Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei ir Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atstovei Giedrei Česnakienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2015-03-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 98P-27101954-15 dėl to, kad jis 2014 m. gruodžio 19 d., 18 val. 22 min., Jurbarko rajone, Šilinės kaime, kelyje Raseiniai-Šilinė, 34,98 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio griovio sankasą bei eismo įvykio metu apgadino automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Nordea Finance Lithuania“.

Teismo posėdyje A. Š. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir prašė bylą nutraukti. Paaiškino, kad 2014-12-19 važiavo iš Kauno automobiliu „Nissan Qashqai“. Ties IX fortu automobilį stabdė žmogus. Jis sustojo ir paėmė jį pavežti. Vairavo automobilį iki autostradoje esančio posūkio link Jurbarko. Toje vietoje, ties Kalnujais, susikeitė su tuo žmogumi vietomis. Kol žmogus vairavo, jis išgėrė alaus. Leidžiantis nuo kalno, ties Šiline, buvo slidu, mašina pradėjo slysti ir įvyko autoįvykis. Automobilis nuvažiavo nuo sankasos. To žmogaus nepažinojo, norėjo išgerti alaus. Tą dieną turėjo būti (duomenys neskelbtini) darbuotojų kalėdinis vakaras. Žmogus sakė, kad turi galimybę vairuoti, pažadėjo parvežti iki namų. Jo vairuotojo pažymėjimo nepažiūrėjo. Jis pats pasisiūlė vairuoti, vairavo gerai. Sakė, jog yra sunkvežimio vairuotojas iš Šilalės. Sakė, jog kažkas turėjo atvažiuoti į Jurbarką ir jį paimti. Įvykio momento neprisimena, buvo šokas. Prisimena kaip jį traukė iš automobilio, nesuprato, kas darosi. To žmogaus daugiau nematė, jis dingo. Kai jį ištraukė iš automobilio, sakė, kad automobilis dega, rūko garai. Pažįstamų žmonių nebuvo. Žino, kad buvo policininkai, klausė, ar jam viskas gerai, siūlė vežti į ligoninę. Į medikus nesikreipė, buvo nemalonu ir gėda. Buvo sumuštas šonas, kojos ir rankos patempimai. Duodamas pirminius parodymus, buvo šoko būsenoje, parodymai buvo neadekvatūs. Vėliau davė aiškesnius parodymus, sąmonė buvo blaivesnė. Jį sustabdęs vyras atsisėdo gale, nes ant keleivio sėdynės buvo padėta daiktų. Kai susikeitė vietomis, jis atsisėdo šalia, keleivio vietoje. Automobilį remontavo savo lėšomis, draudimo išmokos negavo, nes perdavė vairuoti automobilį kitam asmeniui.

Teismo posėdyje liudytoja Agnė Pranaitytė nurodė, kad dirba Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK. Paaiškino, kad 2014 metais prieš Kalėdas buvo gautas pranešimas, jog prie Šilinės įvyko autoįvykis. Nuvažiavus su pareigūnu S. Skaisgiriu, buvo atvykusi gaisrinė, rado išlipusį žmogų, matėsi, kad žmogus yra neblaivus, pasimetęs. Nustatė girtumą, girtumo laipsnio neprisimena. Žmogus minėjo, kad prie Kauno susitiko su asmeniu, kuris vairavo jo automobilį. Kitų žmonių, mačiusių įvykį, nebuvo. Daugiau žmonių nepaklausta. Buvo iššovusios abi priekinės oro pagalvės. Buvo tamsu.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. G. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo namo iš Kauno į Jurbarką. Pamatė avariją. Priėjo prie apdaužyto automobilio bei iš jo ištraukė žmogų. Žmogus buvo keleivio vietoje, be sąmonės. Vairuotojo durys buvo atdaros, bet nieko nebuvo. Nubėgančių žmonių nematė, nebuvo kada net pastebėti. Buvo tamsu. Atvažiavo policija, greitoji pagalba. Buvo iššovusios abi oro pagalvės. To žmogaus nepažinojo. Skambino pagalbos telefonu. Po to, kai ištraukė žmogų, pradėjo stoti ir kiti pravažiuojantys automobiliai. Kai jis sustojo, įvykis buvo neseniai įvykęs, gal prieš tris minutes. Be to, matė vairuotojo paliktus pėdsakus, kurie vedė į kelią.

