Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą 344,55 Eur važiavimo išlaidų kompensacijos dalį, susidariusią dėl Aprašo 15 punkto taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1V-3 patvirtino vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo , kuris vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-216 buvo pripažintas netekusiu galios, naujoji redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 8 d. atitinkamai iki 2019 m. kovo 8 d. buvo mokama sumažinta kompensacija. Visą šį laiką dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiosios postinės pareigose. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019) pripažino, kad Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui, todėl kompensacijos nepriemoka susidarė dėl to, kad atsakovui ginčo aktualiu laikotarpiu deklaravo dyzeliniu kuru varomą automobilį, kuriuo vyko į tarnybą ir iš jos.

Nurodė, kad kompensacijos dydis už važiavimo išlaidas, susidaręs naudojantis automobiliu su dyzeliniu varikliu, buvo mažinamas 35 procentais nepagrįstai, todėl siekiant atstatyti pažeistas teises turi būti priteistas kompensacijos nepriemokos skirtumas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-2016 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ir pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-2016) buvo patvirtintas ir įsigaliojo Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ir pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Nurodė, kad Įsakymo 3 punktu Aprašas buvo pripažintas netekusiu galios.

Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 4 d. nebus mažinamos važiavimo išlaidos, apskaičiuotos naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, hibridinius automobilius ir elektromobilius ar vietoj benzino naudojant suskystintas naftos dujas. Nurodė, kad vadovaujantis Įsakymo Nr. 1V-2016 2.4 punktu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos, patirtos iki Įsakymo įsigaliojimo, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d. (imtinai) bus kompensuojamos vadovaujantis iki Įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1 V-3. Atsakovas neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjams išmokėtos važiavimo išlaidų kompensacijos nepriemokos už pareiškėjų skunde nurodytą laikotarpį.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui kitoje byloje (VAAT administracinėje byloje I-325-789/2019) priėmus sprendimą ir pripažinus pareigūnų reikalavimus pagrįstais, kompensacijų už važiavimą išlaidas nepriemokų grąžinimas būtų sprendžiamas ne ginčo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neišmokėtos važiavimo išlaidų kompensacijos dalies, susidariusios dėl Aprašo 15 punkto taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. Nustatyta, kad pagal Aprašo nuostatas pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, yra kompensuojamos važiavimo išlaidos.

Pareiškėjai nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. buvo kompensuojamos išlaidos, jas mažinant 35 procentais, vadovaujantis Aprašo 15 punkto nuostatomis. LVAT 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019) pripažino, kad Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. Ginčo tarp proceso šalių dėl byloje nustatytų aplinkybių nėra, tačiau atsakovas mano, kad važiavimo išlaidos, patirtos iki Įsakymo įsigaliojimo, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d. (imtinai) bus kompensuojamos vadovaujantis iki Įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1 V-3, todėl nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui išmokėtos važiavimo išlaidų kompensacijos nepriemokos už pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį. Pareiškėja prašė teismo priteisti iš atsakovo 344,55 Eur neišmokėtą važiavimo išlaidų kompensacijos dalį, susidariusią dėl Tvarkos aprašo 15p. taikymo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. LVAT pripažino, kad Aprašo 2.1 punktas tiek, kiek jame nustatytas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamų vieno kilometro kelionės išlaidų dydis visiems pareigūnams taikomas vienodai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintam lygiateisiškumo principui ir 7 dalyje įtvirtintam vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui; Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog, naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 35 procentais, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui (LITEKO administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 (proc. Nr. 3-66-3-00052-2018-6)). Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjai mokėtas kompensacijas už važiavimą į tarnybą (b. l. 4-18). Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo išmokėta 639,87 Eur dydžio kelionės išlaidų, susijusių su tarnyba, kompensacija (atsiskaitymo lapeliai). Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2019-09-25 prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir vykdydamas teismo nurodymą, 2019-10-03 pateikė teismui pažymą (b.l.46 ), kurioje paskaičiuota bendra neišmokėta kompensacijos suma už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-03 imtinai, kuri sudaro viso 272,96 Eur, teismas vadovaujasi šia pažyma, neabejoja jos teisėtumu bei pagrįstumu. LVAT 2019 m. gegužės 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 konstatavo, kad Aprašo 15 punkte įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais 35 procentais mažinamos būtent kompensuojamos važiavimo išlaidos, tokiems pareigūnams, kurie naudoja automobilius su dyzeliniais varikliais, vien dėl šios aplinkybės faktiškai buvo nustatytas 35 procentais mažesnis vieno kilometro kompensuojamų išlaidų dydis – 0,052 euro (0,08 euro × 0,65), kas iš esmės paneigia Įsakymo 2.1 punkte įtvirtinto vieno kilometro kompensuojamų išlaidų dydžio universalumą ir tuo pačiu – patį atsakovo nustatytą važiavimo išlaidų kompensavimo mechanizmą, vertinant jį kaip visumą.

Byloje pateikto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1V-216 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir Tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.4 punkte nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį keleiviniu ar asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos, patirtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, kompensuojamos vadovaujantis iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka (b. l. 25-26). Nuo 2019 m. kovo 4 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1V-216 nustatyta kelionės išlaidų kompensavimo tvarka. Taigi, nuo 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjui kelionės išlaidos turi būti kompensuojamos pagal naują kompensavimo tvarką. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs pareiškėjai kompensuoti kelionės išlaidas pagal Įsakymu nustatytą tvarką.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jam mokėtų kompensacijų už kelionės išlaidas, atsakovo pateiktą pažymą apie pareiškėjui neišmokėtos kompensacijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-03 bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019, teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti pareiškėjai kelionės išlaidų kompensavimo nepriemoką laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina kompensacijos suma už kurą, susidariusi dėl Aprašo 15 punkto taikymo, paskaičiuota atsakovo už ginčo laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-03, kuri sudaro 272,96 Eur, tokiu būdu pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies. Kitoje dalyje prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pareiškėjos J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjai J. B. 272,96 Eur kompensacijos už važiavimo išlaidas nepriemokos skirtumą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.