- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-2955-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01066-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
- Kategorijos
- 14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
- 21.3.12Kiti valstybės tarnautojų atleidimo pagrindai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo V. L. skundas, kuriame prašo:
1. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“;
2. panaikinti 2020 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AMP1-29 „Dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ pakeitimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 23 d. ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus pareigas į kurias buvo perkeltas LR aplinkos ministro 2018 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. AMP1–84 pagrindu, esant tarnybinei būtinybei. Laimėjęs konkursą, nuo 2019 m. sausio 8 d. priimtas į Departamento direktoriaus pareigas.
Pareiškėjas aiškina, kad veiksmus, numatytus Valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 (toliau – ir Aprašas), 6 punkte atliko 2020 m. sausio 31 d.
Aplinkos ministras tą pačią dieną pasirašė siūlymą kasmetinę jo veiklą vertinti nepatenkinamai, pasiūlė perkelti į žemesnes – organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto – pareigas.
Aplinkos ministras 2020 m. vasario 7 d. surašė išvadą „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus V. L. tarnybinės veiklos įvertinimo komentarų (pagrindimo)“ (toliau – Išvada). Pareiškėjas 2020 m. vasario 12 d. pateikė aplinkos ministrui prašymą, kad jo tarnybinę veiklą įvertintų Nuolatinė LR aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija. 2020 m. kovo 6 d. komisijos posėdyje Nuolatinės LR aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 6 d. posėdyje priimta Išvada Nr. 1 jo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai.
Aplinkos ministras 2020 m. kovo 12 d. priėmė įsakymą Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“. Pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas į žemesnes D. K. aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Šis įsakymas panaikintas 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AMP1-29 „Dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ pakeitimo“. Nurodyta perkėlimą įvykdyti per penkias darbo dienas nuo pareiškėjo nedarbingumo pabaigos.
Skunde pareiškėjas tvirtina, kad vertinimas tendencingas, turint tikslą jį pašalinti iš pareigų. Skunde akcentuoja, kad 2018 m. jo veiklą vertino gerai, o 2019 m. tos pačios veiklos kriterijai įvertinti nepatenkinamai. Atkreipia dėmesį, kad tarp Ministro išvados turinio ir pareiškėjo 2019 m. užduočių nėra tarpusavio ryšio. Nebuvo atlikta keturių užduočių atlikimo įvertinimas. Išvadoje, pasak pareiškėjo, vertinti tik gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją. Pareiškėjo nuomone, rezultatai negali būti vertinami atsietai nuo suformuluotų užduočių.
Skunde atkreipia dėmesį, kad vertinant jo metinę veiklą, neatsižvelgta į metinius jos rezultatus. Išvadoje aptarti tik gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos. Pareiškėjo nuomone, iš dalies įvertinus jo tarnybinę veiklą, priimtas neteisingas sprendimas. Šį procedūrinį pažeidimą, pareiškėjo manymu, reikia laikyti esminiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su komisijos vertinimu, nes pastaroji, jo manymu, pažeisdama Aprašą, buvo nepilnos sudėties, vertino ne 5, o 4 valstybės tarnautojai, einantys pareigas toje pačioje įstaigoje. Komisija buvo sudaryta iš A. M., G. G., R. P., I. Š. ir R. Š.. R. P. nusišalino, todėl liko 4 nariai. Pareiškėjas aiškina, kad ir kiti komisijos nariai turėjo nusišalinti, nes jam kėlė abejonių narių nešališkumas. Pareiškėjas komisijos posėdyje reiškė nušalinimą A. M., komisijos pirmininkui, nes anksčiau turėtame pokalbyje su juo, Aplinkos ministerijos kancleriu, patyrė spaudimą, reikalavimą trauktis iš pareigų. Reiškė nušalinimą R. Š., Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui, nes kildavo nuolatiniai nesutarimai dėl įstaigoms priskirtų kompetencijų ribų bei funkcijų vykdymo, o su G. G., Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi, nesutardavo dėl tarnybos veiklos trūkumų bei ūkio subjektų kontrolės vykdymo. Komisijos pirmininkas nurodė, jog pateiktas informacijos kiekis yra per didelės apimties ir jo neįmanoma greitai įvertinti. Komisijos nariai nenusišalino.
Pareiškėjas laiko, kad komisijos nariai, kuriems reiškė nušalinimą, nevykdė Aprašo 39 punkte nustatytos pareigos, todėl priėmė neobjektyvią ir šališką išvadą, pažeidžiančią jo interesus ir teisėtus lūkesčius. Taip pat pažeidė Aprašo 42 punktą, dėmesį kreipė į kvalifikaciją ir gebėjimus, bet nepasisakė dėl pasiektų ir planuojamų tarnybinės veiklos rezultatų.
Pažymėjo, kad vertinimas vyko formaliai, pareiškėją skubino, pertraukinėjo, dalį klausimų uždavė iš laikotarpio, kada neužėmė Departamento direktoriaus pareigų. Komisijos pirmininkas po atsakymų į klausimus kartodavo, kad pareiškėjas neatsakė arba nežino atsakymo. Pareiškėjas mano, kad tokiu būdu buvo daromas poveikis komisijos nariams jo tarnybinę veiklą vertinti neigiamai. Komisijos vertinimą pareiškėjas laiko nemotyvuotu, kadangi nepasisakė dėl jo metinių užduočių įvykdymo pagal vertinimo rodiklius, neaptarė rizikų užduočių įvykdymui, nevertino komisijos posėdyje išdėstytų pareiškėjo argumentų dėl Išvadoje nurodytų teiginių paneigimo. Išvadoje nepateikti motyvai, kuriais siūloma jį perkelti į žemesnes pareigas. Mano, kad kilus abejonių dėl tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir kompetencijos, nelaukus metų pabaigos, galėjo inicijuoti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą.
Skunde akcentuoja, kad vertinimo tendencingumą parodo tai, kad pareiškėjo veiklą ir kompetenciją įvertinus nepatenkinamai, nepasiūlė kelti kvalifikaciją, taip pat nepasiūlė ir Ministras nepasinaudojo Įstatymo 27 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta galimybe sudaryti pareiškėjui individualų kvalifikacijos tobulinimo planą.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai akcentavo, jog jo metinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, pažeidžiant vertinimo procedūras ir siekiant pašalinti jį iš Departamento direktoriaus pareigų. Vertinimas atliktas neobjektyviai, pažeidžiant valstybės tarnautojo tarnybinės veikos vertinimo procedūras. Išvada padaryta neatlikus išsamaus įvertinimo ir iš esmės pažeidus Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kvalifikacija ir gebėjimai įvertinti nepatenkinamai be motyvų ir įrodymų. Sprendimas perkelti į žemesnes pareigas buvo neproporcingas. Mano, jog Ministras privalėjo motyvuoti tokį sprendimą, pagrįsti pasirinktos priemonės proporcingumą įvertinimo rezultatams. Tokių argumentų atsakovė nepateikė. Pareiškėjo nuomone, Ministras turėjo pasirinkti proporcingą priemonę iš Įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje numatytų. Ministras, pasak pareiškėjo, iš karto pritaikė griežčiausią priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Motyvuoto siūlymo pateikimo terminas jo prašymu buvo pratęstas dėl didelio užimtumo ir dėl to, kad nustatytu terminu nebuvo gavęs visų duomenų apie Departamento veiklos plano įvykdymą ir negalėjo pagrįsti Motyvuoto siūlymo.
Pareiškėjas su Ministru susitiko 2020 m. vasario 4 d. Aiškina, kad Ministras veiklos pagal Aprašo 8 punktą reikalavimus nevertino ir iš karto siūlymo neužpildė, tuo, pareiškėjo manymu, padarydamas procedūrinius pažeidimus. Antras susitikimas įvyko vasario 6 d. Jame dalyvavo ne tik aplinkos ministras, bet viceministrė ir kancleris. Pokalbyje pareiškėjui darė spaudimą, reikalaudami atsistatydinti iš pareigų savo noru.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad nusišalinus komisijos narei iki posėdžio, Ministras pažeidė Aprašo 35 punkto reikalavimą, nes nepaskyrė naujo nario. Neišsprendus pareikšto nušalinimo kitiems komisijos nariams, pastaroji veikė neteisėtai. Pareiškėjo nuomone, visiškai netyrė Ministro įvertinimo pagrįstumo. Tikina, kad posėdis pravestas formaliai.
Neatlikęs motyvuoto veiklos įvertinimo, Ministras paskyrė pareiškėjui 2 balus iš 3 galimų, nepagrindė įrodymais. Pareiškėjas tvirtina, kad toks sprendimas nepagrįstas, nes neturėjo jam pastabų, įsivertintų rezultatų netikslino, su juo neaptarė. Toks įvertinimas turėjo neigiamos įtakos bendram veikos įvertinimui.
Pabrėžia, kad kvalifikacija ir gebėjimai nepatenkinamai įvertinti be motyvų ir įrodymų, remiantis Audito ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadomis.
Pareiškėjas aiškina, kad Pažyma ir Komisijos išvada nepagrindė, kodėl Ministras jo veiklą vertino nepatenkinamai.
Akcentuoja, kad Pažymoje Ministras jokio savarankiško pareiškėjo 2019 m. veiklos vertinio pagal Motyvuotame siūlyme nustatytas 4 metines užduotis ir jų vertinimo kriterijus neatliko ir veiklos nevertino. Aiškina, kad rėmėsi Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Valstybės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymo, priežiūros ir koordinavimo efektyvumo vertinimo Vidaus audito 2019 m. rugsėjo 30 d. ataskaita Nr. 4-4-(1)-19-02 (toliau – Audito ataskaita) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. antikorupcinio vertinio išvada Nr. 4-01-10373 (toliau – STT išvada). Pareiškėjas tvirtina, kad šiomis išvadomis aplinkos ministras remtis negalėjo, nes jos nevertino pareiškėjo 2019 m. veiklos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas aiškina, kad nepagrįstos Pažymoje nurodytos išvados, jog jis neturi gebėjimų ir kvalifikacijos 2019 m. gale, nors metų pradžioje juos turėjo.
