- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-74-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00399-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas, Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eimrida“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alpi Baltika“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Igno Totilo, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alpi Baltika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15472-1160/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eimrida“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alpi Baltika“ dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Eimrida“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alpi Baltika“ 3 667,60 Eur užmokesčio dalį už krovinio vežimą, 360,00 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 11,50 procentų metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 562,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos devynios vienkartinės krovinių vežimo sutartys, pagal kurias ieškovė krovinius gabeno kelių transportu už užmokestį, krovinio siuntėjui ir gavėjui esant skirtingų šalių teritorijose. Už suteiktas krovinių vežimo paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei vežimo užmokestį, per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros bei CMR važtaraščio gavimo dienos.
3. Ieškovė atsakovei 2024 m. gruodžio 13 d. – 2025 m. vasario 23 d. laikotarpiu elektroniniais laiškais išsiuntė 45 priminimus, reikalaudama atsiskaityti už suteiktas krovinių vežimo paslaugas. Atsakovė su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, praleisdama nustatytus terminus. Atsakovė nesumokėjo vežimo užmokesčio pagal 2024 m. lapkričio 6 d. Pervežimo užsakymą Nr. 97760 (suma – 3 000,00 Eur) ir pagal 2025 m. vasario 6 d. Pervežimo užsakymą Nr. 99498 (suma – 677,60 Eur). Kadangi atsakovė delsė atsiskaityti už pagal komercinę sutartį suteiktas krovinių vežimo paslaugas, iš atsakovės prašė priteisti įstatyme numatytas 11,50 procentų metines procesines palūkanas bei 360,00 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 667,60 Eur skolą. Civilinę bylą Nr. e2-15472-1160/2025 dalyje dėl 3 667,60 Eur skolos priteisimo teismas nutraukė ir nutarė tęsti civilinės bylos nagrinėjimą dėl 360,00 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, 11,50 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 11,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryti pervežimo užsakymai yra laikytini viena bendra sutartimi, nes pervežimo užsakymai sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės, ir pervežimai atlikti dvejais atskirais maršrutais – Lietuva–Norvegija ir Lietuva–Švedija.
7. Nustatė, kad atsakovė praleido mokėjimo terminus pagal ieškovės sudarytas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovė įgijo teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti 40,00 Eur sumą, numatytą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ), kurią teismas laikė pagrįsta ir priteisė.
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius bei į vėliausią pagrindinę Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotoją palūkanų normą - 3,50 procentų, ieškovei iš atsakovės priteisė 11,50 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas laikė, jog ieškinys patenkintas 11,11 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidas sudarytų 479,20 Eur suma. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje formalus teisės aktų normų, kuriuose nurodoma, kad išlaidos paskirstomos proporcingai atmestiems ar patenkintiems reikalavimams, laikymasis neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Nurodė, jog abi šalys yra atsakingos už bylinėjimosi išlaidų byloje susidarymą: atsakovė PVM sąskaitas faktūras apmokėjo praleidusi nustatytus terminus, o 2025 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EMR5094 apmokėjimo terminas baigėsi 2025 m. kovo 31 d. ir ieškovė ieškinį teismui elektroniniu paštu pateikė tą pačią dieną. Sprendė, jog šalys nesugebėjo rasti bendro kompromiso ir klausimą išspręsti taikiai, nedėjo pakankamai pastangų, nebendradarbiavo tarpusavyje, nesistengė ginčo išspręsti operatyviai, kuo mažesnėmis sąnaudomis, o tik sąmoningai didino bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alpi Baltika“ (toliau – ir apeliantė) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl priteistų 11,50 procentų procesinių palūkanų į 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti atsakovės naudai patirtas 5 031,69 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės UAB „Eimrida“.
11. Nurodė, kad teismo motyvai dėl procesinių palūkanų priteisimo prieštarauja MAPKSVPĮ nuostatoms, nes iš atsakovės teismas priteisė 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, kurios nėra pavėluotas mokėjimas, todėl negali būti taikomas 11,50 procentų pavėluotų palūkanų norma. Tvirtino, jog teismas privalėjo taikyti nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nepagrįstai nepriteisė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nesutiko su teismo išvadomis, kad atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas, nes būtent atsakovė dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta teisminio proceso ir šalys taikiai išspręstų ginčą, tačiau dėl neadekvataus ieškovės procesinio elgesio, nesąžiningai reiškiant nepagrįstus ieškinio reikalavimus ir atsisakant taikiai išspręsti teisminį ginčą, atsakovė buvo priversta patirti neišvengiamas ir būtinas bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovės.
