- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-171-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Molesta“
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-38977-600/2013 pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui UAB „Molesta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas AB „LESTO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 11116,35 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 11116,36 Lt sumai atsakovo UAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad 2010-09-01 ieškovas su atsakovu pasirašė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 437320-5042/100006, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui elektros energiją į patalpas, esančias Statybininkų g. 9, Molėtuose, o atsakovas kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotą elektros energijos kiekį ir atsiskaityti. Atsakovui neatsiskaičius su ieškovu už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-04-30 susidarė įsiskolinimas 8843,82 Lt sumai. Ieškovas pažymėjo, jog įsiskolinimas vis didėja, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CK 6.4 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.20 str., LR CPK 144 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-18 nutartimi nutarė ieškovo AB „LESTO“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti; areštuoti atsakovui UAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį /kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš areštuoto turto ir piniginių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, ieškovu. Bendra areštuoto atsakovo turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 11116,36 Lt sumą. Teismas nurodė, kad ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos stadijoje, jeigu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str.). Teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Teismų praktikoje ši aplinkybė paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas konstatavo, jog ieškovo prašymas dėl arešto uždėjimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui tenkintinas, nes ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra gana ženkli, be to iš atsakovo atsiliepimo duomenų nustatyta, kad atsakovas šiai dienai turi finansinių sunkumų, jam iškelta restruktūrizavimo byla, sąskaitos areštuotos, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad teismas nenustatė jokių aplinkybių, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog yra reali grėsmė, kad palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė LR CPK 270 str. reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką. 2013-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi priimtas UAB „Molesta“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutartis restruktūrizavimo byloje, nes būtent jų pagrindu UAB „Molesta“ negalėjo laiku atsiskaityti su UAB „LESTO“.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „LESTO“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateikti procesiniai dokumentai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įrodo, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas (LR CPK 144 str., 145 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t.y. įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas turi finansinių sunkumų, jam iškelta restruktūrizavimo byla, sąskaitos areštuotos, konstatavo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių daugiau negu reikia ieškinio užtikrinimo tikslams pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apelianto argumentai, kad ieškovo teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo važyti kito asmens, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, teises vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikiamas teismui, jei juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau nenutraukiant ūkinės komercinės veiklos, siekia išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str.). Darytina išvada, jog UAB „Molesta“ 2013 m. sausio mėn. kreipdamasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo finansinių sunkumų. Minėtas aplinkybes patvirtina ir įmonės 2013-09-30 balansas (b.l. 9-10). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui buvo pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertino, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės - teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių.
Atmestinas apelianto UAB „Molesta“ argumentas, jog teismas vadovavosi vieninteliu argumentu, kad ieškinio suma yra didelė. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ieškovas įrodė grėsmę dėl teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo arba neįvykdymo ir jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas bei tinkamai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 144 str. –148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą.