo išgėręs apie 0,5 l degtinės, taip pat degtinės išgėrė grįžęs namo, ir liudytojų A. D., P. C. parodymai, kad kaltinamasis krikštynų metu vartojo alkoholį, P. C. jį apibūdino kaip vidutiniškai apsvaigusį nuo alkoholio.

Taigi, minėtų byloje surinktų įrodymų ir jų analizės pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės (be teismo aptartos išimties dėl V. Ž. veiksmų tikslo) pasitvirtino, teismas jas pripažįsta įrodytomis.

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį; kankindamas ar kitaip itin žiauriai.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstytos aukščiau, leidžia spręsti, kad V. Ž. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, tad jo veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 6 punktą.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nužudymas įvykdytas esant dviem nusikaltimą kvalifikuojančioms aplinkybėms. Veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytą situaciją, įtakojusių neigiamą kaltinamojo emocinę būseną, sietiną su matyta T. Ž. neištikimybe. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad V. Ž. jau ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino viskas kaltinimo faktines aplinkybes, nustatytas teismo, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta esant neblaiviam, kas, kaip patvirtino byloje surinkti įrodymai, įtakojo kaltinamojo elgesį ir tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo inkriminuotos.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. V. Ž. veiką padarė būdamas teistas už sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus jis neturėjo. V. Ž. iki sulaikymo niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 1993-10-18 iki 1993-10-27 gydytas nuo lėtinio alkoholizmo II stadijos, abstinencijos sindromo (t. 2, b. l. 109). Remiantis specialisto išvada Nr. 90TPK-50 nėra jokių duomenų, kad V. Ž. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje; įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio; nėra jokio pagrindo V. Ž. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 121-122).

Įvertinęs visumą šių skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatant jos trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teismas atsižvelgia į nuteistojo asmenybę ir kitas aukščiau nuosprendyje jau išvardytas aplinkybes, bausmės tikslus, ir sprendžia esant pagrindui nustatyti, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę V. Ž. atliktų pataisos namuose.

Kaltinamasis V. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2016-04-18 14.00 val., teismo nutartimis jam 2016-04-20 skirta ir vėliau tęsta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo pradžios terminą skaičiuojant nuo 2016-04-18. Ši kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis J. S. (nužudytosios brolis) byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltinamojo 1 973,08 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 145). 2016-11-14 teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas padidino ieškinio reikalavimą, o būtent prašė priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 190). Ieškinyje jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro: T. Ž. aprengimas – 43,44 Eur (t. 1, b. l. 147), kūno paruošimas šarvojimui – 65 Eur (t. 1, b. l. 146); laidojimo išlaidos (karstas ir kryžius į kapines) – 270 Eur (t. 1, b. l. 149); suknelė – 125 Eur (t. 1, b. l. 148); kuras - dyzelinas (lavono parvežimui iš Vilniaus į Dieveniškes) – 28,14 Eur (t. 1, b. l. 154), gėlės – 20 Eur (t. 1, b. l. 154); maisto produktai laidotuvių dalyviams – 121,50 Eur (t. 1, b. l. 153), gedulingi pietūs – 300 Eur (t. 1, b. l. 151), iš viso – 973,08 Eur. Taip pat nurodo, kad po metų reikės statyti paminklą ant sesers kapo, kuris kainuos 1 000 Eur.

