Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė neypatingosios kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kurio ilgis 23 metrai, plotis 16,2 metrai, aukštis 7,5 metrai. Pastatytas pastatas iš gelžbetoninių kolonų, sienos ir stogas dengti skarda. Statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Pažeidimas nustatytas 2017-12-11 statybos patikrinimo metu nagrinėjant skundą ir fiksuotas akte Nr. SPA-1552 ir 2017-12-20 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-171220-00098. Tokiais veiksmais pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnio 22 dalis ir padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ANK) 351 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimu V. J. pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir paskirta 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad D. J. veiksmuose yra visi ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Nustatęs, kad nusižengimas užfiksuotas tik 2017-12-11, atmetė pažeidėjo argumentus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) normų taikymo ir bylos nutraukimo suėjus senaties terminui. Teismas konstatavo, kad aplinkybių, galinčių panaikinti ar kitaip švelninti V. J. administracinę atsakomybę, nėra. Taip pat nenustatė ir pažeidėjo atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė baudą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nei įstatyme nustatyta. Dėl bylos nutraukimo nurodo, kad buvo suėjęs senaties terminas nutarimui priimti. Teigia, kad Statinio statybos faktas paaiškėjo dar 2016-08-29, o jo žiniomis, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai valstybinėms institucijoms tapo žinoma apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Kadangi apie pažeidimą sužinota 2016-08-29, galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, todėl mano, kad turi būti taikomas 6 mėnesių senaties terminas nutarimui priimti ir jis nutarimo priėmimo dieną jau buvo pasibaigęs. Teigia, kad teismas, nenurodydamas nė vieno motyvo, visiškai nepagrįstai šį prašymą atmetė. Nenutraukus bylos, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi neskirti nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti šį straipsnį, nes nusižengimas išimtinai buvo padarytas dėl suklydimo. Atliekant statinio remonto darbus nebuvo jokios tyčios pažeisti teisė aktų reikalavimus. Juos atliko būdamas suklaidintas neprofesionalių asmenų. Sužinojęs, jog jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, nelaukdamas, kol bus pradėta administracinė teisena, kreipėsi į profesionalius projektuotojus dėl statinio įteisinimo. Nurodo, kad šiuo metu yra gauti visi būtini Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus (toliau NŽT) pritarimai ir, projektuotojų teigimu, artimiausiu metu bus užbaigtos visos statinio įteisinimo procedūros. Anot apelianto, svarbu, kad ANK numatyti tikslai buvo pasiekti dar iki administracinės teisenos pradžios. Mano, kad paskirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti galima ir dėl to, kad jis naujos statybos neatliko, o tik suremontavo žemės sklype ilgą laiką stovėjusias ir apleistas statinio konstrukcijas, o NŽT neatliko savo pareigų ir, parduodant jam valstybinį žemės sklypą, nesuinventorizavo jame buvusių statinių konstrukcijų. Be to, pažymi, kad statinio darbai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei valstybei, nei tretiesiems asmenims. Anot apelianto, teismo išvada, kad jis nepripažino savo kaltės neatitinka tikrovės. Priešingai, jis visada pripažino padaręs nusižengimą ir dėl susidariusios situacijos gailisi bei ėmėsi visų veiksmų šalinti galimus neigiamus padarinius. Apylinkės teismas visas šias aplinkybes ignoravo, deklaratyviai konstatuodamas, jog tariamai jokių lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Akcentuoja, jo anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra baustas. Tvirtina, jog teismo priimtas nutarimas yra nemotyvuotas. Teismas nepateikė nei faktinių nei teisinių tokio sprendimo motyvų, nebuvo atliktas išsamus įrodymų vertinimas, todėl buvo pažeista ANK 567 straipsnio 2 dalies bei 636 straipsnio nuostatos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Priešingai, teismas aiškiai nurodė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą. Taigi buvo atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Nesutinka su apeliantu, jog NŽT netinkamai vykdė savo