Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-02-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. balandžio 9 d., apie 01.00 val., atėjęs prie restorano „Z.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjęs prie lango petimi išstūmė langą, ir tokiu būdu patekęs į patalpą nuėjo prie kasos aparato ir rankomis išlaužęs kasos aparato stalčių iš jo paėmė 30 eurų grynųjų pinigų ir nuo stalo paėmė 20 eurų kupiūrą, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, 50 eurų vertės turtą, taip padarydamas UAB „T.“ 50 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad įvykio naktį jis vėlavo į autobusą, kuris važiuoja į Naująją Vilnią, buvo išgėręs. Eidamas gatve pamatė atidarytą restorano langą, todėl nutarė įsibrauti. Kaltinamasis įlipo į vidų išstūmęs langą, paėmė du butelius vyno, paėmė 30 eurų pinigais, nes reikėjo pinigų grįžti namo ir pasišalino.

Kadangi A. S. kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Y. G. parodė, kad, kad jis yra UAB „T.“ vadovas, kuriam priklauso ir restoranas „Z.“, esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 9 d., apie 01.00 val., buvo įsilaužta į jam priklausantį restoraną. Jam nepažįstamas asmuo į restoraną įsilaužė pro langą. Iš restorano buvo pavogta 20 eurų grynaisiais pinigais, kurie buvo bare ant stalo, taip pat iš kasos aparato pavogti 30 eurų grynaisiais pinigais. Įsilaužimo metu buvo sugadintas langas ir kasa, tačiau Y. G. nežino žalos dydžio, jos ir nenustatinės, nes šiuo metu jau viską yra sutvarkęs. Civilinio ieškinio dėl daiktų sugadinimo ir pavogtų pinigų jo vadovaujama įmonė nereikš nei dabar nei teisme, niekam pretenzijų neturi. Dėl turto sugadinimo žala nepadaryta (b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 00.49 val., jam paskambino iš UAB G. apsaugos tarnybos pulto ir pranešė, kad UAB „T.“ restorane ,,Z.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suveikė kelios skirtingos apsaugos zonos, kas reiškė, kad kažkas galimai yra patalpos viduje. Atvykęs į vietą pirmiausiai apžiūrėjo langus ar jie nesugadinti, nesudaužyti. Nuėjęs pažiūrėti į vidinį kiemą, pamatė, kad yra sugadintas plastikinis langas. Iš karto paskambino į minėtą apsaugos tarnybos pultą ir pranešė, kad yra sugadintas langas. Minėto pulto darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, o E. P. tuo metu liko saugoti objektą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie iškvietė atsakingą asmenį, minėto restorano direktorių. Daugiau liudytojas nieko įtartino nepastebėjo, asmenys patekę į minėtą restoraną, kai jis atvyko jau buvo pasišalinę (b. l. 38).

2019 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra restoranas „Z.“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimas į restoraną yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Įėjimo į restoraną pagrindinės dvejos durys yra stiklinės be apgadinimų, jų atraktai taip pat be apgadinimų. Įėję į restoraną pro pagrindines duris, patenkame į restorano patalpą, kurioje yra baras ir trys stalai. Už baro ant grindų mėtosi keletas popierėlių su užrašais, polietileninis paketėlis. Už baro yra vitrininis šaldytuvas, kuriame sudėti alkoholiniai ir gaivieji gėrimai, taip pat lentynos, kur sudėti vynai ir kiti alkoholiniai gėrimai. Iš patalpos, kurioje yra baras, iš dešinės pusės yra praėjimas į patalpą, kurioje yra dešimt stalų. Iš patalpos su dešimt stalų galima patekti į daugiabučio namo laiptinę pro duris esančias tos patalpos gale. Šios durys yra praviros, tačiau atrakta be apgadinimų. Į daugiabučio laiptinę galima patekti pro duris, esančias iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tačiau jos yra su kodu. Iš patalpos, kurioje yra baras, tiesiai dešiniau yra durys į virtuvės patalpą. Įėjus į virtuvę iš kairės pusės yra langas, kuris praviras, ant jo matomi laužimo pėdsakai, kurie įrankio identifikacijai nėra tinkami. Šis langas užsirado sunkiai. Ant išorinės lango rėmo kairės pusės (žiūrint iš lauko) išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 2, vokas užklijuotas ir ant kurio parašyti paaiškinimai. Virtuvėje ant vidinės palangės aptikti avalynės pėdsakų fragmentai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 1, vokas užklijuotas ir ant jo parašyti paaiškinimai. Virtuvėje ant žemės aptiktas kasos aparatas. Apdorojus kasos aparatą daktiloskopiniais milteliais ant jo paviršiaus, ant šono bei ant dugno išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant trijų daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 3, vokas užklijuotas ir ant jo parašyti paaiškinimai. Daugiau pėdsakų arba objektų galinčių padėti ištirti nusikalstamą veiką neaptikta. Dešinėje pusėje ant pastato yra matoma vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta link įėjimo į kavinę pagrindinių durų. Restorano viduje matomų vaizdo kamerų nėra (b. l. 8-19).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1700)-IS1-2171 nurodoma, kad rankos delno pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 3, paimtas 2019-04-09 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), restorano „Z.“ apžiūros metu, tinkamas asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (b. l. 47-50).

2019-07-02 gauta specialisto išvada Nr. 140-(2704)-IS1-3317, kurioje nurodyta, kad rankos pėdsakas yra paliktas A. S. dešinės rankos delnu (b. l. 54-58).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta, kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu, ar alternatyvi, kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė, priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. S. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Jo kaltę be jo visiško prisipažinimo, įrodo liudytojų nuoseklūs parodymai, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvados. Gauta specialisto išvada Nr. 140-(2704)-IS1-3317 patvirtina, kad rankos pėdsakas yra paliktas A. S. dešinės rankos delnu. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į tai, kad A. S. įvykdė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, nusikalto tiesiogine tyčia, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat atsižvelgtina ir į A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis nepaisant dar pakankamai jauno amžiaus yra teistas (b. l. 80 -82), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 84-89), turi legalų darbą.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis LR BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. S. jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. S. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Daiktus, turėjusios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dvi daktiloskopines plokšteles ir dvi nuotraukas atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 44, 45) bei penkias daktiloskopinės plokštelės atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 59, 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, proceso išlaidų nėra. UAB „T.“ atsisakė reikšti civilinį ieškinį (b. l. 36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. S. galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

- būti namuose (savo gyvenamojoje vietoje) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu ar mokslais;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. S. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dvi daktiloskopines plokšteles ir dvi nuotraukas atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį bei penkias daktiloskopinės plokštelės atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.