Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. G., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas : neterminuotai apriboti motinos valdžią R. G., nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu; priteisti iš R. G. išlaikymą E. G. po 76,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti E. G. gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki įsiteisės teismo sprendimus dėl nuolatinės globos E. G. nustatymo.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad R. G. yra pagimdžiusi 5 vaikus - G. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), abu vaikai šiuo metu yra įvaikinti ir abiejų vaikų atžvilgiu R. G. Šiaulių miesto apylinkes teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra įvaikintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu, šio vaiko atžvilgiu R. G. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra įvaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimu, vaiko atžvilgiu R. G. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Atsakovė taip pat turi dukrą - E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-541 „Dėl E. G. laikinosios globos nustatymo“ nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. R. G. šeima vaiko teisių apsaugos tarnyboms žinoma nuo 2007 metų ir per ši laikotarpį 6 (šešis) kartus atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2017 m. spalio 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A-1488 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-541 „Dėl E. G. laikinosios globos nustatymo” pakeitimo“ pakeistas E. G. laikinasis globėjas, mergaitė perkelta pas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialinę globėją R. S..Ieškinyje papildomai nurodė, kad R. G. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras teikia bendrąsias - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, taip pat socialinės priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, pagalbos pinigais socialines paslaugas. Socialinio darbo metu R. G. nuolat motyvuojama atsisakyti žalingų įpročių, lankyti dukrą globos įstaigoje, mokėti susidariusius įsiskolinimus už būstą ir komunalinius patarnavimus, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, dirbanti su R. G. šeima, nurodė, kad R. G. keletą kartų lankė dukrą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tačiau nėra motyvuota spręsti šeimos problemas, pokyčių jos gyvenime nėra. Moteris girtauja, nepriima siūlomos pagalbos, nevykdo įsipareigojimų, nevartoja gydytojų paskirtų vaistų, perkėlus vaiką pas kitą globėją jos nebelanko. R. G. peržiūros metu savo nuomonės dėl savo ketinimu dukters atžvilgiu neišsakė, atsisakė nurodyti priežastis, kodėl nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo įsipareigojimų, nepaaiškino, kaip ketina elgtis ateityje, vartojo necenzūrinius žodžius, išėjo peržiūrai nepasibaigus.Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. raštas dėl R. G. šeimos pokyčių vertinimo, kuriame nurodyta, kad socialinio darbo metu R. G. nuolat motyvuojama atsisakyti žalingų įpročių, lankyti dukrą globos įstaigoje, mokėti susidariusius įsiskolinimus už būstą ir komunalinius patarnavimus. Susisiekus su moterimi telefonu, bendrauja geranoriškai, tačiau iš kalbos neretai atrodo išgėrusi. R. G. pasižada vykdyti visus nurodymus, tačiau jų nevykdo. Moteris 4 (keturis) kartus buvo užregistruota Dainų psichikos sveikatos centre psichologų ir psichiatrų konsultacijoms, tačiau gydymo įstaigoje apsilankė tik vieną kartą, tačiau pokalbio nebaigė. Kaimynų teigimu dažnai būna neblaivi. Socialinių darbuotojų nuomone, moteris nesugebėtų užtikrinti mažametei dukrai E. G. tinkamų ir saugų gyvenimo sąlygų. E. G. globėjas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2018 m. vasario 7 d. raštu informavo, kad iki 2017 metų pabaigos R. G. dukrą aplankė 2 (du) kartus, susitikimai tęsėsi po valandą, jų metu emocinio kontakto tarp motinos ir vaiko nebuvo. R. G. nesidomėjo vaiko sveikata, neatnešė jokių rūbų ar kitų vaiko priežiūrai reikalingų priemonių. 2018 metais motina dukters neaplankė. R. G. neturi socialinių įgūdžių auginti dukrą taip, kad vaikas galėtų pilnaverčiai vystytis pagal savo amžių, sveikatos būklę, bei nededa pastangų šiems įgūdžiams įgyti, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neprisideda prie vaiko išlaikymo, nesidomi jos ugdymu, sveikata, gyvenimu, lanko mergaitę tik epizodiškai ir tik paskatinta socialinių darbuotojų. R. G. neaugino ir kitų savo vaikų, todėl laikytina, kad nėra aplinkybių rodančių, jog susidariusi situacija ateityje galėtų pasikeisti. Atsižvelgdami į tai, prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. G. mažamečio vaiko E. G. atžvilgiu.Apribojus tėvų valdžią tėvams išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką iki vaikas taps pilnamečiu. R. G. iki 2049 m. gruodžio 10 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dėl lengvo protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Gaunamos pajamos - šalpos neįgalumo pensija 194,88 Eur, šalpos našlaičio pensija – 56,00 Eur, iš viso 150,88 Eur. Atsakovė niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota. Prašo iš R. G. vaiko E. G. išlaikymui priteisti po 2 bazinių socialinių išmokų dydžius, iš viso 76,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Inga Šimaitienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti dėl visų reikalavimų, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Atsakovė R. G. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu R. G. teigė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškinimų dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir dukros išlaikymo nepateikė, tik minėjo, kad neturi pinigų skirti vaiko išlaikymui, nes daug sumoka už butą. Dėl alkoholio vartojimo teigė, kad jau mėnuo kaip alkoholio nevartoja. Mergaitės nelanko, nes neturi pinigų kaip nuvažiuoti pas ją. Gavusi išmokas mergaitės nelankė. Nuolatinę gyvenamąją vietą turi, už būsto išlaikymą turi įsiskolinimų. Į kitus teismo užduodamus klausimus atsakymų neteikė. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pažymėjo, kad su patektu ieškiniu sutinka ir jam pritaria (b. l. 51).Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė V. S. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad pas globėja mergaitė pateko nevaikštanti, tik ropojanti, nors mergaitei jau buvo 1,5 metų, nemokėjo įlipti ir išlipti iš lovos, nekramtanti maisto, nemokėjo ryti maisto. Mergaitės mama ją aplankė tik po mėnesio. Mergaitės reakcija į mamą buvo tokia pati kaip ir kitus asmenis, darbuotojus. Artimesnio ryšio su mama užmegzti nepavyko. Atsakovė lankosi Motinos Teresės namuose, tačiau po išmokų prapuola ir Motinos Teresės namuose nesilanko. Sugrįžta tik tada kai nebeturi pinigų. Su atsakove ne kartą buvo bendrauta, jai buvo teikta visokeriopa pagalba, bet rezultatų nematyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Faktinės bylos aplinkybės

Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. G., o nepilnametės tėvas yra nežinomas (b. l. 5, 6). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimu atsakovei R. G. apribota motinas valdžia jos kitų vaikų: G. G. ir G. Č. atžvilgiu (b. l. 8-17). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimu atsakovei R. G. apribota motinas valdžia sūnaus E. G. atžvilgiu (b. l. 18-23). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu atsakovei R. G. apribota motinas valdžia sūnaus J. Š. atžvilgiu (b. l. 24-27). Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu R. G. šeima buvo įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 7). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 9 d. įsakymu R. G. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 28). Iš VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2017 m. balandžio 12 d. rašto matyti, jog gydymo įstaiga informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jog 2017 m. balandžio 12 d., 5.47 val., greitosios medicinos pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą buvo pristatyta E. G., kurios niekas nelydėjo (b. l. 29). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-541 „Dėl E. G. laikinosios globos nustatymo” nuo 2017 m. balandžio 12 d. buvo nustatyta laikinoji globa E. G., laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai ir globotinės E. G. gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (b. l. 30). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A-1488 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-541 „Dėl E. G. laikinosios globos nustatymo” pakeitimo“ buvo pakeistas E. G. laikinasis globėjas ir turto administratorius ir mergaitė perkelta pas naująjį globėją - Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus (b. l. 31). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. rašte pažymėta, kad socialinių darbuotojų manymu R. G. nesugebėtų užtikrinti savo dukrai E. G. tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų (b. l. 32). E. G. globėjas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2018 m. vasario 7 d. informavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jog iki 2017 metų pabaigos R. G. dukrą aplankė 2 kartus, susitikimai tęsėsi po valandą, jų metu emocinio kontakto tarp motinos ir vaiko nebuvo, R. G. nesidomėjo vaiko sveikata, neatnešė jokių rūbų ar kitų vaiko priežiūrai reikalingų priemonių. 2018 metais motina dukters neaplankė (b. l. 34). Nepilnametė E. G. turi sveikatos problemų, ji kas 3 mėnesius turi lankytis pas medikus dėl nenormalios tuberkulino mėginio reakcijos, pas šeimos gydytoją - kas 3 mėnesius iki 2 metų, kas pusę metų iki 3 metų, toliau kartą metuose arba esant reikalui (b. l. 33). Atsakovė R. G. šiuo metu niekur nedirba (b. l. 43) ir gyvena Šiaulių miesto savivaldybei priklausančiame būste (b. l. 46-47).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (sprendimo 10 p.), akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiam vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšio su motina nėra. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne kartą su atsakove bendravo ir jai teikta įvairi pagalba, tačiau teigiamų rezultatų nematyti. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šiuo metu atsakovė nėra pakeitusi savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovė susitvarkys buitį, todėl nei atskyrimas nuo motinos, nei laikinas motinos valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei R. G. tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką E. G.. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Ieškovas prašo, kad nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui iš atsakovės R. G. priteisti po 76,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė R. G. neprisideda prie dukros išlaikymo. Atsakovė byloje dėl ieškinio reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nuomonės nepareiškė, tik minėjo, kad išlaikymo vaikui neturi iš ko mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gauna nuolatines ir nekintamas pajamas: šalpos neįgalumo pensiją bei našlaičio pensiją, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovės R. G. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 76,00 Eur mokamų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).Nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.Šiuo metu E. G. yra nustatyta laikinoji globa. Laikinuoju globėju yra paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai. Ieškovas prašo nustatyti E. G. gyvenamąją vietą pas laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, todėl nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje E. G. buvimo vietoje pas laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, 21,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, 5,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 101,24 Eur (CPK 80 straipsnis 1 dalis 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus, j. a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąjį globėją - Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, j. a. k. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 101,24 Eur (vieną šimtą vieną eurą 24 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.