Pareiškėjas pašo panaikinti komisijos Išvados pagrindu priimtus Ministro įsakymus, priteisti 6 535,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė nesutinka su skundu, prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 22 d. įsakymu buvo perkeltas į Departamento direktoriaus pareigas dėl tarnybinės būtinybės, o 2019 m. sausio 8 d., laimėjęs konkursą, buvo priimtas į direktoriaus pareigas.
Aplinkos ministro 2019 m. sausio 7 d. įsakymu pareiškėjas grąžintas į iki perkėlimo dėl tarnybinės būtinybės eitas pareigas. Laimėjęs konkursą, pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 8 d. priimtas į Departamento direktoriaus pareigas.
Aplinkos ministerijoje 2020 m. sausio 31 d. registruota pareiškėjo užpildyta tarnybinės veiklos vertinimo forma. Kasmetinis vertinimo pokalbis su tiesioginiu tarnybinės veiklos vadovu vyko 2020 m. vasario 4 d. ir 6 d. Aplinkos ministras užpildė Motyvuotą pasiūlymą, pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai. Pasiūlė perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje institucijoje. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą, vertinimo motyvus išdėstė ne tik aptardamas jo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo pokalbyje, bet juos išdėstydamas ir raštu Pažymoje, siekdamas užtikrinti Aprašo 17 punkto įgyvendinimą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. susipažino ir nesutiko su vertinimu, todėl prašė jį dar kartą vertinti komisijoje.
Ministro rezoliucija ant 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymo jo tarnybinę veiklą vertinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje rezoliucija pavedė organizuoti komisijos posėdį, tačiau nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjas buvo nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumui, 2020 m. kovo 6 d. įvyko komisijos posėdis. Likus dviem dienoms iki posėdžio, apie nusišalinimą informavo komisijos narė R. P.. Kiti nariai nenusišalino, nors pareiškėjas tokį prašymą pateikė.
Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat įvertino nepatenkinamai, pasiūlė perkelti į Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas. Aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. AMP1-25 jis buvo perkeltas į šias pareigas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir vėl tapo laikinai nedarbingu, 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AMP1-29 nustatyta, kad į naujas pareigas perkeltas penktą dieną pasibaigus nedarbingumui.
Atsiliepimas
Atsakovė aiškina, kad pareiškėjo vertinimas vyko pagal Aprašo nustatytus terminus, atliktas per 10 darbo dienų. Atsiliepime pabrėžia, kad pareiškėjas pats nesilaikė nustatytų terminų, kadangi vertinimo ataskaita buvo pateikta 2020 m. sausio 31 d, nors Aprašo 5 punkte nustatyta, kad turi būti pateikiama einamųjų metų laikotarpyje nuo sausio 1 d. iki sausio 15 d. Pareiškėjui buvo siunčiami priminimai. Jis nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko pavėluotai pateikė vertinimo ataskaitą, nei raštu, nei komisijos posėdyje. Atkreipia dėmesį, kad visą mėnesį nebuvo kliūčių, kurios pateisintų tokį neatsakingumą. Aplinkos ministro vertinimas ir pažyma buvo užpildyti tą pačią, t. y. 2020 m. sausio 31 d.
Atsakovė nesutinka su skundo teiginiu, kad pareiškėjo vertinimas atliktas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų. Mano, kad procedūrinius pažeidimus, nesilaikydamas Aprašo 5 punkto reikalavimų, padarė pats pareiškėjas. Tvirtina, kad Ministras teisės aktuose nustatytų terminų nepažeidė.
Atsakovė nurodo, kad nesutinka su skundo argumentu, jog vertinimas buvo tendencingas, siekiant pareiškėją pašalinti iš užimamų pareigų.
Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. ir 2019 m. nustatytos užduotis pareiškėjui buvo skirtingos, joms reikėjo skirtingų gebėjimų ir kvalifikacijos, todėl negalima jų vertinti vienodai. Vertinimas buvo atliktas neformaliai, o laikantis Aprašo 4 priede nustatytų reikalavimų, įsigilinus į pareiškėjo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Be to, vertinant pareiškėjo 2019 m. tarnybinę veiklą buvo atsižvelgta tiek į metinius uždavinius, tiek į gebėjimus, nurodytus pareigybės aprašyme. Pagal 2019 m. iškeltus uždavinius, pareiškėjas neįvykdė 3 užduoties, t. y. atlikti analizę dėl miškų kontrolės funkcijų perdavimo bei Aplinkos apsaugos departamentui ir pasiūlyti Ministrui Departamento struktūros pakeitimus.
