Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. pareiškimą dėl paveldėjimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. M.. Tėvas iki savo mirties gyveno su savo sutuoktine, pareiškėjo motina J. M., motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje pareiškėjo tėvai 2000 m. privatizavo dalį žemės sklypo, suformuoto gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), sudarydami valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nors minėta sutartis 2000 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta pareiškėjo motinos vardu, tačiau žemės sklypas buvo privatizuotas santuokoje, todėl buvo pareiškėjo tėvų bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas. J. M. 2000 m. lapkričio 7 d. sudarė 295/884 dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjo tėvas mirė santuokoje. Po S. M. mirties atsirado palikimas, kurį priėmė pareiškėjo motina, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno kartu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypo dalį, baldus, namų apyvokos daiktus, kartu pirktas brangenybes. Pareiškėjo tėvo mirties momentu tiek pareiškėjas, tiek jo miręs brolis J. M., buvo pilnamečiai ir gyveno atskirai nuo tėvų. Po pareiškėjo tėvo mirties, nei pareiškėjas, nei pareiškėjo brolis nepretendavo į tėvų bendrą turtą, nes manė, kad visas turtas atitenka tik pareiškėjo motinai J. M. Pareiškėjo motina liko gyventi šeimos name, faktiškai kaip savininkė naudojosi visu jai bei pareiškėjo tėvui jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu iki jos pačios mirties (duomenys neskelbtini).

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad S. M. ir J. M. 1977 m. lapkričio 12 d. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) S. M. ir J. M. gimė sūnus T. M.. Tai patvirtina į bylą pateiktas ir iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą išverstas pareiškėjo gimimo liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. M.. Tai patvirtina į bylą pateiktas S. M. mirties liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. M. Tai patvirtina į bylą pateiktas J. M. mirties liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis J. M. Tai patvirtina į bylą pateiktas J. M. medicininis mirties liudijimas. 2019 m. kovo 18 d. išduotas notarės liudijimas, kuriuo liudijama, kad Vilniaus miesto 42-ame notaro biure po J. M. mirties yra užvesta paveldėjimo byla. Iš 2023 m. lapkričio 9 d. ir 2024 m. vasario 1 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad S. M. nėra sudaręs testamento, taip pat nėra įrašų apie tai, kad būtų kreiptąsi dėl S. M. palikimo priėmimo. Iš 2023 m. lapkričio 9 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad 2013 m. vasario 12 d. J. M. ir 2013 m. vasario 27 d. T. M. priėmė J. M. palikimą. Iš 2023 m. birželio 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad J. M. nuosavybės teise nuo 2000-11-07 priklausė 295/884 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuo 1999-12-16 iki 2022-03-24 1/3 statinių (išvardintų išrašo 4.5 punkte), esančių (duomenys neskelbtini). Statinių dalis, priklausiusias J. M., pagal paveldėjmo teisės pagal įstatymą liudijimą nuo 2022-03-22 paveldėjo pareiškėjas ir jo brolis. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 24 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad S. M. daugiau vaiku, išskyrus J. M. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (pareiškėją), neturėjo.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, 295/884 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 statinių (išvardintų išrašo 4.5 punkte), esančių (duomenys neskelbtini), laikytini bendrąja J. M. ir S. M. jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruoti tik J. M. vardu.

7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip minėta, S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro išrašų matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų S. M. sudarytų testamentų, jame nėra įregistruotas po S. M. mirties likusio palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taigi, dėl po S. M. mirties palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi su pareiškimu į notarą.

8. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mirusiojo sūnūs T. M. ir J. M. yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi mirus S. M., kuris buvo pareiškėjo tėvas, pareiškėjas, J. M. ir jų motina buvo įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad J. M. į notarą nesikreipė. Byloje nėra prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinį faktą, kad J. M. priėmė S. M. palikimą, faktiškai jį valdydama.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

10. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad J. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti – ji liko gyventi šeimai priklausiusiuose namuose, faktiškai valdė žemės sklypo dalį, baldus, namų apyvokos daiktus, kartu su palikėju pirktas brangenybes (žiedus). Pateikti įrodymų apie J. M. faktinį palikimo valdymą pareiškėjas negali, kadangi nėra išsaugotų dokumentų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek S. M., tiek J. M. yra mirę seniai (dar (duomenys neskelbtini) metais), taigi, tai galėjo turėti įtakos, jog nėra išlikę duomenų, galinčių įrodyti, kad J. M. valdė po jos sutuoktinio likusį turtą ir jį prižiūrėjo, tačiau iš Testamentų registro išrašo matyti, kad paskutinė J. M. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. M. po jos sutuoktinio S. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po S. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.