- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 2YT-13030-837/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06957-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja tam, kad įgytų tremtiniui prilyginto asmens statusą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) jos tėvo A. J. neteisėto represavimo ir kalinimo laikotarpiu, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kadangi buvo priversta slapstytis nuo jos ir jos šeimos atžvilgiu galimų taikyti represijų. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas A. J. buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas įkalinimo vietoje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir tremtyje duomenys neskelbtini) nuo duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina V. J. su pareiškėja negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje duomenys neskelbtini), kadangi joms grėsė tremtis, nes tėvas A. J. buvo duomenys neskelbtini) sukilimo dalyvis, jam po mirties buvo pripažintas Kario savanorio teisinis statusas. Todėl motina, pasiėmusi pareiškėją, siekdama pasislėpti nuo galimų represijų, paliko savo ankstesnę nuolatinę gyvenamąją vietą – nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno tėvo brolio šeimoje duomenys neskelbtini), pas kitus giminaičius duomenys neskelbtini) ir duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini), kur slapstėsi iki (duomenys neskelbtini)
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovai į posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. J. buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas įkalinimo vietoje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir tremtyje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Pareiškėjos paaiškinimus apie jos negalėjimą legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) dėl slapstymosi nuo galimų represijų patvirtino ir liudytojai Z. V. Ž. ir A. V. D. Liudytoja Z. V. Ž. parodė, kad jai žinoma, jog (duomenys neskelbtini) pas juos gyventi į namus (duomenys neskelbtini) atvyko jos teta V. J. su dukra (pareiškėja). Teta pagyvendavo tai pas juos, tai vykdavo pas kitus giminaičius, t. y. keitė gyvenamąją vietą dėl slapstymosi. Šių proceso dalyvių parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitus, nesiremti jais nėra pagrindo. Be to šiuos proceso dalyvių parodymus iš dalies patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – duomenys apie pareiškėjos, jos motinos nebuvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodytu laikotarpiu (b. l. 15).
Teismo vertinimu, šių duomenų visetas yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja, būdama nepilnametė politinio kalinio A. J. dukra (duomenys neskelbtini) negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
1997 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatyta, kad bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvusiems nepilnamečiams politinių kalinių vaikams (įvaikiams) ir politinių kalinių sutuoktiniams, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinis statusas.
Pareiškėja siekia įgyti šį statusą, kuris jai sukels asmeninių ir turtinių teisių. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Kadangi, kaip minėta, byloje pakanka duomenų nurodytam faktui konstatuoti, pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Pareiškėjai grąžintina 130,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būdama politinio kalinio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini) nepilnametis vaikas negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tremtinio teisinio statuso įgijimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130,00 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų 00 ct) dydžio žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2018 m. lapkričio 13 d. (mokėta per Swedbank, AB) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.