Atsakovė pažymėjo, kad V. L. posėdyje sutiko su Aplinkos ministro jo 2019 m. pasiektų rezultatų įvertinimu 2 balais (gerai), todėl skundo teiginiai, kad Motyvuotame siūlyme pasisakyta tik dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nevertinti jo veiklos rezultatai pagal nustatytas užduotis ir kad Ministras tarnybinę veiklą vertino tik iš dalies, nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepime nurodo, kad aplinkos ministras komentarų arba pastabų neteikė toms pareiškėjo pateikto savo veiklos įvertinimo dalims, su kuriomis sutiko, o prieštaravimus išreiškė tik dėl aspektų, kuriems argumentuotai nepritarė. Motyvuotas siūlymas ir jo priedas patvirtina, kad Ministras pareiškėjo 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą atliko visapusiškai ir pilnai. Nesutikdamas su pareiškėjo įsivertinimu, Pažymoje pateikė išsamius motyvus.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Aprašo 38 punkte, nenustatyta, jog komisijos posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja visi nariai. Komisijos nariai gali priimti sprendimus, jeigu jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Ginčo atveju dalyvavo 4 nariai, todėl skundo argumentas dėl nepilnos komisijos sudėties atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo šalinti komisijos nariai nenusišalino, nes nebuvo aplinkybių, numatytų Aprašo 39 punkte.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo aiškinimas, jog komisija dėmesį telkė tik į jo kvalifikaciją ir gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, bet nepasisakė dėl pasiektų ir planuojamų tarnybinės veiklos rezultatų neatitinka tikrovės. Posėdžio garso įrašas patvirtina, kad buvo vertinami ir rezultatai pagal nurodytas užduotis. Ministras juos vertino gerai (2 balai). Akcentuoja, kad komisija nesikoncentravo į prieštaravimų nesukėlusios dalies vertinimą, tačiau nereiškia, kad ji nebuvo apskritai vertinama.
Atsiliepime pabrėžia, jog posėdžio garso įrašas įrodo, kad ne tik komisijos pirmininkas, bet ir nariai vienas kitam ir pareiškėjui poveikio nedarė. Nutraukdavo pareiškėją tik tada, kai jis kalbėjo ne apie vertinamąjį laikotarpį arba apie tai, ką jau minėjo prieš tai. Vertinti buvo ne tik pateikti pareiškėjo pasisakymai, bet ir Aplinkos ministro Pažymoje nurodyti dokumentai.
Atsiliepime nurodyta, kad komisijos pirmininkas nuosekliai aptarė visus Motyvuotame siūlyme nurodytus gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijas, pristatydamas aplinkos ministro vertinimą ir suteikdamas galimybę dėl kiekvieno pasisakyti pareiškėjui ir komisijos nariams užduoti klausimus jam. Tai, atsakovės nuomone, negali būti traktuojama kaip tendencingas neobjektyvus vertinimas. Mano, kad tai parodo nuoseklų ir visapusišką vertinimą komisijos posėdyje išsamiai nagrinėjant visas aplinkybes ir pagrindimą.
Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad jo kompetencija ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nepakankami ir neatitinka jo paties vertinimo labai gerai. Ir tuo pačiu, atitinka Ministro ir komisijos vertinimą.
Atsakovė akcentuoja, kad atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Ministras nesinaudojo galimybe sudaryti individualų kvalifikacijos tobulinimo planą. Net ir taikant Įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte, šio straipsnio 10 dalyje numatytas priemones, nėra nustatyta, kad valstybės tarnautoją įvertinus nepatenkinamai, privaloma sumažinti jam pareiginės algos koeficientą ar pasiūlyti kvalifikacijos tobulinimo planą. Tai yra numatyta kaip teisė ar galimybė, kuri gali būti pasiūloma. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Šiuo atveju, pasak atsakovės, aplinkos ministro kompetencijai priskirta pasirinkti vieną iš įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 1–4 punktuose numatytų sprendimų. Atsakovės nuomone, Ministras priėmė teisėtą ir pagrįstą bei motyvuotą sprendimą.
Pateiktuosei rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė mananti, kad pareiškėjui nereiškiant reikalavimo grąžinti į pareigas, net ir patenkinus skundą, jam teisių ir pareigų neatsiras, nes atsakovė nebus įpareigota grąžinti jį į direktoriaus pareigas.
Atkreipia dėmesį, kad Teisinių paslaugų suvestinėje nėra duomenų, kada suteiktos konkrečios paslaugos, todėl, atsakovės nuomone, prašymas turėtų būti netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. AMP1-25 bei 2020 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. AMP1-29 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad aplinkos ministro 2018 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AMP1-84 Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas V. L. nuo 2018 m. gegužės 23 d. laikinai dėl tarnybinės būtinybės perkeltas į Departamento direktoriaus pareigas, iki į šias pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas įstaigos vadovas.
