Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. K., jo įstatyminiam atstovui R. K., gynėjui advokatui Raimundui Gargasui

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. B., gimęs (-), asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), nevedęs, besimokantis (-), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (-), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu;

M. K. (nepilnametis), gimęs (-), asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), nevedęs, besimokantis (-), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (-)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu;

N. L., gimęs (-), asmens kodas (-), Lietuvos Respublikos pilietis, (-), nevedęs, besimokantis (-), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (-), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. vasario 17 d. apie 22.35 val., N. B., M. K. ir N. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, viešoje vietoje - prie kavinės (-), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, N. B. tyčia už drabužių nutempė R. K. nuo kavinės durų link gatvės ir čia jį pargriovęs ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam į galvą, po to, šalia buvę M. K. du kartus spyrė R. K. į nenustatytas kūno vietas, o N. L. tris kartus spyrė ir ne mažiau kaip 12 kartų kumščiais sudavė R. K. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, 2023 m. vasario 17 d. apie 22.36 val., N. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie kavinės (-), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė V. S. į veidą, taip padarė jam muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu kairėje kaktos-momens srityje ir apatinio žandikaulio lūžį dešinių 2-3-io dantų srityje, tai yra nesunkiai sutrikdė V. S. sveikatą.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2023 m. vasario 17 d. kartu su draugais N. L. ir M. K. atėjo į kavinę „(-)“. Jis buvo išgėręs alaus. Bare leido vakarą ir ten buvę vyresni žmonės pradėjo konfliktuoti. Iš pradžių nesikišo, matė, kaip tų vyresnių asmenų paprašė išeiti iš baro. Jis išėjo į lauką parūkyti. Prie išėjimo buvo nukentėjusysis ir jis pradėjo kabinėtis. Jis į jį nekreipė dėmesio. Parūkęs norėjo grįžti į vidų ir nukentėjusysis jį sustabdė, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusysis R. traukė už rankos, bandė laikyti atstumą nuo jo. Nukentėjusysis kelis kartus spyrė į koją ir tada jis jam trenkė. Įbėgo į barą, pasakė, kad vyksta muštynės ir visi išbėgo į lauką. Išbėgęs jis nukentėjusiajam R. kelis kartus trenkė, o jis jam užtraukė ant galvos striukę, jis nukrito ir tada jau nieko nematė. Smūgio nematė, tik matė nugriuvusį V.. Tempė nukentėjusįjį už rūbų. Galėjo jam suduoti du kartus į galvą. M. buvo lauke, bet ką jis darė nematė, nes buvo nugriuvęs. M. ir N. L. buvo šalia, jam padėjo. Mušėsi visi trys. Gailisi dėl įvykio. Baigė 12 klasių, žada stoti (-) kolegiją. Atsiprašė nukentėjusiojo R. K., su juo susitaikė, atlygino žalą ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023-02-17 buvo bare „B(-)“. Sėdėjo bare, rūsyje. Viršuje išgirdo triukšmą, ten pagyvenę vyriškiai sukonfliktavo. Nuėjo pažiūrėti. V. S. bandė jam trenkti, bet jis išvengė smūgio. Tada N. B. pakvietė į lauką ir visi išbėgo. Lauke pamatė, kad K. užgulęs N., bandė jį nutraukti nuo N., nepavyko, tada jam porą kartų įspyrė, L. jam trenkė. O paskui dar matė, kaip L. trenkė S.. Jis nukentėjusiajam K. du kartus įspyrė, trenkė. L. trenkė K. kumščiu. Gailisi dėl įvykio. Buvo išgėręs alaus. Gyvena su tėvais, mokosi, atsiprašė nukentėjusiojo R. K., su juo susitaikė, atlygino jam padarytą žalą.

