Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi automobilis RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas S. R. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės valdytojui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 6470,00 Eur, todėl pareiškėja, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičiusi Draudimo sutartyje numatytą 125,00 Eur išskaitą, išmokėjusi 6345,00 Eur draudimo išmoką ir LR CK 6.263 str., 6.271 str., 6.1015 str. pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėto įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovui atsiradimą. Byloje neįrodyta, jog atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu būtų pažeidusi kokią nors jai numatytą pareigą. Mano, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris įvertinęs Pareiškime nurodomus duomenis, fotofiksacijas, Vilniaus miesto savivaldybės skaitmeninį suvestinį žemėlapį bei kitus viešai skelbiamus duomenis ((duomenys neskelbtini)), įvertinti bei identifikuoti tikslios nulūžusio medžio geografinės padėties negalėjo, tačiau daro preliminarią tikėtiną prielaidą, kad nulūžęs medis galėjo augti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio duomenimis taip pat spėjama, jog medis (vietoje rastas medžio kelmas) galėjo augti (duomenys neskelbtini) namo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai buvo paprastais klevas, skersmuo 80 cm, medžio būklė bloga, rekomenduotinas genėjimas ir būklės stebėsena, tačiau pareiškėjui nepateikus jokių tikslesnių medžio ir jo buvimo vietos duomenų, negalima teigti, jog šie duomenys yra apie konkretų nulūžusį medį, kuris užvirto ant automobilio ir kurio padarytą žalą prašoma atlyginti šioje byloje.

Teigia, kad jokių prašymų dėl medžio priežiūros nei prieš įvykį, nei po jo nebuvo gauta nei dėl (duomenys neskelbtini), nei dėl tikėtinoje medžio augimo vietoje (duomenys neskelbtini) augusių medžių, be to, šie adresai yra pakankamai nutolę tarpusavyje. Papildomai paminėtina, kad jei būtų nustatyta, jog medis augo (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dalis šio sklypo priklauso valstybei, o dalis – privatiems asmenims, todėl atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kokioje konkrečiai teritorijoje augo medis. Nesant tikslių medžio augimo vietos duomenų, laikytina, jog negalima ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė.

Be to, 2020 m. kovo 12 d., Lietuvoje siautė stipri audra. Apie nenuspėjamus orus aktyviai ir plačiai buvo skelbiama ir žiniasklaidos priemonėse. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė, kad: Artėja labai smarki audra <…> Tokio stiprumo vėjas pajėgus laužyti ne tik medžių šakas, bet ir silpnesnius medžius, kurie griūdami gali nutraukti elektros laidus. Vėjas gali pakelti ir nešti nepritvirtintus daiktus, griauti laikinus statinius, tvoras. Patartina nepalikti atdarų langų, pasisaugoti vėjo nešamų nuolaužų, nestatyti automobilių po medžiais, nevaikščioti arti statybviečių ar reklaminių skydų. Jūroje vėjas sukels labai aukštas bangas, tačiau nerizikuokite „gaudydami“ audros vaizdus, geriau užfiksuoti pasekmes vėjams nurimus“, – perspėja sinoptikai.”

Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktais duomenimis, Vilniuje 2020 m. kovo 12 d. didžiausias vėjo greitis 18 val. siekė 21,4 m/s ir tuo pat metu lijo, o 23 val. vėjo greitis siekė 20 m/s. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-80 „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai didžiausias vėjo greitis būna nuo 15 m/s iki 27,9 m/s. Be to, pagal Boforto skalę 17,2–20,7m/s vėjas laikomas audra, kai lūžta šakos ir darosi sunku vairuoti automobilius, o 20,8–24,4 m/s vėjas laikomas stipria audra, kuomet galimi lengvi statinių pažeidimai.

Pažymi, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog vien apie 15 m/s vėjas daro įtaką žalos kilimui ir yra pakankama aplinkybė mažinti jos dydį, o kai kurie teismai atleidžia nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamos žalos dydis mažinamas dėl stichinės jėgos aplinkybių, remdamiesi ne CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. kad šioje situacijoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

Taigi, ir šioje byloje, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad skundas yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, teisę į kurios atlyginimą pareiškėja įgijo subrogacijos pagrindu, priteisimo.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog draudėjas S. R. su Bendrove sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019-12-19 iki 2020-12-19. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinė „Vytis“ pateikė informaciją, jog 2020-03-12 23 val. 23 min. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas įvykis ROIK (duomenys neskelbtini), apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ant automobilio RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirto medis ir blokuoja visą kelią. Į įvykio vietą nuvykęs ir patikrinęs informaciją patrulių ekipažas nustatė, jog ant automobilio RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo nuvirto medis, dėl ko buvo apgadintas šis automobilis. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo teisena dėl šio įvykio nepradėta, nesant administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos nusikaltimo požymių. Kadangi automobilis RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas S. R. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą.

Pareiškėja, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išskaičius Draudimo sutartyje numatytą išskaitą, išmokėjo 6345,00 Eur draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji nėra atsakinga už pareiškėjai kilusią žalą, kadangi nulūžęs medis galėjo augti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnyje įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi tam, kad atsirastų savivaldybės civilinė atsakomybė, turi būti nustatyti neteisėti jos valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp jų. Neteisėtais veiksmais laikomi valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3, 4 dalys).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (2012 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nes pagal bendrą įrodinėjimo pareigos principą įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyris įvertinęs Pareiškime nurodomus duomenis, fotofiksacijas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės skaitmeninį suvestinį žemėlapį bei kitus viešai skelbiamus duomenis ((duomenys neskelbtini)), įvertinti bei identifikuoti tikslios nulūžusio medžio geografinės padėties negalėjo, tačiau darė preliminarią tikėtiną prielaidą, kad nulūžęs medis galėjo augti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei fiziniams ir juridiniams asmenims. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio duomenimis taip pat spėjama, jog medis (vietoje rastas medžio kelmas) galėjo augti (duomenys neskelbtini) namo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai buvo paprastais klevas, skersmuo 80 cm, medžio būklė bloga, rekomenduotinas genėjimas ir būklės stebėsena. Byloje pateiktas 2023-03-13 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso privatiems asmenims bei Lietuvos Respublikai.

Pastebėtina, jog S. R. 2020 m. kovo 13 d. pranešime draudikui nurodė, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate registruoto įvykio pranešime nurodyta, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė pateikė duomenis apie tikėtiną įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja jokių papildomų tikslesnių įrodymų dėl ginčo medžio buvimo vietos ir jo duomenų nepateikė. Todėl įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nevykdė jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su savivaldybės teritorijoje augančių želdinių priežiūra ir tvarkymu ar dėl kitų priežasčių (oro sąlygų, force majore ir pan.). Spręstina, kad pareiškėja neįrodė, kad nuvirtęs medis buvo Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, kad Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Savivaldybė negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad lūžęs medis apgadino pareiškėjo automobilį. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, jai negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.