Su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Pareigybės aprašymu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2018 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. D1-53 (2018 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-60 redakcija), pareiškėjas susipažino ir pasirašė 2018 m. gegužės 23 d. Su Pareigybės aprašymu, patvirtintu LR aplinkos ministro 2019 m. kovo 12 d. Įsakymu Nr. D1-137, susipažino ir pasirašė 2019 m. balandžio 18 d.
Aplinkos ministro 2019 m. sausio 7 d. Įsakymu Nr. AMPI-4 „Dėl V. L. grąžinimo į eitas iki perkėlimo aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“ pareiškėjas grąžintas į pareigas, eitas iki perkėlimo. Energetikos ministro, laikinai einančio Aplinkos ministro pareigas, tos pačios dienos, t. y. 2019 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. AMPI-5 penkerių metų kadencijai jis, laimėjęs konkursą, buvo priimtas į Departamento direktoriaus pareigas.
Tiesioginis vadovas pareiškėjo 2018 m. tarnybinę veiklą 2019 m. sausio 18 d. Motyvuotu siūlymu įvertino 2 balais, pripažinęs, kad valstybės tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal vertinimo rodiklius.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkos ministerijos teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė elektroniniu paštu 2020 m. sausio 30 d. nusiuntė priminimą pareiškėjui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados pateikimo. Elektroniniu paštu 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjas šiai specialistei persiuntė veiklos rezultatus. 2020 m. sausio 30 d. pareiškėjo pasirašytame Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo I-ame skyriuje „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ jis patvirtino, kad nustatytas 4 užduotis įvykdęs 90–100 proc., bendras įvertinimas – 3 balai. Tiesioginis vadovas už pasiektus rezultatus, vykdant užduotis, paskyrė 2 balų įvertinimą, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją įvertino 1 balu. Bendras tarnybinės veiklos vertinimas – nepatenkinamai. Tiesioginis vadovas pasiūlė valstybės tarnautoją, t. y. pareiškėją, perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės institucijoje – veiklos organizavimo skyriaus vyr. specialisto (Tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinė veiklos vertinimo metu 2020 m. sausio 31, Nr. P-23-53).
LR aplinkos ministras Pažymoje „Dėl aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus V. L. tarnybinės veiklos įvertinimo komentarų (pagrindinių) nurodė, kad pareiškėjas jo valdomą informaciją atliekant funkcijas įsivertino „labai gerai“, tačiau turimi faktai rodo, kad informacijos jis nevaldo, nes Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymo, priežiūros bei koordinavimo efektyvumo vertinimo vidaus audito 2019 m. rugsėjo 30 d. ataskaitoje Nr. 4-4-(l)-19-02 (toliau – Audito ataskaita) nurodyta, kad Departamente buvo nustatyti vidaus kontrolės trūkumai. Ministras akcentavo, kad Departamento direktorius informaciją apie ilgametę Klaipėdos taršą ir situaciją žinojo (arba turėjo žinoti), tačiau nesiėmė priemonių jai suvaldyti. Taip pat žinojo (arba turėjo žinoti), kad UAB „Ekologistika“ 2016–2019 metais tikrino tie patys pareigūnai, tačiau nesiėmė reikalingų priemonių. Nurodė, jog pareiškėjas neužtikrina pakankamo pareigūnų rotacijos principo naudojimo vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Pastebėjo, kad Departamento direktorius, atlikdamas metines veiklos užduotis, atkreipė dėmesį į kiekybinius rodiklius, tačiau nesprendė esminių kokybinių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės problemų, kurios tikėtina buvo žinomos ir Departamento pareigūnams ir visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
STT 2020 m. gruodžio 6 d. antikorupcinėje išvadoje nurodė Departamento veiklos trūkumus.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija Aplinkos ministerijai 2019 m. gruodžio 23 d. raštu nurodė, jog buvo gautas anoniminis skundas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų Departamente. Išskiriami pažeidimai: suminės darbo laiko apskaitos rėžimo taikyme, darbo (pamainų) grafiko keitime, pietų pertraukos suteikimo darbo metu.
Aplinkos ministro 2020 m. sausio 29 d. suformuotos, komisijos vertinimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad faktinis atliekų kiekis UAB „Ekologistika“ vertintinas pagal atliekų tvarkymo apskaitos dokumentus, o ne pagal realų kiekį. Todėl nėra aišku, ar išduotas taršos leidimas buvo suteiktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Departamento pareigūnams priimant sprendimus suteikiama pernelyg plati diskrecijos teisė, neužtikrinamas skaidrumas naudojantis duomenų bazėmis. Nėra nustatyta tikrinamų ūkio subjektų ir jų pareigūnų rotacijos tvarka. Parengtuose dokumentuose nustatyta nemažai žmogiškųjų ir techninių klaidų. Be to, pateiktuose Departamento teisės aktuose nėra įtvirtintos atliekų kiekio nustatymo ir matavimo tvarkos, kas galėjo turėti įtakos pažeidžiant taršos leidimo sąlygas, taip pat teisinio reguliavimo trūkumai ir neapibrėžtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kvalifikacijos vertinimo teismas nurodo, kad Aplinkos ministras, pareiškėjo kvalifikaciją vertino atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: lyderystę, žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymą, analizę ir pagrindimą, strateginį mąstymą, fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijas. Kiekvieną iš minėtų funkcijų įvertino, skiriant po 1 balą, o komunikacijai ir viešiesiems ryšiams skyrė po 2 balus. Tiesioginis vadovas 2020 m. sausio 31 d. įvertino pareiškėjo kvalifikaciją pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Kiekvieną iš jų įvertino 1 balu (visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas, efektyvus darbo laiko paskirstymas, racionalaus būdo pasirinkimas, kiti valstybės tarnautojo vertinimai).