Kaltinamasis su turtinės žalos atlyginimo reikalavimu ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimu sutiko, likusioje dalyje – ne.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.291 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo 503,44 Eur laidojimo išlaidas bei 469,50 Eur išlaidas, susijusias su gedulingais pietumis, gėlėmis, kuru transportui, patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 1, b. l. 146-155), nukentėjusiųjų J. S., V. S. parodymai teisme. Teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra pagrįstos bei atitinka protingumo kriterijus. Pagal CK 6.291 straipsnio 2 dalies nuostatas, įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl nukentėjusiojo gautos išmokos, susijusios su nužudytosios laidojimo išlaidomis, turi būti išskaičiuojamos iš pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškovas J. S. nurodė, kad laidojimo pašalpą išskaičiavo iš reiškiamų reikalavimų, tačiau, vieną vertus, kategoriškai šių aplinkybių jis nenurodė, antra vertus, to nepatvirtina pateiktų išlaidų skaičiavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas laidojimo pašalpos dydis yra 304 Eur, civilinis ieškovas teisme patvirtino, kad jam buvo išmokėta apie 300 Eur dydžio laidojimo pašalpa, todėl šia suma – 304 Eur – mažintina jam priteistina suma turtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiajam nepriteistini prašomi 1 000 Eur už ateityje, galimai po metų statomą paminklą ant nužudytosios kapo, nes šių išlaidų jis dar nėra patyręs, jos nepagrįstos dokumentais (sutartimi dėl paminklo įsigijimo, kurioje būtų numatyta darbų atlikimo kaina ir pan.). Nukentėjusiajam išaiškintina, kad pasikeitus faktinėm aplinkybėm, tai yra pastačius paminklą ir sutvarkius kapavietę, jis dėl patirtų išlaidų atlyginimo galės kreiptis į teismą papildomai civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis J. S. (nužudytosios brolis) civiliniu ieškiniu taip pat prašė atlyginti ir 5 000 Er neturtinę žalą (t. 1, b. l. 145), kurią 2016-11-14 teisiamojo posėdžio metu padidino iki 30 000 Eur (t. 2, b. l. 190). Pasak ieškovo, neturtinę žalą sudaro dvasiniai išgyvenimai dėl sesers netekties, neigiamos emocijos. Jis nurodė, kad su seserimi bendravo, palaikė glaudų ryšį, su seserimi matydavosi kartą per mėnesį ar tris. Nesimatė tik laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m., nes dirbo užsienyje. Santykiai jų buvo draugiški. Jos mirtis jam buvo didelis smūgis. Ji buvo gera moteris. Ieškinį dėl neturtinės žalos padidino, nes pažįstami pasakė, kad per mažai paprašė.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo byloje taip pat pareiškė nukentėjusysis V. S. (nužudytosios sūnus), kuriame prašė iš V. Ž. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 162). 2016-11-14 teisiamojo posėdžio metu padidino ieškinio neturtinei žalai atlyginti sumą iki 30 000 Eur (t. 2, b. l. 190). Pasak nukentėjusiojo, neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl motinos nužudymo, netektis buvo siaubinga. Jis liko našlaitis, buvo vienintelis T. Ž. sūnus. Nors su motina negyveno ir ji piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, ryšiai su ja buvo labai artimi, mamą labai mylėjo. Su mama matydavosi tik kai ji atvykdavo pas močiutę, ar jis nueidavo, o telefonu kalbėdavo kasdien. Po mamos mirties blogai miegojo, sapnavo košmarus, persekiojo baimės jausmas. Baimė ir nerimas tęsėsi apie 4 mėnesius, dabar jau truputį geriau. Į gydytojus nesikreipė. Kai jis gyveno pas močiutę, mama jam padėdavo. Jis mamai finansiškai nepadėjo, nes paskutiniu laiku buvo registruotas darbo biržoje. Į nukentėjusiųjų nuo smurto asmenų fondą nesikreipė ir jokių išmokų iš valstybės negavo. Mamą laidojo dėdė ir jis padengė visas išlaidas.

Kaltinamasis sutiko atlyginti V. S. 5000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.

Kaltinamasis V. Ž. pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirtą dvasinį skausmą bei kančias. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, teismų praktiką, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Paprastai asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravę santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtinais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti (kasacinė nutartis Nr. 2K-358/2008).