Teismo posėdyje apklaustas specialistas D. R. nurodė, kad yra UAB „Ivuana“ serviso vadovas. Paaiškino, kad, priklausomai nuo smūgio stiprumo, kampo, gali iššauti abi pagalvės ir nesėdint keleiviui. Tam teoriškai galimybė yra. Kiekvienas atvejis yra individualus. Apie šį įvykį negali nieko pasakyti. Apie konkretų oro pagalvių išsiskleidimą būtų galima pasakyti iš karto po įvykio, o dabar automobilis jau yra suremontuotas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Iš 2014-12-19 patrulės Agnės Pranaitytės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-12-19 apie 18 val. 22 min. gautas pranešimas apie eismo įvykį Jurbarko rajone, Skirsnemunės seniūnijoje, Šilinės kaime. Atvykus, rastas į pievą nuvažiavęs automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8); A. Š. nustatytas 1,35 promilės girtumas (b. l. 15); A. Š. 2014-12-19 paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o nepažįstamas asmuo, kurio paprašė parvairuoti jo automobilį iš Kauno į Jurbarką, nes Kauno priemiestyje apie 16.00 val. išgėrė alkoholio, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 18); N. S. ir A. S. paaiškinimuose nurodė, kad 2014-12-19 kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda pamatė, jog nuo kelio nuvažiavęs visureigis, matėsi iššokusios dvi priekinės oro pagalvės, ant žemės sėdėjo vyras, rankomis užsiėmęs galvą, šalia buvę du vyrai šūktelėjo kviesti greitąją pagalbą (b. l. 19, 20-21); Ž. G. nurodė, jog 2014-12-19, pavakare, važiuodamas iš Kauno į Jurbarką, ties Šilinės kaimu pamatė, jog į pakelę yra nuvažiavęs visureigis. Vairuotojo durelės buvo praviros, vairuotojo nei automobilyje, nei šalia nebuvo. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo sukniubęs vyras. Tuomet puolė jį tempti iš automobilio (b. l. 23); A. Š. 2015-01-14 paaiškinime nurodė, kad 2014-12-19, apie 16 val. 00 min., išvažiavo iš Kauno, prie IX forto sustojo prie vyriškio, kuris stabdė automobilius. Sutiko pavežti jį iki Jurbarko. Vyriškis atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Už Raseinių, pasukus į kelią Raseiniai-Šilinė leido vairuoti automobilį keleiviui, nes pats buvo pavargęs ir norėjo išgerti alaus. Pats atsisėdo šalia vairuotojo į keleivio vietą. Tuomet gėrė alų. Kelionę atsimena iki tol, kol pradėjo važiuoti nuo Šilinės kalno (b. l. 24-25); 2015-03-18 vyresniosios specialistės Giedrės Česnakienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-19, 17 val. 13 min., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 127,10 km stacionariu greičio matuokliu užfiksuotas automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone daugiau sėdinčių asmenų nematyti (b. l. 6-7); iš eismo įvykio apžiūros nuotraukų matyti, jog yra išsiskleidusios abi priekinės oro pagalvės (b. l. 10-13); automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Nordea Finance Lithuania“, valdytojas A. Š. (b. l. 80); UAB „Nordea Finance Lithuania“ nurodė, kad neturi duomenų apie žalos dydį, padarytą automobiliui ir atitinkamai UAB „Nordea Finance Lithuania“ kaip automobilio savininkui (b. l. 40); Valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“ nurodė, kad sankasa nebuvo sugadinta ir materialinė žala nepadaryta (b. l. 30).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. pagrindu administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, kas lėmė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybė, ar A. Š. vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai kilo eismo įvykis. A. Š. nuosekliai tvirtino tuo metu, kai kilo eismo įvykis, t. y. automobilis, leidžiantis nuo kalno, pradėjo slysti nuo kelio, automobilio nevairavęs. Automobilį vairavo vyras, kurį A. Š. paėmė pakelėje prie Kauno ir sutiko pavežti iki Jurbarko. Kelyje Raseiniai-Šilinė, ties Kalnujais, A. Š. perdavė automobilį vairuoti keleiviui ir, šiam vairuojant automobilį, įvyko eismo įvykis, po kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. Š. nurodė, jog jam sustojus netoli Kauno, ties IX fortu, keleivis atsisėdo į automobilio galą, nes ant priekinės keleivio sėdynės buvo padėti daiktai. 2014-12-19, 17 val. 13 min., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 127,10 km stacionariu greičio matuokliu užfiksuotoje nuotraukoje akivaizdu, jog šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje niekas nesėdi. Ar žmogus sėdi automobilio gale nuotraukoje nematyti dėl fotografavimo kampo. Tačiau tai savaime nepaneigia to, kad keleivis galėjo sėdėti automobilio gale, nes kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šį A. Š. teiginį, byloje nėra. Duodamas pirminius parodymus įvykio dieną, A. Š. nurodė alkoholį gėręs dar Kauno priemiestyje ir minėtam vyrui ten perdavęs vairuoti automobilį. Vėliau 2015-01-14 parodymus pakeitė, nurodęs, kad keleiviui automobilį perdavė vairuoti ties Kalnujais. Šis parodymų skirtumas yra reikšmingas, tačiau šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. buvo apklaustas iš karto po įvykio, būdamas neblaivus, jam nustatyta 1,35 promilės girtumas, iš garso įrašo akivaizdu, kad A. Š. kalba buvo nerišli, jis nesugebėjo laisvai dėstyti savo minčių. Be to, A. Š. skundėsi skausmu, galimai buvo šoko būsenos, išsigandęs, todėl jo pirminiai parodymai negali būti objektyviai įvertinti. Todėl teismas remiasi A. Š. parodymais, duotais 2015-01-14 ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kurie buvo nuoseklūs.