funkcijas ir apie savavališkai pastatytą statinį žinojo atlikę kitą patikrinimą. Nurodo, jog jokių duomenų, patvirtinančių, kad NŽT 2016-08-29 užfiksavo savavališkai apelianto pastatytą statinį, nėra. Patikrinimas atliktas 2017-11-10. Savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas 2017-12-20 surašant savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-171220-00098, todėl vienareikšmiškai apeliantas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK nuostatas.Apelianto argumentas, kad NŽT tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. pardavė valstybinį žemės sklypą nesuinventorizavusi jame buvusių statinio konstrukcijų, vertinamas kaip gynybos pozicija. Nurodo, kad apelianto pozicija, jog statiniui buvo atliktas remontas, yra klaidinanti, pažeidžianti statybos darbus klasifikuojančias teisinio reglamentavimo nuostatas. Atlikti statybos darbai negalėtų būti vertinami, kaip statinio remonto darbai. Visa eilė dokumentų, valstybinių institucijų nustatytų faktų/duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog apeliantas savavališkai atliko naujo neypatingosios kategorijos statinio statybos darbus. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad apeliantas siekia išvengti atsakomybės bei nepripažįsta paties savavališkos statybos fakto. Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo nurodo, kad mažesnės nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas visas kompleksas faktinių neginčijamų duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių dokumentų/duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Ypatingai atsakomybę švelninančių išskirtinių aplinkybių nebuvimas, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog apeliantas bando pasinaudoti ANK numatyta išimtine nuostata, tačiau jokių įrodymų/faktų, kurie tinkamai pagrįstų minėtos nuostatos taikymą, nepateikia. Duomenų, jog apelianto finansinė padėtis itin prasta ir pastarasis neturės galimybių atsakyti už administracinės veikos padarymą, nėra pateikta. Apelianto argumentas, jog stengiasi šalinti neigiamus padarinius, laikytinas kaip atsakingas ir tinkamas elgesys, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuos pastarasis privalo atlikti, tačiau tai nėra pagrindas/ypatingos aplinkybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Inspekcija nesutinka su apelianto argumentu, jog jis pateikė teismui visą sąrašą atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir teigia, kad nurodyti argumentai galėtų būti traktuotini kaip deklaratyvaus turinio, jokiais duomenimis nepagrįsti teiginiai. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas, vadovaujantis ATPK normomis, nutraukti administracinio nusižengimo bylą suėjus senaties terminui nutarimui už padarytą nusižengimą priimti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta. Nustatyta, kad nusižengimas užfiksuotas 2017 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-171220-00098. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. vasario 23 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. padarytiems nusižengimams taikomos būtent ANK nuostatos. ATPK nuostatos taikomos tik Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3–5 straipsniuose numatytais atvejai. Šiuo atveju nenustatytas toks atvejis, todėl administracinio nusižengimo byla dėl administracinio nusižengimo, užfiksuoto 2017 m. gruodžio 20 d., pagrįstai nagrinėta vadovaujantis ANK nuostatomis. Visiškai nesutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju aktuali data yra 2016-08-29, kada buvo užfiksuotas kitas pažeidimas. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju trunkamojo pažeidimo padarymas paaiškėjo tik 2017 m. lapkričio 10 d. atlikus faktinį patikrinimą ir po to surašius 2017 m. gruodžio 20 d. savavališkos statybos aktą. Jokių duomenų, kad pažeidimas būtų užfiksuotas anksčiau ir apie tai valstybinėms institucijoms būtų žinoma, nėra. Vien tai, kad 2016-08-29 fiksuojant kitą pažeidimą, nuotraukose buvo matyti ginčo statinys, nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijoms iš karto tapo žinoma, jog šis statinys pastatytas savavališkai. Tam, kad konstatuoti savavališkos statybos faktą, būtina atlikti detalų patikrinimą, išsiaiškinti, kokios paskirties statinys ir ar jam būtinas statybos leidimas ir panašiai, o tai detaliai buvo nustatyta tik 2017 m. lapkričio 10 d. atliekant patikrinimą dėl savavališkos statybos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad senaties terminas nėra praleistas ir tokius pažeidėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Apylinkės teismas už padarytą nusižengimą V. J. paskyrė ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį, o jokių aplinkybių, galinčių panaikinti atsakomybę ar ją švelninti, nenustatė. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta nuobauda ir mano, kad buvo pagrindas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata iš viso neskirti nuobaudos arba paskirti švelnesnę nei ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Be to, nesutinka, kad jis nepripažino padaręs nusižengimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, iš dalies sutinka su apeliantu, jog teismas nevisiškai tinkamai įvertino nuobaudos skyrimo klausimą ir nepagrįstai paskyrė per didelę nuobaudą, tačiau nesutiktina su apeliantu, jog jo nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Iš teismo skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino tik pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kitos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalyje, liko neįvertintos, o tai lėmė neteisingos nuobaudos paskyrimą. Apeliantas ginčija teismo išvadą, kad nėra jo atsakomybę švelninančių aplinkybių. Nurodo, kad jis niekada neginčijo pažeidimo padarymo fakto ir jo nurodytos faktinės aplinkybės byloja, jog jis visada pripažino padarytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pozicija. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog kaltininko prisipažinimas padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi ar padėjo jį išaiškinti yra jo atsakomybę lengvinant aplinkybė. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgė šios pažeidėjo atsakomybę švelninančios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas formaliai įvertino situaciją ir padarė neteisingą išvadą dėl pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo. Iš pažeidėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų, akivaizdu, jog padaryto nusižengimo jis neginčija, o tai, kad ėmėsi visų priemonių įteisinti nelegalią statybą, rodo, kad dėl to gailisi. Nei pažeidėjas rašytiniuose paaiškinimuose, nei jo atstovas advokato padėjėjas H. Ratautas teismo posėdžio metu nenurodė, kad nesutinka su inkriminuojamu nusižengimu. Priešingai, iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad iš esmės neginčijo padaryto nusižengimo, tačiau tvirtino, kad jį padarė dėl suklydimo. Argumentai, kad pažeidimą padarė dėl suklydimo ar prašymas nutraukti bylą dėl senaties, nesudaro pagrindo teigti, kad jis nepripažino padaręs nusižengimą ir iš esmės ginčijo šį faktą. Kita vertus, net ir nurodytos aplinkybės, susijusios su neva NTŽ netinkamai atliktomis pareigomis, priešingai nei tvirtinama Institucijos atsiliepime į skundą, taipogi nesuponuoja priešingos išvados. Apeliantas neprašo nutraukti bylą dėl to, kad nėra nusižengimo sudėties požymių, priešingai, jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti visai. Tokie paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą. Be to, nors nėra tiesioginio paties pažeidėjo nurodymo, kad jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas dėl to gailisi ir ėmėsi visų reikiamų priemonių pašalinti neigiamus padarinius, t. y. įteisinti savavališką statybą. Kita vertus, apeliaciniame skunde taip pat iš esmės neginčija padaryto nusižengimo ir patvirtina, kad jis dėl to gailisi. Nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos, būtinos pripažinti pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl apylinkės teismas nepagrįstai to nepripažino.Iš ANK 34 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad nuobaudos skyrimui reikšmingos ne tik atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, kurios šiuo atveju visiškai nebuvo įvertintos. Be to, ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apelianto manymu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo, statybos darbų atlikimas dėl suklydimo, žalos nepadarymas, šiuo metu gautas sutikimas įteisinti statinį, sudarė pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir neskirti nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą skirti minimalią nuobaudą, numatytą straipsnio sankcijoje, o ne taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Konstatuota, kad yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Kaip esminį argumentą, sudarantį pagrindą švelninti jo padėtį, nurodo tyčios nebuvimą, nes nusižengimas padarytas dėl suklydimo. Tačiau nurodytina, kad administracinė atsakomybė gali kilti ir nesant tyčiai, o esant ir neatsargiai kaltei (ANK 9 str.). Įvertinus nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, akivaizdu, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo (ANK 9 str. 3 d.). Asmens padėtį gerina tai, kad jis ėmėsi veiksmų įteisinti nelegalią statybą –2017-03-10 sudarė projektavimo paslaugų sutartį Nr. ŽPŪ-17/03/10 (b. l. 34-35). Be to, pateikė duomenis, kad 2018-03-02 NŽT davė sutikimą statyti statinius žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, t. y. neprieštarauja, kad būtų įteisintas nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) užfiksuotas Žemės naudojimo patikrinimo 2017-11-10 akte Nr. 17ŽN-192-(14.17.73) esamas statinys. Tačiau nesutiktina su apeliantu, kad bandymas įteisinti statinį, daro pažeidimą nepavojingu ar mažiau pavojingu. Už ANK 351 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą numatytos baudos vidurkis siekia 1600 Eur, o tai rodo, kad įstatymų leidėjo manymu nusižengimas yra iš ties pavojingas, todėl nors vėliau imtasi veiksmų įteisinti statybą, tačiau tai iš esmės paties nusižengimo pavojingumo nemažina. Tokie veiksmai gali būti vertintini tik kaip paties pažeidėjo padėtį gerinantys veiksmai ir turintys įtakos nuobaudos skyrimui. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjas nėra baustas už analogiškus nusižengimus, be to, nors iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pažeidėjas yra baustas administracine tvarka, tačiau teigti, kad pažeidimus daro sistemingai, negalima (b. l. 18–21). Tai pakankamai teigiamai charakterizuoja pažeidėją. Esant vienai pažeidėjo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei nesant kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad sankcijoje numatyta nuobauda būtų aiškiai per griežta ir neatitiktų teisingumo protingumo principų, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, nėra pagrindo. Tačiau nurodytų aplinkybių visuma, sudaro pagrindą skirti minimalią nuobaudą, numatytą sankcijoje. Būtent tokia bauda padėtų įgyvendinti nuobaudos tikslus, būtų adekvati padarytam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei bei atitiktų teisingumo, protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu apylinkės teismo paskirta bauda, kuri yra lygi sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, yra aiškiai per griežta ir neatitinkanti pažeidėjo asmenybės bei teisingumo ir protingumo principų. Šiuo atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, todėl nutarimas keistinas ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pažeidėjui V. J. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą. V. J. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda mažintina iki 800 Eur. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl nemotyvuoto nutarimo nurodytina, kad teismo skundžiamas nutarimas iš esmės atitinka ANK 636 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Teismas nurodė kokiais įrodymais remdamasis konstatavo, kad V. J. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, pateikė motyvus, kodėl netaikė senaties termino, kaip buvo prašoma. Teismas taip pat nurodė, kad nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų panaikinti ar kaip nors sušvelninti V. J. administracinę atsakomybę, nenustatė ir jokių atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodė motyvus dėl ko nutarė skirti sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Sutiktina su apeliantu, kad teismas šiuo atveju detaliai nepasisakė dėl kiekvieno argumento, kurie, anot pažeidėjo, sudarė pagrindą švelninti jo padėtį, tačiau vien tai nesuponuoja išvados, jog teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Kaip matyti, teismas padarė išvadą, kad tokių aplinkybių nėra, vadinasi, faktiškai jos buvo įvertintos. Kadangi teismo nutarime yra nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriais remiantis priimtas nutarimas, bei pateiktos atitinkamos išvados, teigi, kad nutarimas nemotyvuotas, kaip tai numatyta ANK 636 straipsnyje, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirti V. J. švelnesnę administracinę nuobaudą – paskirtą baudą sumažinti iki 800 (aštuonių šimtų) Eur.