Kaltinamasis N. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023-02-17, apie 22 val. su draugais nuėjo į „(-)“. Išgirdo konfliktą, su M. nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Konfliktavo vyresni vyrai, jiems liepė išeiti iš baro. Dar V. bandė suduoti M., bet jis juos išskyrė. Tada N. B. pakvietė į lauką. Kai išėjo, N. B. su R. K. jau buvo parkritę. Jis bandė juos atskirti, sudavė K. kelis kartus, bet paskui M. jį atitraukė. Jis nuėjo prie dar vieno draugo, o V. norėjo tam draugui suduoti ir tada jis sudavė V.. Buvo išgėręs alaus. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, nes nepamena. Gailisi dėl įvykio. Su TLK jau yra sudaryta sutartis dėl ieškinio mokėjimo dalimis. Gyvena su tėvais, jie jį išlaiko. Gauna stipendijos po 90 Eur per mėnesį. Ketina pradėti dirbti. Atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pradėtas 2023 m. kovo 1 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2023 m. vasario 17 d. apie 22.30 val., lauke, adresu (-), kilus konfliktui, buvo sumuštas V. S., kuriam sulaužytas žandikaulis. Asmuo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (1 t., b. l. 1-7).

Pagal policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą dėl nustatytos papildomos nusikalstamos veikos pavesta atlikti/tęsti ikiteisminį tyrimą ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 11-16).

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 16.30 val., jis kartu su gimtadienio svečiais susirinko kavinėje (-), kur šventė savo ir brolio gimtadienį. Gimtadienyje dalyvavo bendradarbiai. Apie 22.00 val., jis atsiskaitęs kavinėje už vaišes, išėjo į lauką. Išėjęs į lauką pradėjo striukės kišenėje ieškoti cigarečių ir staiga į veido sritį pajuto stiprų smūgį, dėl ko parkrito ant grindinio ir susimušė galvą. Kurį laiką buvo be sąmonės, kas vyko toliau, neatsimena. Kas sudavė smūgį nematė ir nežino, su niekuo niekur nekonfliktavo. Po įvykio atgavo sąmonę tik Kauno klinikų ligoninėje. Ligoninėje jam buvo daromas galvos magnetinis rezonansas ir susiūta žaizda galvoje, daugiau jokių galvos sužalojimų nenustatyta. Vasario 21 d. buvo išleistas iš Kauno klinikinės ligoninės į namus. Grįžęs namo pajuto, kad skauda žandikaulį, todėl kreipėsi į Kėdainių ligoninę pas šeimos daktarę, kuri davė nedarbingumą. Toliau pats kreipėsi į Kėdainių ligoninės dantų skyrių, kur buvo išrašytas siuntimas į Kauno klinikų žandikaulių skyrių. 2023 m. vasario 24 d. nuvykus į Kauno klinikų Žandikaulių skyrių buvo paguldytas į ligoninę ir į dešinės pusės žandikaulį įdėti įtvarai, 2023 m. kovo 3 d. paleistas į namus (1 t., b. l. 63-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G504/2023(02) nurodyta, kad V. S. konstatuota muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, apatinio žandikaulio lūžis 2-3-o dantų srityje, pakraujavimas po voratinkliniu dangalu kairėje kaktos-momens srityje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio dešinių 2-3-o dantų srityje, V. S. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 88-90).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 16.30 val., kavinėje (-), šventė dvynių bendradarbių V. S. ir V. S. 60-ies metų jubiliejų. Pasibaigus šventei, dauguma šventės dalyvių jau buvo išėję. Apie 22.30 val. iš kavinės išėjo jis su V. S., ruošėsi kviesti taksi ir vykti namo. Tuo metu lauke šalia kavinės pamatė besiaiškinančius santykius bendradarbį R. K. su kažkokiu jaunuoliu. Jie vienas priešais kitą šokinėjo ir dėl kažko ginčijosi. Priėjęs arčiau jų, pasakė jiems nesimušti. Ar vienas kitam jie sudavė, nepastebėjo. Po to, pamatė kaip iš kavinės išbėgo keli jauno amžiaus vaikinai ir pradėjo mušti R. K.. Kiek matė, tai R. kumščiais mušė du vaikinai. Vieną iš vaikinų jis už striukės tempė atgal, kad šis nustotų mušti R.. Kur tiksliai vaikinai smūgiavo R. ir kiek jam sudavė smūgių pasakyti negali, nes viskas vyko akimirksniu, o be to, tą vakarą jis buvo išgėręs, todėl dauguma aplinkybių gerai neužfiksavo. Netrukus, netoli kavinės ant gatvės pamatė gulintį V. S.. Prie pastarojo buvo bendradarbiai E. J. ir R. K., kurie prilaikė V. galvą. Kas, kur ir kiek kartų sudavė V. S. nematė. V. tą vakarą vilkėjo geltoną su pilkos spalvos elementais striukę, vilkėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, džinsinius marškinius. Nukentėjusiojo brolis V. S. tą vakarą buvo stipriai išgėręs, vos stovėjo ant kojų. Pastarasis jam sakė, kad nieko neatsimena ir nematė kas su kuo mušėsi (1 t., b. l. 123-126).

