- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- Ik-3092-189/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02246-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. K. skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. atsakymą Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakoma naikinti Administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti Administracijos direktorių panaikinti Įsakymą.
Pareiškėja nurodė, kad Administracijos direktorius Įsakymu nustatė žemės sklypo, esančio prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), ribas. Įsakymu patvirtinti Žemės sklypo duomenys (ribos) neatitinka Sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiuoju planu nustatytų sklypų ribų bei pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 3.1 punktą, kuriame nurodyta, jog specialusis planas gali būti tikslinamas, parengus detaliuosius planus. Todėl, nustatant sklypų ribas, buvo pažeistos namo butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų teisės ir viešasis interesas. Pareiškėja, nežinodama, jog yra priimtas Įsakymas, 2008 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Administracijos direktorių bei Miesto plėtros departamentą. 2008 m. rugsėjo 11 d. gavo atsakymą iš Miesto plėtros departamento, kad žemės sklypo duomenys buvo nustatyti, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1-283 2.1 punktu. Nesutikdama su tokiu atsakymu, pareiškėja pakartotinai 2008 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė panaikinti Įsakymą. Atsisakymas buvo grįstas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 pavirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1 punkto 2 pastraipa. Įsakymu Administracijos direktorius žemės sklypo duomenis nustatė, nesant nei detaliojo plano, nei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plano, kaip to reikalauja Taisyklės.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 27–30) prašė bylą dalyje dėl Rašto panaikinimo nutraukti, o likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl Rašto atsakovas nurodė, kad pareiškėjai Raštu pareiškėjai jokių teisių ir pareigų nebuvo nustatyta, todėl reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas. Dėl įpareigojimo panaikinti Įsakymą atsakovas pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 6 d. Administracijoje buvo gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų prašymas suformuoti minėtam namui žemės sklypą, kuris ir buvo pagrindas žemės sklypo formavimui. Administracija, priimdama Įsakymą, vadovavosi Taisyklių 14.1, 14.2, 14.3 punktais bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“. Remiantis Žemės sklypo planu, namo vakarinė riba buvo tiesi ir kirto esamą garažų statinį, todėl, atliekant sklypo matavimus, ši riba buvo patikslinta taip, kad į sklypą patektų garažų statinys, pritaikyta specialiajame plane nurodyta išimtis, leidžianti tikslinti esamų namų valdų ribas. Tokie pakeitimai buvo atlikti vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktu, kuriame nustatyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu (b. l. 60–64) bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) panaikinimo nutrauk; atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių panaikinti 2008 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Raštas neatitinka individualaus administracinio akto apibrėžimo. Pareiškėjai Raštu nenustatyta jokių teisių ir pareigų, Raštas pastarajai nesukėlė teisinių pasekmių. Rašto turinys yra informacinio (paaiškinamo) pobūdžio, atsakant į pareiškėjos 2008 m. spalio 7 d. prašymą. Dėl Įsakymo panaikinimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, jog pareiškėjos teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Pareiškėja skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, jog skundžiamas administracinis aktas pažeidžia pastarosios įstatymo pagrindu įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus. Darytina išvada, jog abstrakčios nuostatos dėl Įsakymo panaikinimo nėra reikšminga ir tai iš esmės negali patvirtinti, kad Įsakymo priėmimo momentu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (t. y. kad Įsakymas prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimui Nr. 1-283). Nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus veiksmams atlikti buvo savininkų prašymai suformuoti žemės sklypą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įsakymas priimtas vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ ir atsižvelgiant į kadastrinius matavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 1-283 3.1 punkte nustatyta, jog specialusis planas gali būti tikslinamas, parengus detaliuosius planus. Šiuo sprendimu patvirtintame pagrindiniame brėžinyje „Sklypų ribų planas“ išdėstytose pastabose surodyta, kad, įforminant sklypų ribas bei atliekant tiksliuosius matavimus, gali būti tikslinamos sklypų bei servitutų ribos bei vadovaujantis nuosavybę patvirtinančiais dokumentais gali būti tikslinamos specialiajame plane suformuotos esamos namų valdų ribos. Ginčo klausimais priimti sprendimai yra motyvuoti bei atitinkantys susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes. Pagrįstai tvirtinama, jog Naujamiesčio seniūnijos specialiajame plane sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vakarinė riba yra tiesi ir kerta esamą garažų statinį. Atliekant sklypo matavimus, ši riba buvo patikslinta taip, kad į sklypą patektų visas garažų statinys. Pakeitimai atlikti vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotos taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Garažų statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas tame pačiame registre (Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sklypo planą iš namų valdos techninės apskaitos bylos minėtas garažų statinys taip pat yra tame pačiame Žemės sklype, kaip ir gyvenamasis namas. Taisyklių 2.1 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad namų valdų žemės sklypams priskiriami žemės sklypai prie daugiabučių namų, todėl, nustatant Žemės sklypo ribas, buvo pritaikyta specialiajame plane nurodyta išimtis.