13. Tvirtino, kad teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, jog būtent ieškovė pareiškė didžiąja dalimi nepagrįstą ieškinį ir vėliau ieškinio dalies atsisakė. Jei ieškovė būtų elgusi apdairiai bei rūpestingai ir, prieš pareikšdama ieškinį teisme, būtų atidžiai pasitikrinusi atsakovės atliktus mokėjimus, mokėjimo terminus ir mokėtinos skolos likutį, kuris tuo metu buvo 0 Eur, ieškinio iš viso neturėjo būti, atitinkamai nebūtų ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teigė, jog atsakovė pasiūlė atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas teismo įsakymo byloje, ir taip užbaigti ginčą taikiai, tačiau nesulaukė atsakymo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, o vietoj to buvo pateiktas ieškinys teismui. Ieškovė dėl savo neginčytinos klaidos visiškai be reikalo rengė didžiąją dalį ieškinio, įskaitant vėlesnį raštišką atsisakymą nuo šios ieškinio dalies, tuo pačiu patyrė nereikalingas bylinėjimosi išlaidas, kurių galėjo išvengti, jei būtų elgęsis apdairiai ir rūpestingai.
14. Atsakovė aktyviai siekė susitarti dėl taikaus ginčo sprendimo bylą nagrinėjant teisme, telefonu ir el. paštu komunikavo su ieškovės atstovu, siūlė netgi papildomai atlyginti reikšmingą dalį bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio pareiškimu, tačiau galutinio atsakymo iš ieškovės nesulaukė. Ieškovės vadovas niekaip nekomunikavo su atsakove, į el. laiškus ir telefono skambučius neatsakė. Būtent dėl ieškovės vengimo bendradarbiauti su atsakove, šalims teko patirti bylinėjimosi išlaidas, kurių buvo galima išvengti.
15. Aiškino, kad teismas neįvardijo, koks atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir kokios aplinkybės patvirtina atsakovės elgesio netinkamumą, atitinkamai, pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalį atsakovės atžvilgiu ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
16. Atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, gindama savo interesus nuo nepagrįstų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teigė, kad teismas padarė klaidą, skaičiuodamas ieškinio patenkinimo procentą, nes ieškovė pareiškė ieškinį 4 037,60 Eur sumai ir būtent ši ieškinio suma turi būti vertinama santykyje su priteista 40,00 Eur ieškinio dalimi (0,99 procento).
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Eimrida“ prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nors ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimą kildinti tik iš vienos krovinio vežimo sutarties ir priteisti tik 40,00 Eur vietoje 360,00 Eur, siekdama nebedidinti bylinėjimosi išlaidų, sprendimo neskundė, tačiau atsakovė ir toliau didina bylinėjimosi išlaidas.
19. Nurodė, kad ieškovės teisės reikalauti kompensacijos už atsakovės praleistus mokėjimus pagal sąskaitas negali apriboti tokie atsakovės pasiteisinimai, kaip, kad ji dalį ieškovės sąskaitų apmokėjo iki ieškove pareiškiant ieškinį po atsakovės prieštaravimų dėl teismo įsakymo. Tvirtino, jog atsakovė su ieškove pagal 9 komercines vežimo sutartis (9 CMR važtaraščius) atsiskaitė pavėluotai, todėl ieškovė teisėtai reikalavo kompensacijos už vėlavimą.
20. Sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ginčo tarp ieškovės ir atsakovės kvalifikavimo. Teigė, kad ieškovė, kaip kreditorė, reikalavo taikyti palūkanų normas, kurios nustatytos MAPKSVPĮ, turinčiame pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.
21. Tvirtino, jog atsakovė veikė nesąžiningai ir nepagrįstai užlaikė vežimo užmokestį ieškovei, o atsiskaitė su ieškove tik pastarajai savo pažeistą teisę ėmus ginti teisme. Teigė, jog tai, kad atsakovė savo finansų įstaigoje buvo suformavusi mokėjimo pavedimą ieškovei pagal vieną iš pradelstų sąskaitų nereiškia, kad atsakovės procesinis elgesys buvo savaime sąžiningesnis už ieškovės. Pažymėjo, kad atsakovė spaudė ieškovę sutikti su vien tik jai palankiomis taikos sutarties sąlygomis, tačiau nesulaukusi patvirtinimo, pati nutraukė derybas. Tai, kad ieškovės vadovas neatsakinėjo į visus atsakovės paklausimus nereiškia, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove.
