Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-985/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turtuvos grupė“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Turtuvos grupė“ dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo O. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės 5 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2014-09-12 ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu O. P., kuri perleido reikalavimo teisę pagal 1995-10-03 paskolos sutartį, sudarytą su mirusiu V. B. buvusiu atsakovės sutuoktiniu. 1995-10-03 paskolos sutartimi V. B. pasiskolino iš O. P. 23 000 Lt (6 661,26 Eur), kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 1995-12-03. Atsakovė skolą pripažino ir pasirašė du vekselius: 5 800 Eur sumai ir 661,52 Lt sumai, žadėdama pagrindinę sumą sumokėti per metus. Vekselį 661,52 Lt sumai (191,59 Eur) atsakovė apmokėjo, o vekselio dėl 5 800 Eur atsakovė pareiškė neapmokėsianti. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo, tačiau notarė atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, nes vekselyje yra esminė šiam dokumentui rašymo apsirikimo klaida - nurodant metus vietoje 2014 įrašyta 2914. Dėl to vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės.Ieškovė priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad iš atsakovės elgesio nesimatė, jog ji būtų kuo nors įbauginta ar apgauta. Atsakovė jokia forma neišreiškė nesutikimo su skola, tarėsi dėl skolos mokėjimo grafiko, minėjo, kad parduos žemes ir atiduos skolą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2914-09-17 paprastąjį vekselį 5800 Eur sumai; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-09-17 paprastąjį vekselį 661,52 Lt sumai; taikyti restituciją ir priteisti atsakovei iš ieškovės 661,52 Lt; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad vekselius pasirašė įbauginta ir paveikta ieškovės, bijodama gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir siekdama išvengti raginime nurodytų teisinių padarinių bei tiksliai neatsimindama paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, kadangi paskolos sutartis sudaryta prieš 20 metų.Trečiasis asmuo ieškinį prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės 5 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 800 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 174 Eur žyminį mokestį ieškovei; priteisė iš atsakovės 16,19 Eur valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 800 Eur, kildina iš 2014-09-12 tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties bei 1995-10-03 paskolos sutarties, kuri yra pasirašyta tarp trečiojo asmens ir buvusio atsakovės sutuoktinio V. B.. 1995-10-03 paskolos sutartimi trečiasis asmuo paskolino V. B. 23 000 Lt, skolos grąžinimo data – 1995-12-03. Skolininkas V. B. mirė 2007 m. Atsakovė patvirtino, kad savo sutuoktinio skolą pripažįsta ir ieškovės buveinėje 2014-09-17 pasirašė paprastuosius du vekselius 5 800 Eur sumai ir 661,52 Lt sumai bei pažadėjo skolą atiduoti pardavusi žemę. Kauno miesto notarė V. V. 2015-03-20 atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą paprastąjį vekselį, kadangi vekselyje nurodyta neteisinga vekselio išrašymo data – 2914 metai. Vekselį 661,52 Lt sumai atsakovė apmokėjo. 2015-02-09 ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 5 800 Eur vekselio apmokėjimo ir nurodė skolą pagal vekselį sumokėti iki 2015-02-26. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad pripažįsta V. B. skolą, nors ji 1995-10-03 paskolos sutarties ir nepasirašė, pripažino žinojusi apie trečiojo asmens ir buvusio sutuoktinio V. B. paskolos sutartį, šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė ieškovės 2014-09-17 išduotą vekselį dėl 5 800 Eur pasirašė kaip prievolės pagal 1995-10-03 paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimą, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 800 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.Teismas nustatė, kad atsakovė nurodė, jog vekselį dėl 5 800 Eur pasirašė dėl ieškovo apgaulės, nes ieškovės atstovas ją buvo įtikinęs, kad 1995-10-03 paskolos sutartyje yra ne tik V. B., bet ir atsakovės parašas, be to ji išsigando 2014-09-11 raginime nurodytų pasekmių, tai yra tiek baudžiamosios atsakomybės, tiek ir galimybės prarasti turtą. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė atliko tyčinius veiksmus, dėl kurių atsakovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti. Teismo vertinimu, atsakovė, kuriai paaiškėjo, kad jos išrašytas vekselis neatitiko jos valios, privalėjo iš karto ginčyti vekselį, tačiau atsakovė pasirašytų vekselių neginčijo, o pasirašytą 2014-09-17 vekselį dėl 661,52 Lt apmokėjo pagal skolos mokėjimo grafiką, ir vekselius ėmė ginčyti praėjus daugiau kaip metams po jų išrašymo, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Teismas nurodė, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jos sveikatos būklę, lėmusią jos apsisprendimą pasirašyti jos ginčijamus vekselius, atsakovės turimas vidurinis išsilavinimas leidžia teismui vertinti, kad atsakovė atitinka protingo ir apdairaus žmogaus standartą, duomenų, kurie patvirtintų atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovė teismui nepateikė. Teismas aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu sprendė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Teismas nesiaiškino 1995-10-03 paskolos sutarties sudarymo aplinkybių ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu minėta paskolos sutartis įpareigoja atsakovę įvykdyti prievolę grąžinti 5 800 Eur sumą. Atsakovė nebuvo paskolos sutarties šalimi. Teismas formaliai nurodė, kad atsakovė pripažino skolą. Vien tik pripažinimas, kad buvęs sutuoktinis sudarė paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, negalėjo būti pakankamu pagrindu ieškinio tenkinimui;Teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. išduotą vekselį dėl 5 800 Eur, kuris neturi paprastojo vekselio galios, laikė paprastuoju vekseliu. Ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal ĮPVĮ neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Vekselis dėl 5 800 Eur ne tik, kad neturi paprastojo vekselio galios, tačiau negali būti laikomas ir skolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai. Ieškovė niekada neperdavė 5 800 Eur sumos atsakovei, todėl minėtas vekselis negalėjo būti laikomas paskolos (skolos) rašteliu. Teismas nevertino 1995 m. spalio 3 d. paskolos sutarties ir iš jos atsiradusių teisinių santykių;1995 m. spalio 3 d. paskolos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo susituokusi su V. B., kuris savo vardu sudarė minėtą paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu. Kadangi atsakovė nesudarė šios sutarties, ieškovė, reikalaudama, kad atsakovė pagal ją atsakytų, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), tačiau tokių duomenų šioje byloje nėra. Atsakovė buvusio sutuoktinio pasiskolintais pinigais nesinaudojo, pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesais;Atmesdamas priešieškinį, teismas rėmėsi vien tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovės nurodytų aplinkybių nevertino. Esminė aplinkybė, nulėmusi paprastųjų vekselių išrašymą, buvo tai, jog atsakovei nei su ieškovės raginimu, nei nuvykus į ieškovės buveinę, nebuvo pateikta 1995 m. spalio 3 d. paskolos sutartis. Ieškovė, būdama savo srities profesionalu, suprato, jog minėtos paskolos sutarties pateikimas atsakovei nėra naudingas, kadangi žinodama tikrąsias situacijos aplinkybes (t. y., kad ji nebuvo paskolos sutarties šalimi), atsakovė nebūtų sutikusi pasirašyti paprastųjų vekselių. Atsakovė, vėliau suradusi paskolos sutartį namuose, atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus. Paskolos sutarties nuslėpimas nulėmė paprastųjų vekselių išrašymą;Teismas netinkamai įvertino atsakovės savybes sudarytų sandorių atžvilgiu. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovė yra senyvo amžiaus, paprastųjų vekselių išrašymo metu jai buvo 65 metai, todėl akivaizdu, jog jos valia galėjo būti lengviau paveikiama ieškovės veiksmų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės turimas vidurinis išsilavinimas ir tai, jog ji neturi sveikatos problemų, leidžia daryti išvadą, kad ji atitinka protingo ir apdairaus žmogaus standartą. Tačiau teismas minėtų aplinkybių kontekste taip pat nurodė ir tai, kad atsakovės delsimas ginčyti paprastuosius vekselius neatitinka protingo ir apdairaus asmens veiksmų. Teismo nenuoseklūs atsakovės asmeninių savybių vertinimai nulėmė teismo ydingas išvadas dėl priešieškinio atmetimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime ieškovė nurodė tokius argumentus:Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė skolą pripažino, todėl susiklosčiusiems santykiams teismas taikė