Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-800-319-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
1A-800-319-2013
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00008-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
R. M.
Nukentėjusysis
D. J. J.
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Romualdas Matonis, Renas Bradūnas, Giedrė Kazakevičienė, Renius Bradūnas
Kategorijos

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-800-319-2013

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00008-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Renui Bradūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str.1d ir nuteistas 5 (penkerių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Nukentėjusiojo D. J. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti D. J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt. neturtinės žalos bei 717, 33 Lt. turtinės žalos, taip pat 1000 Lt. advokato atstovavimo išlaidų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui 1 319,22 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai devyniolika Lt. 22 ct.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-04-29, apie 1.00 val., nukentėjusiajam priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., R. M., būdamas neblaivus, tyčia, kilusio konflikto metu, sudavė smūgius ranka bei spardė į galvą bei įvairias kitas kūno vietas nukentėjusįjį D. J. J., dėl ko pastarajam buvo padarytas krūtinės kairės pusės sumušimas, galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, kairio peties nervinio rezginio skausminis sindromas, odos nubrozdinimas kaktoje, kakle, kraujosruvos dešiniame skruoste ir krūtinėje, kas sukėlė tyčinį nežymų D. J. J. sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo gynėjas advokatas Romualdas Matonis prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – R. M. išteisinantį nuosprendį, jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. Apeliantas nurodo, jog įrodymus šioje byloje teismas vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris nebuvo ir nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tuo pažeidė įstatymo reikalavimus. Nurodo, kad nebuvo pagrindo laikyti teisingais ir tikėti D. J. J. parodymais, nes šis nukentėjusysis yra aiškiai nesąžiningai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jo žmonai esant užsienyje nuolat girtavo, todėl, nuteistojo nuomone, siekdamas pateisinti pinigų praleidimą ir/arba pametimą, policijoje parašė pareiškimą apie piniginės vagystę, kurią lydėjo ir jo sužalojimas, tačiau tariamas nusikaltimas nepasitvirtino, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai jau buvo vertinami kritiškai, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės niekaip nevertino ir nukentėjusiojo parodymų teisinę reikšmę byloje suabsoliutino, besąlygiškai jais patikėdamas, nors šiais parodymais netikėti verčia ir kitos reikšmingos aplinkybės. D. J. J. davė nenuoseklius parodymus, pradžioje nurodė, kad smurtą patyrė ir piniginė dingo 2013m. balandžio 29 d., apie 22 valandą, rytojaus dieną jį apžiūrėjusiam teismo medicinos specialistui pasakė, kad visa tai įvyko apie 23 valandą, o teisiamajame posėdyje liudijo, kad visa tai buvo apie 1 valandą. Svarbu ir tai, kad teisme nukentėjusysis skundėsi sumušta ir po įvykio kraujavusia nosimi, tačiau teismo medicinos specialistas tokių sužalojamų nenustatė. Apelianto nuomone, visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad D. J. J. tariamo nusikaltimo padarymo dieną, kaip tvirtina nuteistasis ir gynybos liudytojai, buvo girtas ir pats susižalojęs bei praradęs pinigus arba piniginę. D. J. J. parodymų, kad jam buvo smūgiuojama rankos kumštimi ir kojomis patikimumu leidžia abejoti ir teismo medicinos specialisto Dariaus Iešmantavičiaus paaiškinimai. Skunde teigiama, kad patikimais įrodymais negalima laikyti ir liudytoju D. S. ir J. S. parodymų, nes šie liudytojai yra artimi nukentėjusiojo kaimynai, jų santykiai geri, be to, šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Apelianto įsitikinimu, nei kiekvieno įrodymo atskirai, nei jų visumos, kuriais teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį, negalima laikyti patikimai nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apelianto nuomone, laikytina, jog D. J. J. privataus kaltinimo procese neįrodė, kad nežymų sveikatos sutrikdymą jam tyčia sukėlė R. M., o tuo pačiu ir nepaneigė pagrįstos prielaidos, kad susižaloti galėjo jis pats. Visi neaiškumai ir abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nepadarė, taigi apkaltinamasis apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, priimant nuteistąjį išteisinantį nuosprendį (BPK 329 str., l p). Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pažeidė jo ginamojo teisę teikti įrodymus, atsisakydamas apklausti liudytojus G. ir B..

