Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl darbuotojo sukeltos žalos atlyginimo priteisimo išnagrinėjo ieškinio priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovę ir atsakovą A. T., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. siejo darbo santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

ieškinį atsisakytina priimti.

Vadovaujantis nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsniu, darbo ginčus nagrinėjantys organai šio kodekso nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kiti įstatymai, E. S. darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu E. S. darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.

DK 215 straipsnio komentare išaiškinta, jog vadovaujantis DK 215 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, darbdavys negali inicijuoti ginčo Lietuvoje, t. y. darbo ginčų komisija, gavusi darbdavio prašymą, bet esant darbuotojo prieštaravimui, turėtų atsisakyti tokį prašymą nagrinėti. Su darbuotoju, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje iš anksto susitarti, kad visi iš darbo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami DK nustatyta tvarka, negalima. Tuo metu darbuotojas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, darbo ginčą gali inicijuoti tiek Lietuvoje, tiek savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje.

Susipažinus su ieškovės teismui pateiktais ieškinio priedais nustatyta, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėl šio individualaus darbo ginčo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – darbo ginčų komisiją). Tačiau 2019 m. sausio 22 d. darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovės prašymą dėl žalos priteisimo iš atsakovo buvo atsisakyta nagrinėti. Minėtame darbo ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją praleidusi įstatyme numatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, o priežastys dėl termino praleidimo nelaikytinos svarbiomis.

DK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu yra DK kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos DK normos, išskyrus atvejus, kai DK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Ieškovė, nesutikdama su minėtu darbo ginčų komisijos sprendimu bei vadovaudamasi DK 220 straipsnio 2 dalimi kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo į teismą. Ieškovė ieškinyje nepagrindė ieškinio teismingumo Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

Vadovaujantis minėta DK 3 straipsnio 2 dalimi, nepaisant to, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalį, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, tačiau šiuo atveju, turi būti taikoma DK 215 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje valstybėje, kurioje yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Kartu su ieškiniu teismui yra pateiktas atsakovo nesutikimas su ieškovės reikalavimu dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog šalys yra susitarusios, kad visi iš šalių darbo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami DK nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo, t. y. darbuotojo iš kurio ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, yra teisinis pagrindas atsisakyti priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams bei grąžinti jį ieškovei (DK 215 straipsnio 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovei išaiškintina teisė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreiptis į kompetentingą teismą atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje Latvijos Respublikoje (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291 straipsniais Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui A. T. (A. T.) ir grąžinti procesinį dokumentą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.