Teismui nekelia abejonių, kad sesers žūtis broliui sukėlė dvasines kančias, tačiau to nepakanka priteisti prašomo dydžio (30 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimą. Iš nukentėjusiojo J. S. paaiškinimų matyti, kad jis periodiškai bendravo su seserimi, kai atvažiuodavo pas motiną. Laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m. su seserimi iš viso nebendravo. Rūpinosi sesers laidotuvėmis. Pasak nukentėjusiojo V. S. (žuvusiosios sūnaus), mamos ir brolio J. S. santykiai buvo normalūs, jie matydavosi kartą į mėnesį, ar du, o kartais iš viso nesimatydavo. Kaltinamasis nurodė, kad T. Ž. su broliu telefonu ryšio nepalaikė, ryšiai nebuvo glaudūs, jie matydavosi tik pas motiną. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad J. S. ir T. Ž. palaikė ryšius, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jų santykiai buvo ypač artimi, todėl atsižvelgiant į pasakytą bei į teisingumo bei protingumo kriterijus, esamą teismų praktiką, J. S. priteistina 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis V. S. (nužudytosios sūnus) dėl kaltinamojo tyčinės veikos neteko motinos. Jo ir liudytojų A. D., P. C., kaltinamojo paaiškinimais nustatyta, kad nors jis gyveno atskirai, tačiau su savo motina palaikė glaudžius ryšius, nuolat ir artimai bendravo, tėvo neturėjo, po motinos netekties tapo našlaičiu. Neabejotina, kad V. S. dėl motinos smurtinės mirties, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo turimą kokį nors turtą ar pajamas, tačiau kaltinamasis yra darbingas. Įvertinęs visumą paminėtų reikšmingų duomenų, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką, teisingumo, protingumo principus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam V. S. priteistina 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsniu.

Nustatyta, kad 2016-04-18 nutarimu daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį: nuoplovos nuo prieangio grindų, nuo virtuvės grindų, nuo prieškambario grindų, nuo svetainės grindų, vyriškas džemperis, antklodės užvalkalas, džinsinės kelnės, diržas, plaukai nuo diržo, V. Ž. seilių (DNR) ėminys, T. Ž. kraujo ėminys, grąžinti su specialisto išvada Nr. S236/2016(01) (1 t., b. l. 112-114); plaukai nuo žemės prie įėjimo į namą, supakuoti į voką Nr.1; plaukų gumytė prieangyje, supakuota į voką Nr. 2; užvalkalas iš koridoriaus prie tualeto, supakuotas į paketą Nr. 8; pagalvės užvalkalas iš koridoriaus prie tualeto, supakuotas į paketą Nr. 9 (t. 1, b. l. 115-116). Prašymų grąžinti ar perduoti kitiems asmenims šiuos daiktus nėra, jie yra menkaverčiai, tad jie sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat nustatyta, kad 2016-04-18 asmens kratos metu pas kaltinamąjį V. Ž. buvo rasti, paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį: V. Ž. rudos spalvos piniginė, mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54-55). Šie daiktai grąžintini kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose, ir skirti 10 metų laivės atėmimo bausmę.

Įskaityti į bausmę V. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-04-18 išbūtą laiką.

V. Ž. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Iš V. Ž. priteisti: J. S. - 673,08 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. S. - 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitose dalyse ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai: nuoplovas nuo prieangio grindų, nuo virtuvės grindų, nuo prieškambario grindų, nuo svetainės grindų, vyrišką džemperį, antklodės užvalkalą, džinsines kelnes, diržą, plaukus nuo diržo, V. Ž. seilių (DNR) ėminį, T. Ž. kraujo ėminį, plaukus nuo žemės prie įėjimo į namą, supakuotus į voką Nr. 1, plaukų gumytę, supakuotą į voką Nr. 2, užvalkalą iš koridoriaus prie tualeto, supakuotą į paketą Nr. 8, pagalvės užvalkalą iš koridoriaus prie tualeto, supakuotą į paketą Nr. 9 - sunaikinti kaip menkaverčius.

Daiktus, paimtus 2016-04-18 asmens kratos metu iš kaltinamojo V. Ž.: rudos spalvos piniginę, mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. Ž..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.