CK normas, reglamentuojančias skolos įgijimą. Pripažinusi skolą, pasirašydama vekselį atsakovė prisiėmė pareigą įvykdyti prievolę už V. B.; Šiuo konkrečiu atveju, ginčo vekselis atliko skolos pagal paskolos sutartį padengimo funkciją;Ieškovė neprivalėjo įrodinėti, kad paskola buvo panaudota šeimos interesais, nes tokiu pagrindu nereikalavo skolos iš atsakovės;Teismas pagristai, visų pirma, konstatavo, kad atsakovė atitinka protingo ir apdairaus žmogaus standartą, o vertindamas jos atliktus veiksmus, konstatavo, kad jie tokio standarto neatitinka. Teismas nenustatė, kad atsakovė buvo ieškovės apgauta ar suklaidinta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje nustatyta, kad 1995-10-03 tretysis asmuo O. P. paskolino V. B., buvusiam atsakovės sutuoktiniui, 23000 Lt, skolos grąžinimo data – 1995-12-03. V. B. mirė 2007 metais. Tretysis asmuo O. P. ir ieškovė UAB „Turtuvos grupė“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimo teisę ieškovei pagal 1995-10-03 paskolos sutartį. Ieškovė ir atsakovė pasirašė paprastajį vekselį 5800 Eur sumai, nurodyta pasirašymo data 2914-09-17 (b. l. 23); Kauno miesto notarės V. V. 2015-03-20 atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal pateiktą paprastąjį vekselį, kadangi vekselyje nurodyta neteisinga vekselio išrašymo data – 2914 metai (b. l. 24), todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5800 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 20014 m. rugsėjo 17 d. paprastąjį vekselį 5800 Eur sumai ir 2014 m. rugsėjo 17 d. paprastąjį vekselį 661,52 Lt sumai, kaip sudarytus dėl jos suklaidinimo ir apgaulės.Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės pasirašytų paprastųjų vekselių galiojimo ir ieškovės teisės reikalauti skolos pagal atsakovės pasirašytus vekselius.Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Šie išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą priteisti skolą kildina iš 1995-10-03 paskolos sutarties, kuri pasirašyta tarp trečiojo asmens ir O. P. ir buvusio atsakovės sutuoktinio V. B.. Tretysis asmuo su ieškove pasirašė 2015-09-12 reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje nurodyta, kad skolininkas V. B.. Ginčijame teismo sprendime nurodoma, kad atsakovė skolą už vyrą pripažino, todėl ieškovės buveinėje 2014-09-17 pasirašė du vekselis, vieną iš jų apmokėjo, todėl jai tenka pareiga įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą dėl 5800 Eur skolos. Tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovė pripažino mirusio vyro skolą, t.y. faktą, kad buvęs sutuoktinis sudaręs paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu, negalėjo būti pakankamu pagrindu ieškinio patenkinimui.Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. išduotą vekselį dėl 5800 Eur laikė paprastuoju vekseliu, pateikdamas nuorodą į Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir CK 1.105 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis vekselis neturi paprastojo vekselio galios ir negali būti laikomas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, nes ieškovė apeliantei 5800 Eur niekada neperdavė. Todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje turėjo būti tiriami ir nagrinėjami 1995 m. spalio 3 d. paskolos sutarties teisiniai santykiai. Iš bylos medžiagos matosi, kad pirmosios instancijos teismas paminėjo paskolos sutartį tik tuo aspektu, kad ieškovė reikalavimą priteisti skolą kildina iš 1995-10-03 sutarties.Byloje nustatyta, kad 1995 m. spalio 3 d. paskolos sutarties sudarymo metu apeliantė buvo susituokusi su V. B., kuris savo vardu sudarė paskolos sutartį su trečiuoju asmeniu. Atsakovė sutarties nepasirašė, be to, pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad sutuoktinio pasiskolintais pinigais nesinaudojo. Lietuvos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kadangi atsakovė paskolos sutarties su trečiuoju asmeniu nesudarė, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, ieškovė, reikalaudama skolos pagal 1995 m. spalio 3 d. sutartį privalo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 1 p.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės ir 1995 m. spalio 3 d. paskolos teisiniai santykiai nebuvo tiriami ir nagrinėjami, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą. Kadangi ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra susiję, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.