Aplinkos ministras 2020 m. vasario 7 d. pateikė pažymą, nurodė komentarus (pagrindimus), į kuriuos atsižvelgdamas, vertino pareiškėjo tarnybinę veiklą. Vertinant V. L. gebėjimus Departamento valdymo srityje, pažymoje nurodė, jog Departamento direktorius netinkamai ir nepakankamai valdė rizikos procesus, neužtikrino ūkio subjektų planinių patikrinimų. Organizuojant aplinkos taršos patikrinimus koncentravosi labiau į mažas įmones, o ne į stambias. Nesiėmė priemonių dėl ilgametės problemos, t. y. Klaipėdos taršos, kad ji būtų suvaldyta, nors situaciją žinojo (turėjo žinoti). Neužtikrino pakankamo pareigūnų rotacijos principo, kadangi tam tikrus objektus dažnai tikrindavo tie patys pareigūnai. STT nustatė, kad korupcijos rizikos veiksniai nėra pašalinti. Vertinant efektyvaus darbo laiką, nustatė, kad buvo per mažai sutelktas dėmesys į pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą. Vertinant racionalumą paaiškėjo, jog skirtingose Departamento valdybose buvo taikoma nevienoda teisinė praktika.
Dėl įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo Aplinkos ministras nurodė, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių suvaldyti ekstremalios situacijos gaisro atveju Alytuje, šią situaciją sprendė pati Aplinkos ministerija. Taip pat nuolat gaudavo ir gauna skundus dėl pareiškėjo elgesio su kitais darbuotojais, galimų darbo įstatymų pažeidimai, Departamente vyksta didelė valstybės tarnautojų ir darbuotojų kaita. Be to, Departamentui 2019 m. buvo skirta 747 tūkst. Eur, tačiau per einamuosius metus buvo prašomas papildomas finansavimas. Pareiškėjas neteikė siūlymų dėl tolesnės miškų kontrolės funkcijų perdavimo Departamentui, neužtikrino tinkamo komunikacijos ir viešųjų ryšių efektyvumo, pasigesta strateginio mąstymo, kadangi tam tikri vidaus kontrolės sistemos trūkumai nebuvo įgyvendinti dar nuo 2016 m.
Pareiškėjas su Aplinkos ministro pažyma „Dėl Aplinkos Apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus V. L. tarnybinės veiklos įvertinimo“ susipažino 2020 m. vasario 7 d., nesutikęs su įvertinimu, paprašė papildomo vertinimo komisijoje. Aplinkos ministro įsakymu 2020 m. vasario 10 d. buvo sudaryta vertinimo komisija iš G. G., R. P., I. Š. ir R. Š.. Dėl galimo interesų konflikto R. P. 2020 m. kovo 3 d. pateikė prašymą dėl nusišalinimo iš komisijos.
Aplinkos ministro sudaryta komisija 2020 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 1 (P22-2) nurodė, kad pareiškėją įvertino nepatenkinamai. Pritarė ministro siūlymui jį perkelti į Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas.
Aplinkos ministras 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. AMP1-25 priėmė galutinį pareiškėjo vertinimą, kuriuo įvertintas nepatenkinamai. Nusprendė V. L. perkelti į Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjo pareigas ir nustatė pareiginės algos koeficientą – 15.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2019-01-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1295 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1176. (toliau – ir Vertinimo taisyklės) (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2019-07-02 iki 2020-03-16).
Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktą, po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis, vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas – 1 (nepatenkinamai), didžiausias – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Vertinimo taisyklių 18–20 punktuose įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai), vertinimo komisijos išvados surašymą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė, nes šie subjektai yra saistomi Vertinimo taisyklių nustatytų ir jiems privalomų vertinimo kriterijų. Šiais Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų vertinimo komisijos padarytų išvadų pagrįstumo klausimą. Tačiau teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).
Taip pat pagal Įstatymo 27 straipsnio 1 dalį yra vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.
Įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos sąlygos, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu yra priimamas tam tikras variantas. Nagrinėjamu atveju bylai aktualūs 1 ir 2 punktai, kuriuose nustatyta, kad valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Minėto straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.