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pripažindamas R. M. kaltu, teismas nusprendė, kad be kitų sužalojimų, nuteistasis padarė ir galimą kairės pusės V šonkaulio lūžimą ir dėl šio sužalojimo nusprendė patenkinti nukentėjusiojo bei Socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį. Apelianto nuomone, šonkaulis gali skilti arba lūžti, tačiau toks nuteistajam inkriminuotas sužalojimas, kaip „galimas lūžimas“, neįmanomas, juo labiau, kad ir teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas pripažino, jog tai nepatvirtina rentgeno tyrimais. Skunde teigiama, kad šią kaltinimo dalį iš apkaltinamojo nuosprendžio pašalinus, šioje dalyje tampa nepagrįsti ir nukentėjusiojo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus reikalavimai atlyginti su tuo susijusią turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apelianto veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Kolegija pažymi, kad duomenų pri­pa­ži­ni­mas įro­dymais ir įrodymų vertinimas yra teis­mo prerogatyva, todėl apeliantui nepri­im­ti­nos teismo išvados dėl įro­dy­mų ir bylos faktinių ap­lin­kybių ver­ti­ni­mo nelaikytina netinkamu bau­džiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BPK) normų pažeidimu ir tuo pačiu pagrindas pripažinti teismo išvadas neatitinkančiomis tikrovės ar iš esmės prieštaraujančiomis faktinei įvykio situacijai.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad R. M. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, neatitinka faktinių aplinkybių. Nuteistasis savo kaltę viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad D. J. J. atžvilgiu smurto nenaudojo, jis yra nepagrįstai apkaltintas, o nukentėjusysis jį apkalba pats norėdamas pateisinti save prie sutuoktinę. Tokia versija yra nepagrįsta, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, todėl laikytina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija sprendžia, kad teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas suabsoliutino nukentėjusiojo parodymus ir nuteistojo kaltę grindė vien tik nenuosekliais ir prieštaringais jo parodymais, kad netyrė jį teisinančių aplinkybių, dėl ko padarė neteisingas ir šališkas išvadas, yra neteisingas ir nepagrįstas, o grindžiamas tik subjektyvia paties apelianto nuomone. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. J. parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Jo parodymuose esantys netikslumai yra nereikšmingi, dėl įvykio esmės jie nesikeitė, todėl laikyti juos nenuosekliais nebuvo jokio pagrindo. Jo parodymus patvirtino liudytojai D. S. ir J. S., kurių parodymais abejoti teismui taip pat nebuvo pagrindo. Tuo tarpu R. M. versijos, išskyrus jo sutuoktinės G. M. ir kaltinamojo dukters G. S. parodymus, kad jis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o šis pats nukrito, nepatvirtina jokie objektyvūs, abejonių nekeliantys duomenys. Pirmos instancijos teismas šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad tikėti šių liudytojų parodymais ir jais vadovautis nėra pagrindo, kadangi jų nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja kitų liudytojų, nukentėjusiojo parodymams bei kitiems rašytiniams įrodymams.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo R. M. kaltė pa­da­rius jam inkriminuotą BK 140 str. 1 d. nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais, veika kvalifikuota tinkamai.

Kolegija sutinka su tuo gynėjo advokato skundo argumentu, jog iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, jog savo veiksmais nuteistasis R. M. padarė nukentėjusiajam galimą kairės pusės V šonkaulio lūžimą.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vie­tą, laiką, bū­dą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisia­ma­ja­me posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuos­prendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos vei­kos sudėties po­žy­mis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma negin­či­jamai pa­tvir­ti­na kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Skundžiamame teismo nuos­prendyje išdėstant nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodyta, jog dėl neteisėtų R. M. veiksmų nukentėjusiajam D. J. J. buvo padarytas krūtinės kairės pusės sumušimas, galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, kairio peties nervinio rezginio skausminis sindromas, odos nubrozdinimas kaktoje, kakle, kraujosruvos dešiniame skruoste ir krūtinėje, kas sukėlė tyčinį nežymų D. J. J. sveikatos sutrikdymą. Tačiau, išanalizavus bylos įrodymus, matyti, kad vienas iš kaltinime konstatuotų sužalojimų, o būtent – „galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas“, yra nepatvirtintas neabejotinais įrodymais. Iš D. J. J. sveikatos istorijoje esančio radiologo gyd. R. R. 2012 05 14 įrašo matyti, kad nukentėjusiajam nustatytas „ galimai V-o šonkaulio lanko skilimas be žymesnės dislokacijos“. Specialisto išvadoje Nr. p. G 53/12 (09) nurodyta, kad D. J. J. klinikiniais duomenimis konstatuota krūtinės kairės pusės sumušimas, galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, kairio peties nervinio rezginio skausminis sindromas, o taip pat odos nubrozdinimai kaktoje, kakle, kraujosruvos dešiniame skruoste ir krūtinėje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, kad ir keturiais poveikiais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, pažymėta, kad galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, neimamas domėn, nes jis nėra patvirtintas rentgenologinio tyrimo duomenimis.

