Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities Vyriausiajam Policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui S. M. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 64-TE-106 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, kad jis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 990549 nesilaikė ATPK 257 str., 269 str. ir 284 str. 1 d. reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo

tvarka (toliau –Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Būtent visos šios nurodytos nusižengimo sudėtinės dalys tikrintinos skiriant tarnybinę nuobaudą.

Neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu.

Tarnybinis nusižengimas, remiantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi, yra Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl M. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo nepilnutinai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes ir nutraukdamas teiseną, nesant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 3 d., sudėties, priėmė neteisingą sprendimą, tuo pažeisdamas ATPK 257 str., 269 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. reikalavimus. Taigi atsakovo nurodyta tarnybinio nusižengimo turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose iš esmės yra konstatuotas procesinių įstatymų pažeidimas.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir pan. Vykdydamas šią pareigą, pareigūnas vadovaujasi ATPK 257 str. reikalavimais, kuriame numatyta, kad pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Minėtame straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pagrindu darytina išvada, jog ATPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad objektyvios tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje procesas yra grindžiamas subjektyviu faktoriumi – bylą nagrinėjančio pareigūno vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, prielaidos ar spėliojimai, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai. Pareiškėjas, priimdamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kaip įrodymu vadovavosi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsakingos darbuotojos D. S. bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, patvirtinančiais aplinkybę, kad valstybinio numerio ženklus M. D. išdavė būtent ji. Tokiu būdu, pagal turimus duomenis, jis turėjo pagrindo būti subjektyviai įsitikinęs ir pagrįstai manyti, kad minėtas užsienio valstybės pilietis automobilį (Duomenys neskelbtini). vairavo nežinodamas, jog valstybinio numerio ženklai jam duoti neteisėtai, yra kitos transporto priemonės ir tokiu būdu spręsti apie vieną iš esminių pažeidimo sudėties požymių – subjektyviosios pusės (tyčios) nebuvimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl šių valstybinių numerio ženklų priklausomybės UAB „(Duomenys neskelbtini)“, todėl nepaneigtas jo teiginys dėl vidinio įsitikinimo, jog ženklai išduoti būtent UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir dėl to jam nebuvo būtinybės nustatinėti šiuos numerius gavusios įmonės, apie kurią tapo aišku tik vėliau. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas nagrinėdamas bylą, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, šališkas, tendencingas, kad priimdamas sprendimą piktnaudžiavo jam suteiktais tarnybiniais įgaliojimais, tyčia siekė nuslėpti ar nuslėpė nustatytus faktus, ar kitokias bylos baigčiai, procesinio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nusprendė, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 169 str. trauktinas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo. Toks pareiškėjo nutarime priimtas sprendimas dėl kito ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo konstatavimo iš dalies taip pat patvirtina jo asmeninį vidinį įsitikinimą priimto sprendimo teisingumu. Pabrėžtina ir tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dėl pažeidimo, numatyto ATPK 169 str., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „Tarptautiniai kontaktai“ direktoriui, taip patvirtindama pareiškėjo padarytus vertinimus.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi buvo pripažinta, kad pareigūnas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau darytina išvada, kad tokie teismo sprendimai ir jame padarytos išvados ne visais be išimties atvejais patvirtina pareiškėjo kaltus veiksmus, jo neteisėtą veiką, pasireiškiančią nustatytos darbo tvarkos pažeidimu ar tarnybinių pareigų nevykdymu, šiais aspektais neturi prejudicinės galios sprendžiant patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą, tuo labiau, kad šiuo ginčo atveju kai kurie su pažeidimo padarymu susiję faktai buvo nustatyti tik teismo posėdžio metu. Darytina išvada, kad ir 2009 m. kovo 19 d. teismo nutartis, kuria buvo konstatuotas pareigūno priimto nutarimo neteisėtumas, dar nereiškia, kad tuo pačiu buvo konstatuota bylą nagrinėjusio pareiškėjo S. M. kalti veiksmai, leidžiantys neabejotinai spręsti apie tarnybinio nusižengimo sudėtį. Akivaizdu, kad toks teismo procesinis sprendimas nesuponavo Policijos komisariato vadovybei pareigos konstatuoti padarius tarnybinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai, kaip yra numatyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnyje, teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs akivaizdžius bei grubius pareigūnų, institucijų, įmonių ar organizacijų padarytus pažeidimus, turi teisę reaguoti atskirąja nutartimi ir tokiu būdu informuoti vadovus apie neteisėtą veikimą ar neveikimą. Tačiau netgi ir tokia nutartis neįpareigoja institucijos besąlygiškai traukti drausminėn atsakomybėn teisėjo nurodytų asmenų, jeigu vėlesnio tyrimo metu teisėjo nurodytos faktinės aplinkybės nepasitvirtina. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tokio pobūdžio akivaizdžių pareiškėjo padarytų pažeidimų teisėjas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmęs sprendimą, nenustatė.

Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką, be ATPK, nustato ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo instrukcija, kurioje yra reglamentuotos pareigos ir tokias bylas nagrinėjantiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra konstatuota, kad pareiškėjas S. M. pažeidė šios Instrukcijos reikalavimus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nepažeidė nustatytos darbo tvarkos ir jo veiksmai, kurie įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, yra susiję tik su procesinių įstatymų, padarytų jo subjektyvaus vertinimo įtakoje, pažeidimu. Spęstina, kad tokio pobūdžio pažeidimų konstatavimas pats savaime negali būti laikomas pareiškėjo netinkamu pareigų vykdymu arba jų nevykdymu, vertinant tai kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindą Vidaus tarnybos statuto bei Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatų aspektu. Pagal šiuos teisės aktus tam, kad būtų konstatuota tarnybinio nusižengimo sudėtis, yra būtina nustatyti pareigūno kaltę. Apart administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, jokių įstaigos lokaliniuose aktuose nustatytų tarnybinių pareigų nevykdymo faktų nenustatyta. Taigi, nagrinėjamoje byloje negalima vienareikšmiai konstatuoti, kad S. M. veiksmai buvo kalti ir kad jis padarė vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, taip pat kad jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus faktus, jų teisinį pagrindimą bei pasiūlymą dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn šios išvados pagrindu priėmė nepagrįstą įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2009 m. balandžio 24 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 64-TE-106 dėl S. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.