Aprašo II skyriaus (Valstybės tarnautojų kasmetinės tarnybinės veiklos įvertinimas) 5–5.2 punktuose nustatyta, kad valstybės tarnautojas, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (1 priedas) (toliau – motyvuotas siūlymas) I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ – nurodydamas (aprašydamas) pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkamai vykdant valstybės tarnautojui ar jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos administracijos ar struktūriniam padaliniui (toliau – įstaigos padalinys) suformuluotas (toliau – nustatytas) užduotis; pagal nustatytus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijus įsivertina savo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (pildo motyvuoto siūlymo III skyrių „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“).
Aprašo II skyriaus 10 punkte nustatyta, kad Tiesioginis vadovas po Aprašo 8 punkte nurodyto pokalbio užpildo motyvuotą siūlymą, vienas iš siūlymų įtvirtintas 10.7 punkte, kuriame nustatyta, kad įrašo atitinkamai vieną iš Įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatytų siūlymų.
Aprašo IV skyriaus (Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje) 35 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 valstybės tarnautojų, einančių pareigas toje pačioje įstaigoje, kaip ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla yra vertinama. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertinanti vertinimo komisija sudaroma iš skirtingų įstaigų ne žemesnės nei įstaigos vadovo, kurio tarnybinė veikla vertinama, pareigybių grupės valstybės tarnautojų. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti vertinimo komisiją, į vertinimo komisijos sudėtį gali būti įtraukiami įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojai (suderinus su šios įstaigos vadovu), o jeigu įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, yra pavaldi ar atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai (suderinus su šių įstaigų vadovais).
Vertinimo komisija gali priimti sprendimus, jeigu jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos nariui nusišalinus, sprendimai priimami, jeigu be nusišalinusio (-ių) vertinimo komisijos nario (-ių) vertinimo komisijos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė vertinimo komisijos narių.
Aprašo IV skyriaus 39 punkte nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginis vadovas, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Vertinimo komisijos narys taip pat turi nusišalinti, kai vertinama jo tarnybinė veikla ir kai vertinama valstybės tarnautojo, kuriam vertinimo komisijos narys yra tiesiogiai pavaldus, tarnybinė veikla.
LVAT yra konstatavęs, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (žr. administracines bylas Nr. A662-1215/2010, Nr. A146-726/2010, Nr. A520-1742/2012 ir kt.). Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, taip pat ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su Aplinkos ministro ir komisijos vertinimu. Taip pat mano, kad komisija buvo nepilnos sudėties.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė Aprašo 16 punktą II skyriaus (Valstybės tarnautojų kasmetinės tarnybinės veiklos įvertinimas), kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas per 10 darbo dienų, nuo pateiktų išvadų.
Kaip jau prieš tai minėta, Aprašo 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltį. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti Aprašo 5 punkte nurodytų veiksmų, juos valstybės tarnautojas atlieka per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos.
Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas tik po 2020 m. sausio 30 d. išsiųsto priminimo elektroniniu paštu kitą dieną pateikė užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pripažintina, kad pats nesilaikė jam nustatytų terminų. Nagrinėjamu atveju, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nesilaikė 10 darbo dienų nustatyto laikotarpio. Pats pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių pavėluotos vertinimo išvados pateikimas būtų pateisintas.
Pareiškėjo teigimu, aplinkos ministras 2020 m. sausio 31 d. užpildė pareiškėjo vertinimo išvadą, kurioje 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai bei pasirašė motyvuotą siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje.
Pagal Aprašo 10 punktą, tiesioginis vadovas po Aprašo 8 punkte nurodyto pokalbio užpildo motyvuotą siūlymą, kuriame: 10.1. prireikus patikslina motyvuoto siūlymo I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltyje „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ valstybės tarnautojo nurodytus (aprašytus) tarnybinės veiklos rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos; jeigu praėjusiais metais valstybės tarnautojo tarnybinė veikla per kasmetinį vertinimą nebuvo vertinama, nepildoma I skyriaus „Pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai“ skiltis „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“; 10.2. įrašo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, vertinimą; 10.3. pagal nustatytus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimo kriterijus įvertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įrašo komentarus, jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa; 10.4. įrašo valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo balą, kuris turi atitikti vertinimo anketoje gautą bendrą balą; 10.5. atsižvelgdamas į kvalifikacijos vertinimo rezultatus, įrašo valstybės tarnautojui rekomenduotiną tobulinti kvalifikaciją ir (arba) sudaro valstybės tarnautojo individualų kvalifikacijos tobulinimo planą; 10.6. įrašo bendrą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (labai gerai, gerai arba nepatenkinamai) pagal pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant užduotis, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Jeigu valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimo balai nesutampa, bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo balas apskaičiuojamas taikant tiesioginio vadovo skirtus balus; 10.7. įrašo atitinkamai vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 8 ar 9 dalyje nustatytų siūlymų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame vyko tarnybinės veiklos vertinimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas su Aplinkos ministro motyvuotu pasiūlymu pasirašytinai susipažino 2020 m. vasario 7 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Išvada buvo parengta 2020 m. sausio 31 d.