III.
Pareiškėja A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 69–72) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkinamas pareiškėjos skundas. Pareiškėja, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad yra pagrindo manyti, jog teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo. Pareiškėja pažymi, kad Rašte teigiama, jog Raštas gali būti skundžiamas administracine tvarka, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą šioje dalyje. Dėl įpareigojimo Administracijos direktorių panaikinti Įsakymą nurodė, jog pareiškėja prašė ne panaikinti Įsakymą, o įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Turi būti vertinami atsako veiksmai, šio administravimo subjekto kompetencijos ribose. Tuo tarpu teismas sprendė, ar yra pagrindas naikinti Įsakymą. Teismas nesuprato ginčo esmės. Nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti Taisyklių nuostatas, nes gyventojų prašymo nei dėl sklypo pardavimo, nei dėl nuomos nebuvo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 18 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu šiame atsakovo ir pareiškėjos ginče, nustatė, jog skundžiamas Administratoriaus direktoriaus įsakymas laikytinas teritorijų planavimo dokumentu. Teisės normos suteikia subjektinę teisę asmenims, kad aplinka, betarpiškai susijusi su jų gyvenimo ir veiklos vieta, statant statinius būtų pakeista pagal teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77–82) prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad Rašto skundimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, o teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra (administracinė byla Nr. A556-357/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 90 straipsnio norma, numatanti teisę įpareigoti administravimo subjektą priimti tam tikrą sprendimą taikoma tais atvejais, kai administravimo subjektas dėl nepateisinamų priežasčių vilkina sprendimų priėmimą. Pareiškėja nenurodo, kuo vadovaudamasis Administracijos direktorius turėtų naikinti Įsakymą. Nėra pagrindo naikinti teisėto administracinio akto. Pirmosios instancijos teismas įvykdė Įsakymo priėmimo teisėtumo vertinimą. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, todėl buvo pritaikyta specialiajame plane numatyta išimtis. Pareiškėja nenurodė, kaip jos teises ar įstatymų saugomus interesus pažeidžia Įsakymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kyla dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. A63-1392-(34580)-(4.4-PD-4) nutraukė, taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymi, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ turinio, taip pat kitų įrodymų (b.l. 16-17, 32-36) matyti, jog ginčijamu Įsakymu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, taip pat jo ribos. Minėto žemės sklypo atskiros dalys ginčijamu Įsakymu (3 punktas) priskirtos gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tam tikra dalis gyvenamajam namui ir garažui (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendram naudojimui. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas teisines pasekmes sukelia ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems pirmiau nurodyto gyvenamojo namo savininkams ar gyventojams, taip pat kitiems nurodyto garažo savininkams ar naudotojams. Atitinkamai, darytina išvada, kad bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 30-1479 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo, baigtis gali turėti įtakos ne tik pareiškėjos, bet ir pirmiau nurodytų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas šių asmenų į bylą neįtraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą toks proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.