Liudytojai N. S. ir A. S. bei policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, rado A. Š. sėdintį ant žemės, t. y. ne automobilyje, todėl šie liudytojai negali patvirtinti, kad A. Š. vairavo automobilį. Liudytojas Ž. G. A. Š. rado be sąmonės automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės, vairuotojo durys buvo atdaros, tačiau vairuotojo vietoje nebuvo. Tai atitinka A. Š. paaiškinimus, kad automobilį vairavo ne jis.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu išsiskleidė abi priekinės automobilio oro pagalvės. UAB „Ivuana“ serviso vadovas paaiškino, kad teoriškai gali iššauti visos oro pagalvės, nesvarbu kiek žmonių yra automobilyje. Tai priklauso nuo smūgio stiprumo, kampo. Atsižvelgiant į tokį specialisto paaiškinimą, faktas, kad išsiskleidė abi automobilio „Nissan Qashqai“ priekinės oro pagalvės nei patvirtina nei paneigia aplinkybę dėl to, kiek žmonių galimai važiavo automobiliu.

Nors automobilio perdavimas vairuoti nepažįstamam asmeniui teismo vertinamas kaip lengvabūdiškas ir aplaidus veiksmas, visos galimos abejonės turi būti vertinamos A. Š. naudai. Turimi bylos duomenys vienareikšmiškai nepaneigia A. Š. paaiškinimų. Nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad būtent tada, kai kilo eismo įvykis, automobilį vairavo A. Š.. Greičio matuoklis A. Š. užfiksavo vairuojant kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. A. Š. tvirtinimu tuo metu keleivis sėdėjo automobilio gale. Nėra kitų duomenų, paneigiančių tvirtinimą, kad kelyje Raseiniai-Šilinė automobilį vairavo kitas asmuo arba duomenų, patvirtinančių, kad kelyje Raseiniai-Šilinė automobilį vairavo A. Š.. Nenustatytas galimai automobilį vairavęs asmuo. A. Š. rastas be sąmonės ant priekinės keleivio sėdynės, prispaustas oro pagalvės. Tai, kad A. Š. galimai galėjo persėsti į keleivio vietą tėra prielaida, kurios pagrindu asmens negalima patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, atsižvelgiant į liudytojo Ž. G. parodymus, A. Š. buvo be sąmonės, prispaustas oro pagalvės, todėl teismas vertina, kad nebuvo nei objektyvios nei techninės galimybės A. Š. po įvykio persėsti į keleivio vietą. Taip pat liudytojas Ž. G. nurodė, kad autoįvykio vietoje buvo maždaug po dviejų ar trijų minučių jam įvykus bei matė pėdsakus, kurie buvo nuo atomobilio vairuotojo pusės į kelią.

Pažymėtina, kad atliekant tyrimą, nebuvo fiksuoti pėdsakai, vedantys nuo vairuotojo durų, kuriuos matė pirmasis įvykio vietoje atsidūręs liudytojas Ž. G., nebuvo išsamiai apžiūrėtas ir ištirtas automobilis „Nissan Qashqai“, neapžiūrėtas automobilio salono vidus, nepaimtos mikrodalelės, pirštų antspaudai nuo vairo, neieškota galimų kraujo pėdsakų ant oro pagalvių, neskirta automobilio techninė ekspertizė, siekiant nustatyti kodėl išsiskleidė abi priekinės oro pagalvės, kas galimai būtų patvirtinę arba paneigę A. Š. versiją dėl to, kad automobilį vairavo kitas žmogus ir kiek žmonių apskritai važiavo automobiliu. Šiuo metu surinkti papildomų įrodymų nėra jokios protingos galimybės, kadangi nuo įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, automobilis jau suremontuotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N-575-435-12). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nors automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku buvo UAB „Nordea Finance Lithuania“, tačiau automobilio valdytojas išperkamosios nuomos pagrindu yra A. Š.. Be to, A. Š. nurodė automobilį suremontavęs savo lėšomis, o UAB „Nordea Finance Lithuania“ teismui nurodė neturinti duomenų apie patirtą žalą. Taip pat Valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“ nurodė, kad sankasa nebuvo sugadinta ir materialinė žala nepadaryta. Tai reiškia, kad nėra būtinų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo sudėties požymių.

Įvertinus byloje esančius duomenis, nenustačius, kad A. Š. vairavo automobilį, kad buvo padaryta žala kitų asmenų turtui, darytina išvada, kad A. Š. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo sudėties požymių, todėl administracinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286, 288 str. str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.