Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui K. C. ir jo atstovei advokatei Gitanai Gudaitei, atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovui Haroldui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. C. skundą atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje atsisakė reikalavimo priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. Taikant šį punktą, aktualus pirmiausia tampa tinkamas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes įgyvendinimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662-684/2010, A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520-3085/2012 ir kt.). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose darbo ginčų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Byloje nustatyta, kad nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra buvo patvirtinta 2015-08-04 savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-103, o naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai buvo patvirtinti 2015-12-07 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Šių subjektų kompetencija yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 3, 6 p., 30 str. 1 d., Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1–2 d., taip pat Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatų 21.3, 21.6, 25, 29 p., todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad visi savivaldybės administracijoje atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų. Savivaldybės taryba nėra subjektas, sprendžiantis dėl konkrečių pareigybių steigimo ir panaikinimo, konkretaus jų skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymo, taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių, tačiau savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, turi teisę savarankiškai nustatyti, kiek konkrečiai įstaigoje bus valstybės tarnautojų, kiek darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, ir patvirtinti jų sąrašą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijoje skyrių skaičius buvo sumažintas nuo 14 iki 11, perskirstytos padalinių funkcijos, sukurti nauji padaliniai, nėra ginčo dėl to, jog buvo sumažinta pareigybių. Struktūrinių pertvarkymų realumui pagrįsti nėra būtinas tam tikrų atsakovei deleguotų funkcijų atsisakymas. Struktūriniai pertvarkymai naikinant dalį pareigybių gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu – optimizuoti administracijos darbą, vykdomas funkcijas paskirstyti vengiant funkcijų dubliavimosi, efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas gali pasireikšti tiek visišku atsisakymu tų funkcijų, kurios buvo priskirtos buvusiai pareigybei, tiek jas perskirsčius kitoms pareigybėms, tačiau realiai sumažinus darbuotojų skaičių (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-884/2013, 2014-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1453/2014). Nustačius, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius sumažėjo, faktas, jog buvo naujai įsteigtos kelios pareigybės, esant sumažėjusiam darbuotojų skaičiui ir pareiškėjo eitos pareigybės funkcijų perskirstymui, pats savaime nepaneigia pareiškėjo eitos pareigybės panaikinimo realumo.

Pažymėtina, jog iš panaikinto Žemės ūkio skyriaus nuostatų turinio matyti, kad pagrindinės veiklos sritys buvo žemės ūkis, melioracija, kaimo plėtra (I t., b. l. 72-74). Remiantis iki pertvarkymo galiojusios pareiškėjo pareigybės aprašymu, Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga administruoti ir įgyvendinti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, bendrosios veiklos sritys – žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių registravimas, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas. Pagrindinės šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos yra vykdyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, energetinius augalus, braškes ir avietes administravimą, registruoti ūkininkų ūkius, išduoti pažymėjimus, tvarkyti ūkių apskaitą, registruoti valdų duomenis ir kitas su funkcijas, susijusias su duomenų ir dokumentų tvarkymu (I t., b. l. 89-91). Nustatyta, kad panaikintame Žemės ūkio skyriuje dirbo 10 asmenų (I t., b. l. 112-119), o naujai įsteigtame Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje numatytos 7 pareigybės (I t., b. l. 100-107). Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus darbuotojams nustatyta, be kita ko, organizuoti ir užtikrinti tinkamą savivaldybei bei valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, taigi skyrius iš esmės atlieka platesnes funkcijas (I t., b. l. 45-70). Iš Širvintų rajono savivaldybės direktoriaus 2015-12-07 įsakymo Nr. 10-920 matyti, kad 3 įsteigtos pareigybės yra aukštesnės nei pareiškėjo kategorijos, likusios 4 – A lygio 9 kategorijos (I t., b. l. 44). Vertinant pastarųjų pareigybių aprašymus, matyti, kad funkcijos nėra analogiškos pareiškėjo vykdytoms, be to, nustatyti specialieji reikalavimai, kurių pareiškėjas neatitinka.

Įvertinus tai, kad pareiškėjo eitos pareigybės funkcijų atlikimui po šios pareigybės panaikinimo nauja pareigybė nebuvo įsteigta, atmestini pareiškėjo teiginiai, jog jo eitos pareigybės funkcijos ir paskirtis išliko ir realiai pareigybė nebuvo panaikinta. Nustatyta, kad jokia nauja pareigybė, kurios paskirtis ir funkcijos būtų tokios kaip pareiškėjo, nebuvo sukurta.

Viena iš garantijų, numatytų valstybės tarnautojams, kurių pareigybė naikinama, įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.

Atsižvelgiant į nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. garantinį pobūdį, darytina išvada, kad tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (institucijos (įstaigos), su kuria valstybės tarnautoją sieja tarnybos santykiai) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A438-1743/2009, A143-247/2010, A146-2643/2011).

Aptariama valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama tik iki valstybės tarnautojo pareigybės panaikinamo, t. y. iki įsigalioja sprendimas panaikinti atitinkamą pareigybę. Aptariamos Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia laikotarpį, per kurį gali būti įgyvendinama minėta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas. Įstatymų leidėjas šio laikotarpio pradžią sieja su darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) išreikšta valia (sprendimu (plačiąja prasme) panaikinti atitinkamą pareigybę ateityje, kartu numatydamas pareigą pranešti apie naikinamą pareigybę, o pabaigą – su sprendimo dėl šios pareigybės panaikinimo įsiteisėjimo momentu. Pabrėžtina ir tai, kad įstatymas nenustato kitokio darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) elgesio modelio po to, kai pareigybė panaikinama, kaip tik atleisti šios pareigybės panaikinimo momentu atitinkamas pareigas ėjusį valstybės tarnautoją.

Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui užimti kitas pareigas, nes administracijoje nebuvo laisvų pareigybių, kurias pareiškėjas būtų galėjęs eiti.

Byloje nustatyta, kad pareigybių sąrašas buvo patvirtintas tik 2015-12-11 Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 (I t., b. l. 100), t. y. pareigybių sąrašas patvirtintas jau po darbuotojų atleidimo.

Įspėjimo dėl atleidimo paskirtis yra suteikti valstybės tarnautojui patikimą ir tikrovę atitinkančią informaciją apie jo pareigybės naikinimą ir suteikti jam (atsižvelgiant į įspėjimo trukmę) atitinkamą laiką apsispręsti dėl galimybės tęsti tarnybą iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis (būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas) arba kitomis, palyginti su naikinama pareigybe, karjeros požiūriu blogesnėmis sąlygomis (būti paskirtam į žemesnės kategorijos pareigas), taip pat socialine prasme suteikti jam galimybę pasiruošti galimam būsimam atleidimui iš pareigų. Tai reiškia, kad tokioje situacijoje darbdavys, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nuostatų garantinį pobūdį, privalo elgtis gavusio paminėtą įspėjimą valstybės tarnautojo atžvilgiu atsakingai, sąžiningai ir aktyviai, kad būtų sudaryta galimybė šiam tarnautojui gauti su jo pareigybės panaikinimu sietiną ir šioje teisės normoje nustatytoms garantijoms įgyvendinti reikšmingą informaciją. Akcentuodamas nurodyto darbdavio elgesio sąžiningumo ir atsakingumo aspektus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad šių kriterijų neatitinkančiu pripažintinas toks darbdavio elgesys, kai, pavyzdžiui, pareigybių, į kurias gali pretenduoti valstybės tarnautojas, aprašymai yra patvirtinami tuo pačiu su faktiniu pareigybės panaikinimo laiku arba vėliau. Tokiu atveju būtų galima konstatuoti, kad atleidžiamas iš pareigų valstybės tarnautojas buvo dirbtinai pašalintas iš jam gyvybiškai svarbios jo pareigybės panaikinimo procedūros ir taip buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai tęsti tarnybą pas darbdavį bei pačios įstatymo 43 str. 1 d. jam nustatytos garantijos (2013 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-201/2013, 2012 m. balandžio 16 d sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1806/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė negalėjo pasiūlyti pareiškėjui jokių kitų pareigų, nes jo atleidimo dieną nebuvo priimtas sprendimas dėl būsimų pareigybių. Kaip minėta, naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d., o įspėjimas apie pareigybės panaikinimą pareiškėjui buvo įteiktas iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d. Taigi įspėjus pareiškėją, kad jo pareigybė bus naikinama, sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė, įspėdama pareiškėją, dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, be to, atsakovė negalėjo įvertinti, ar pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, numatytus naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose. Teismo vertinimu, atsakovė, vykdydama pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos procedūras, iš esmės paneigė jam įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas, dėl ko pareiškėjo atleidimas pripažintinas neteisėtu.

Nustačius, kad pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos neteisėtas, privaloma išspręsti neteisėto atleidimo padarinių klausimą. Darbo kodekso 300 str. 3-4 d. numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia būti grąžintas į tarnybą. Jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad yra Darbo kodekso 300 str. numatytos priežastys jo negrąžinti į tarnybą, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, neteisėto atleidimo iš tarnybos padarinių klausimas spręstinas pareiškėją grąžinant į eitas arba, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, siekiant nesuvaržyti atsakovės diskrecijos spręsti klausimus, susijusius su įstaigos (institucijos) organizacine struktūra, lygiavertes pareigas.

Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. 10-925 naikintinas ir pareiškėjas grąžintina į tarnybą, atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija įpareigojama išmokėti jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos, 2015-12-07, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. nustato, kad pareiškėjas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę atsisakyti skundo. Kliūčių priimti pareiškėjo skundo atsisakymą nėra. Pareiškėjui teismo posėdyje atsisakius reikalavimo priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (IV t., b. l. 39).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 p., rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 850 € už skundo rengimą, įrodymų rinkimą, tvirtinimą ir pateikimą teismui bei 100 € už atstovavimą teisme, iš viso – 950 €.

Nustatyta, kad pareiškėjui skundą parengė ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatė Gitana Gudaitė, byloje pateikti mokėjimo nurodymai (IV t., b. l. 40-41) patvirtina, kad pareiškėjas už suteiktas paslaugas atsiskaitė.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p., maksimalus priteistinas dydis už skundo teismui parengimą yra 2,5 x 735,10 € = 1 837,75 €. Nustatyta, kad teismo posėdis, vykęs 2016-05-03, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovė, truko 46 min. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama, laiką iki 30 minučių atmetant, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p., maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo teisme valandą yra 0,1 x 735,10 € = 73,51 €. Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų suma neviršija šių dydžių, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 3 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. C. skundą tenkinti.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-925 ir grąžinti K. C. į Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 9 kategorijos) arba lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją išmokėti K. C. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti, pareiškėjui atsisakius skundo.

Priteisti K. C. iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 950 € (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.