Pažymėtina, kad Įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos sąlygos yra alternatyvios, todėl Aplinkos ministras pats galėjo pasirinkti, kurią sąlygą taikyti ir kuri būtų efektyvesnė. Be to, priešingai negu pareiškėjas nurodo, vertinat pasiektus ir planuojamus tarnybinės veiklos rezultatus, buvo pateiktas vienas iš galimų siūlymu, t. y. valstybės tarnautoją perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje.
Pareiškėjo teigimu, vertinimo komisija buvo nepilnos sudėties.
Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad Aprašo 38 punkte nustatyta, kad vertinimo komisija gali priimti sprendimus, jeigu jos posėdyje dalyvauja daugiau, kaip pusė vertinimo komisijos narių. Nagrinėjamu atveju, posėdyje dalyvavo 4 nariai, kai tuo tarpu veiklos vertinimo komisijos pilna sudėtis – 5 nariai.
Pareiškėjas aiškina, kad komisija buvo šališka, kadangi nesvartė pateiktų nušalinimų.
Aprašo 39 punkte įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokiu aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti.
Kaip minėta ankščiau, pareiškėjas komisijos posėdyje pareiškė nušalinimą komisijos pirmininkui A. M. ir nariams G. G. ir R. Š..
Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš 2020 m. kovo 6 d. vykusio komisijos posėdžio garso įrašo girdėti, jog kiekvienas komisijos narys pasisakė dėl pareikšto nušalinimo. Aplinkybių, kurios keltų pagrįstą abejonę dėl komisijos narių šališkumo, nebuvo nustatyta. Teismas sutinka su atsakovo išreikšta pozicija, jog komisijos narių vykdoma darbinė veikla negali būti traktuojama kaip pagrįsta abejonė dėl komisijos narių nešališkumo. Pažymėtina ir tai, kad komisijos narė R. P., siekdama nesukelti abejonių dėl nešališkumo, nusišalino. Taigi, tai tik patvirtina, kad vertinimo procedūros šiuo konkrečiu aspektu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo vertinamos tik Departamento direktoriaus kompetencijos ir funkcijos, tačiau ne metinis-strateginis plano įgyvendinimas.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad aplinkos ministras vertino Departamento direktorių pagal dvi anketas. Viena iš jų – įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų vertinimo anketa, kurioje vertinami šie kriterijai: lyderystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas, komunikacija ir viešieji ryšiai, strateginis mąstymas, bei fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijos. Kiekvienas iš paminėtų kriterijų buvo įvertinti 1 balu – nepatenkinamai. Kita anketa, kurioje buvo vertinami pasiekti ir planuojami tarnybiniai veiklos rezultatai taip pat pateikti ir įvertinti.
Papildomoje pažymoje aplinkos ministras pakomentavo plačiau, kodėl šiuos kriterijus įvertino neigiamai. Taip pat pateikti papildomi įrodymai su išvadomis ir rekomendacijomis iš Valstybinės darbo inspekcijos, Aplinkos ministerijos centralizuoto vidaus audito skyriaus bei STT. Iš pažymos ir kitų viešojo administravimo institucijų raštų matyti, kad dažnai kartojasi, jog neužtikrinama Departamento pareigūnų ir tikrinamų ūkio subjektų rotacija, darbuotojai skundžiasi dėl pareiškėjo elgesio su jais, pažeidinėjamos jų teisės. Be to, sukurta korupcijos prevencijos priemonių sistemų daugumoje sričių pripažįstama nesaugi ir neefektyvi. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta tiek Departamento direktoriaus kompetencija, tiek metinis-strateginis planas, kadangi tiek aplinkos ministras, tiek minėtos institucijos pagrindė, kodėl pareiškėjo vertinimas – nepatenkinamas.
Teismas įvertinęs teisės aktus, byloje esančius įrodymus (garso įrašus, kitą medžiagą), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Jokio procedūrinio veiksmo komisija nepraleido, viską atliko tinkamai ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą Pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Vertinimo komisijos išvada priimta ne tik nepažeidžiant nustatytų procedūrų, bet yra ir teisinga bei motyvuota į bylą pateiktais įrodymais.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, proceso šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, jo veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus, vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta nepatenkinamai, pareiškėjas pagrįstai bei teisėtai skundžiamu Įsakymu buvo perkeltas į žemesnes, D. K. aplinkos kontrolės skyriaus vedėjo, pareigas. Pažymėtina, kad įsakymas buvo pakeistas 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AMP1-29 „Dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. AMP1-25 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus kasmetinio 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo“ pakeitimo“ perkėlimą įvykdant per penkias darbo dienas nuo pareiškėjo nedarbingumo pabaigos, tačiau panaikinti šį Įsakymą nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.