Liudytojas E. J. parodė, kad 2023 m. vasario 17 d. apie 16.30 val., kavinėje „(-)“ šventė dvynių bendradarbių V. S. ir V. S. 60-ies metų jubiliejų. Šventėje vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Jam sėdint prie stalo, kažkas iš jų kompanijos sušuko, kad vyksta muštynės. Lauke pamatė vaikščiojantį R. K., kurio veidas buvo kraujuotas, kas jį primušė pasakyti negali, nes nematė. Lauke dar buvo keli žmonės, kas tokie nežino, nes neužfiksavo. Ant gatvės grindinio netoli kavinės ant nugaros gulėjo V. S. Jis priėjo prie pastarojo ir pamatė, kad V. be sąmonės. Pamena, kad pakišo savo striukę V. po galva, iš kurios bėgo kraujas. Tą vakarą jautėsi stipriai išgėręs, todėl daugumos aplinkybių nepamena. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas V. S., pasakyti negali. Įvykio dieną V. S. vilkėjo mėlynos spalvos džinsinius marškinėlius ir džinsines kelnes. Bare jis su niekuo nekonfliktavo ir nematė, kad iš jų kas būtų konfliktavęs su jaunimu (1 t., b. l. 129-132).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, tai yra, vieša vieta prie kavinės (-). Iš įvykio vietos niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 23-29).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašo iš įvykio vietos turinys: 2023 m. vasario 17 d. 22.34 val. (-) gatvių sankryžoje, du asmenys - vyriškis Nr. 1 (N. B.), kuris vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu, mūvi tamsias kelnes, baltas kojines, avi tamsius batus, ir vyriškis Nr. 2 (nukentėjusysis R. K.), kuris vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu, mūvi mėlynos spalvos kelnes, bando įspirti, suduoti vienas kitam. Netoli minėtų asmenų, pastato dešinėje stovi du vyriškiai, iš kurių vienas stambaus sudėjimo, minėtas vyriškis eina link konfliktuojančių asmenų. 22.34.29 val. vyriškis Nr. 1 įbėga į kavinę, palieka atidarytas duris, vyriškis Nr. 2 prieina prie durų ir stovi priešais įėjimą. Netrukus 22.34.37 val. matome, kaip Nr. 1 asmuo sugriebia vyriškiui Nr. 2 už drabužių ir jį tempia nuo durų link Senosios Rinkos aikštės pusės. Iš paskos išbėga vyriškis Nr. 3, vilkintis tamsią striukę su gobtuvu, mūvintis tamsias kelnes, ant kurių užpakalinės dalies, ties pakinkliais eina baltos spalvos juosta, avi tamsius batus, pribėga prie vyriškio Nr. 2, ir kartu su vyriškiu Nr. 1 tempia šį į gatvės vidurį ir parverčia ant žemės. Prie jų prieina vyriškis Nr. 4, kuris vilki tamsios spalvos striukę su gobtuvu, ant kurios nugaros eina baltos spalvos NIKE firmos ženklas, mūvi tamsias kelnes, baltas kojines, tamsius batelius, kuris 22.34.45 val. du kartus kažkur spiria vyriškiui Nr. 2, kur – nesimato, nes vaizdą užstoja kiti vyriškiai. Prie minėtų besimušančių asmenų, prieina vyriškis Nr. 5, kuris vilki tamsios spalvos pusilgę striukę, mūvi tamsias kelnes, ant kurių užpakalinės dalies, ties pakinkliais eina baltos spalvos juosta, avi šviesius batus, ir 22.34.46 val. tris kartus spiria vyriškiui Nr. 2, kur pataiko nesimato. 22.34.50 val. vyriškis Nr. 4 nuo mušančių vyriškių atsitraukia. Vaizdo įraše matoma, kaip vyriškiai Nr. 3, 5 rankomis muša ant žemės gulintį vyriškį, kur pataiko nesimato, nes vaizdą abu užstoja nugaromis, t. y. vyriškis Nr. 3 rankomis suduoda apie tris kartus, ar pataiko – nesimato, o vyriškis Nr. 5 abejomis rankomis suduoda ne mažiau 12 kartų. 22.34.55 val. nuo mušančių vyriškių atsitraukia vyriškis Nr. 3. 22.34.57 val. į lauką iš kavinės išeina ir link besimušančių vyriškių eina daugiau žmonių, taip pat ir vyriškis Nr. 4, kurie visi bando skirti konfliktuojančius asmenis, vieni su kitais stumdosi. Tarp būrio asmenų, matome vyriškį Nr. 6 (nukentėjusysis V. S.), kuris vilki šviesiai mėlynos spalvos rūbus, rankoje laiko geltonos spalvos drabužį, minėtas vyriškis vaikšto aplink konfliktuojančius, besistumdančius asmenis bei pirmyn atgal. 22.35.59 val. vyriškis Nr. 6 atbulas griūna ant šaligatvio, kažkas iš būrio asmenų padeda jam atsistoti. Po to vyriškis Nr. 6 eina prie būrio asmenų, stovinčių dešinėje pusėje ant šaligatvio, ir 22.36.35 val. užsimoja ranka, ar kam pataiko – nesimato. Iškart po to, 22.36.36 val. matyti, kaip vienas asmuo užsimoja ranka ir suduoda vyriškiui Nr. 6, kur tiksliai pataiko – nesimato, nes užstoja kiti asmenys, tačiau vyriškis po smūgio griūna aukštielninkas ant gatvės grindinio ir neatsikelia. Aplink jį būriuojasi žmonės (1 t., b. l. 55-60).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2023 m. vasario 17 d. 23.19 val. N. B. nustatytas 0,52 promilės girtumas, 23.25 val. N. L. nustatytas 1,14 promilės girtumas ir 23.21 val. M. K. - 0,95 promilės girtumas (1 t., b. l. 141-143).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).

Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, jų kaltę taip pat įrodo ir nukentėjusiojo R. K. parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinys, kiti anksčiau nurodyti ir ištirti rašytiniai įrodymai. Dėl kaltinamųjų veiksmų kilo padariniai – pažeista viešoji tvarka, sumuštas nukentėjusysis R. K., jam sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia – turėjo suprasti ir suprato, kad muštynės viešoje sutrikdys visuomenės rimtį, tvarką, sukels baro lankytojų bei praeivių pasipiktinimą, galimas pasekmes ignoravo ir nutarė būtent tokiu būdu, tokiais veiksmais bendrauti su nepažįstamais asmenimis bei spręsti dėl aiškios priežasties iškilusį žodinį konfliktą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų N. B., M. K. ir N. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Be to, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad ir kaltinimas N. L. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. S. sveikatą pasitvirtino. Kaltinamasis N. L. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko pastarasis nukrito nugara ant gatvės grindinio. Kaltinamojo N. L. kaltė įrodyta taip pat ir kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kurie patvirtino matę, kaip N. L. suduoda smūgį nukentėjusiajam, matė nukentėjusįjį gulintį ant žemės; specialisto išvada, kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimas; vaizdo įrašo apžiūros protokolo turiniu, kur užfiksuotas smūgio sudavimo nukentėjusiajam momentas, po kurio jis nugriūna ant žemės ir neatsikelia; kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir padarė baigtą nusikaltimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo N. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog N. L. veiksmai nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamieji N. B. ir M. K. padarė po vieną, o N. L. du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visi trys kaltinamieji anksčiau neteisti (2 t., b. l. 18, 56, 94), bausti administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 20, 58-60, 96), mokosi, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruoti (2 t., b. l. 28, 66, 105). Kaltinamasis N. L. susitarė dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. S., bei sudarė sutartį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamųjų N. B.. N. L. asmenybę, į tai, kad kaltinamieji gailisi padarę šias nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, N. B. atlygino žalą, o N. L. susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, nukentėjusieji atleido kaltinamiesiems ir prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti. Kaltinamieji N. B. ir N. L. anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji N. B. ir N. L. gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu, kaltinamasis N. B. ir N. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutrauktina.