Ekspertas Darius Iešmantavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pateiktus jam teisme nukentėjusiojo medicininius dokumentus - ligos istoriją, surašė išvadą, kurioje suklydęs nurodė : „ galimas 5 šonkaulio lūžimas“, nors iš tiesų nukentėjusiajam buvo konstatuotas „galimas V-to šonkaulio skilimas be žymesnės dislokacijos“, taip pat savo parodymuose patvirtinto, jog šis suklydimas esminės reikšmės išvadai neturėjo. Ir pačiame pirmosios instancijos nuosprendyje pažymėta, jog jokie medicininiai dokumentai byloje nepatvirtina, kad tikrai nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų įvyko V-o šonkaulio skilimas, tačiau iš kaltinimo formuluotės ši aplinkybe nebuvo pašalinta.

Taigi, laikytina, kad kaltinimas nu­teis­tajam R. M. dėl neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padaryto „galimo V-to šonkaulio lūžimo“ nepagrįstas negin­či­ja­mais baudžiamojo proceso įstatymo nusta­ty­tais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagri­nė­tais įrodymais, šis kaltinimas nekon­kretus ir pagrįstas prielaidomis. Įstatymas reikalauja negin­čijamais įrodymais pagrįsti kiek­vieną in­kri­­mi­nuo­ja­mos nusikals­ta­mos veikos sudėties požymį, todėl nagrinėjamoje byloje kaltinant R. M. sudavus smūgius ranka bei spardant į galvą bei įvairias kitas kūno vietas nukentėjusįjį D. J. J., dėl ko pastarajam be kita ko, buvo padarytas ir galimas kairės pusės V šonkaulio lūžimas, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. rei­ka­lavimai, o nuos­prendyje iš­dės­ty­tos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to nuosprendžio dalis, kaltinant R. M. neteisėtais veiksmais padarant nukentėjusiajam D. J. J. galimą kairės pusės V šonkaulio lūžimą, ša­linamas iš kaltinimo (BPK 328 str. 3 p.).

Tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundu argumentu, jog pašalinus iš kaltinimo šią aplinkybę, nepagrįsti tampa nukentėjusiojo ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimai atlyginti su tuo susijusią turtinę ir neturtinę žalą. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo konstatuotas įvertinus eilę jam padarytų sužalojimų. Specialisto išvadoje nurodyta, tą patvirtino ir ekspertas Darius Iešmantavičius apklaustas teisme, jog tas vienintelis neginčijamais tyrimais nepatvirtintas ir sąlyginai konstatuotas sužalojimas, įvadintas kaip „galimas V-to šonkaulio skilimas be žymesnės dislokacijos“, nebuvo imamas domėn nustatant sveikatos sutrikdymo mąstą. Taigi, net ir konstatavus vieno iš kaltinime nurodytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimo nebuvimą, visų kitų jam padarytų sužalojimų, kurie patvirtinti byloje surinktais neginčijamais įrodymais, padarymas sukėlė nukentėjusiajam D. J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl jam konstatuotų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus, dėl jų kurį laiką buvo nedarbingas ir gavo nedarbingumo pašalpą, todėl tiek nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tiek ir valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra patvirtinti faktiniais duomenimis, todėl ir tenkinti pagrįstai.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į BK 55 str., 61 str. nuostatas ir teisingai parinko kaltinamajam bausmės rūšį bei nustatė jos dydį.

BPK 106 str. reglamentuoja teismo teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį D. J. J. apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Renius Bradūnas, dėl ko nukentėjusysis turėjo išlaidų, jas patvirtino pateiktu pinigų priėmimo čekiu ( b.l. 115). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos 500 litų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl turi būti priteistos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodyta pripažintą aplinkybę dėl nuteistojo R. M. veiksmais nukentėjusiajam D. J. J. padaryto „galimo V-to šonkaulio lūžimo“.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš kaltinamojo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajam D. J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt. advokato atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Rimas ŠvirinasTeisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas Jaliniauskas