Kadangi kaltinamasis M. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 54, 80-81, 90-93 straipsniai).

Kaltinamasis M. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos mokosi, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 94, 96, 105).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. K. nesunkią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis pripažino savo kaltę, gailėjosi, todėl teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, jo atžvilgiu nėra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, apklaustas teisiamojo posėdžio metu teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina blogai, su nukentėjusiuoju susitaikė, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog M. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

Dėl civilinių ieškinių.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. S. gydymo išlaidų – 1 182,68 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 99-100).

Dėl kaltinamojo N. L. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kėdainių ligoninėje V. S. buvo suteikta stebėjimo paslauga dėl intrakranijinio sužalojimo, suleista difterijos, stabligės vakcina, atlikta kompiuterinė tomografija dėl sukrėtimo, nuo 2023 m. vasario 18 d. iki 2023 m. vasario 20 d. jis buvo gydomas Kauno klinikose dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos, nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. kovo 3 d. gydymas buvo tęsiamas dėl apatinio žandikaulio lūžio. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 1 182,68 Eur. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo N. L. padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo N. L. priteistinas 1 182,68 Eur Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 78-80). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo N. L. veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo gydomas ligoninėse. Buvo silpnas, nesiorientavo aplinkoje, buvo sutrikusi koordinacija, svaigo galva, iki šiol tebejaučia didelius galvos skausmus, kurie labai paūmėja naktimis. Nuo to laiko nebegali dirbti, todėl negauna pajamų. Turtinę žalą sudaro dalis artimųjų kelionės išlaidų, kai jis buvo gydomas Kauno klinikose, kur buvo specialiai maitinamas, slaugomas, stovėjimo aikštelės mokesčiai, be to, turėjo palaikyti gerą burnos higieną, skalauti burną specialiu tirpalu. Kvitų nekaupė, turi tik medicininius išrašus. Neturtinės žalos dydis grindžiamas dėl įvykio tiek jo paties, tiek šeimos patirtu emociniu sukrėtimu, sunkiais dvasiniais išgyvenimais, iki šiol jo patiriama didele įtampa, depresija, nerimo jausmu, negalėjimu iki šiol ramiai miegoti. Kamuoja baimė, depresija, slogios mintys, prarado sveikatą ir pajamas susijusias su darbo santykiais, taip pat patyrė didelį fizinį skausmą, pablogėjo atmintis.

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. kaltinamasis N. L. įsipareigoja 3 000 eurų žalą atlyginti nukentėjusiajam V. S. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip 250 eurų. N. L. nesumokėjus įmokų nukentėjusiajam du mėnesius iš eilės nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl vykdomo rašto išdavimo dėl visos likusios sumos išieškojimo.

Teismas tvirtiną kaltinamojo N. L. ir nukentėjusiojo susitarimą ir procesą pagal nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį nutraukia.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamieji šioje byloje nebuvo laikinai sulaikyti. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10-13, 48-51, 86-89), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 54), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės nei minimali priteistinų išlaidų suma, todėl iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 93 straipsniu

nusprendžia:

N. B. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. K., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. L. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2023 m. liepos 5 d. susitarimą dėl 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. S.: kaltinamasis N. L. įsipareigoja 3 000 eurų žalą atlyginti nukentėjusiajam V. S. per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip 250 eurų. N. L. nesumokėjus įmokų nukentėjusiajam du mėnesius iš eilės nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl vykdomo rašto išdavimo dėl visos likusios sumos išieškojimo.

Patvirtinti 2023 m. liepos 5 d. susitarimą dėl 200 Eur (dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. K.: kaltinamasis N. L. įsipareigoja 200 eurų žalą atlyginti nukentėjusiajam R. K. ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 1 dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. L. 1 182,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 68 centų) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Procesą pagal nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo N. L. baudžiamojoje byloje nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje

Išaiškinti N. B. ir N. L.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.