22. Teigė, kad atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – paprieštaravo teismo įsakymui, siekdama laimėti laiko įsiskolinimą apmokėti dalimis ir išvengti bylinėjimosi išlaidų; paprieštaravusi teismo įsakymui, ir toliau delsė atsiskaityti su ieškove, o galutinai atsiskaitė tik tada, kai ieškovė jau buvo pateikusi ieškinį teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl pateiktų naujų įrodymų
24. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. balandžio 17 d. elektroninius laiškus bei telefono skambučių išklotinę. Atskirai nesuformuluodama prašo juos prijungti, apeliaciniame skunde apeliantė išreiškė manymą, jog yra pagrindas įrodymus priimti, tokių įrodymų pirmosios instancijos teisme pateikti negalėjo, nes iš anksto negalėjo numatyti, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertins apeliantės procesinį elgesį kaip netinkamą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė tik dėl 2025 m. balandžio 17 d. elektroninių laiškų.
25. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra pagrindas priimti tik 2025 m. balandžio 17 d. elektroninius laiškus, apie juos pasisakė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą. Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo iškilo būtinybė minėtus įrodymus priimti, pirmosios instancijos teismui pasisakius dėl apeliantės procesinio elgesio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste.
27. Apeliantė teigė, jog yra pagrindas prijungti prie bylos ir telefono skambučio išklotinę, raudonai pažymėjus apeliantės vadovo skambučius 2025 m. gegužės 5 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. Pateiktoje telefono skambučio išklotinėje nėra apeliantės nurodytų kitos spalvos žymėjimų, todėl minėtas įrodymas atsisakytinas priimti.
28. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2025 m. balandžio 1 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Kadangi ieškovė nesuformulavo jokio prašymo dėl naujai teikiamo įrodymo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia minėto įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos klausimo.
Dėl procesinių palūkanų dydžio
29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už priteistą 40,00 Eur sumą priteisti 11,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
30. Nustatyta, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė ir MAPKSVPĮ normomis: ieškiniu prašė priteisti ne tik užmokesčio dalį už krovinio vežimą, bet ir 360,00 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka bei 11,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
31. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti 3 677,60 Eur užmokesčio dalį už krovinio vežimą, apeliantei sumokėjus minėtą sumą, nuo kitų ieškinio reikalavimų neatsisakė. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies ir šioje dalyje bylą nutraukė. Minėta nutartis nebuvo peržiūrėta instancine tvarka, todėl laikytina teisėta.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 30-31 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio, apeliantei sumokėjus skolą, nepanaikina kitų reikalavimų, grindžiamų MAPKSVPĮ normomis.
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercines sutartis ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.
34. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad šalių sudarytos krovinių vežimo sutartys atitiko komercinės sutarties požymius pagal MAPKSVPĮ, todėl ieškovei reikalaujant taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino minėtą ieškovės reikalavimą - taikė MAPKSVPĮ nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
35. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Apeliantė nekelia klausimo dėl minėtos sumos priteisimo pagrįstumo, kas laikytina, jog ieškovė pagal MAPKSVPĮ įgijo teisę ne tik į minėtus minimalius ir neįrodinėtinus nuostolius, bet ir į įstatyme (MAPKSVPĮ) nurodytas palūkanas (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje).
36. Kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja procesinių palūkanų mokėjimą už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skundžiamu sprendimu priteistos procesinės palūkanos mokėtinos nuo priteistos 40,00 Eur sumos. Teisėjų kolegija primena, jog MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį, skundžiamu sprendimu nutarė nepriteisti ginčo šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino jos elgesį, kuris buvo sąžiningas, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą netenkintų reikalavimų daliai.
38. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinio elgesio tinkamumas pasireiškia per sąžiningą procesinių teisių naudojimąsi ir sąžiningą procesinių pareigų atlikimą. Pažymėtina ir tai, jog šalies procesinio elgesio tinkamumas vertintinas ne tik vykstant teisminiam procesui, bet ir jo iniciavimui.
39. Nustatyta, kad pagal 2025 m. vasario 26 d. ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš apeliantės pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 27 d. išdavė teismo įsakymą dėl 20 425,50 Eur skolos 280,00 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka bei procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 2025 m. vasario 26 d. apeliantė pervedė ieškovei 3 000,00 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMR4750. Apeliantė 2025 m. kovo 19 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, kurie buvo priimti. 2025 m. kovo 21 d. apeliantė iš dalies (19 325,50 Eur) atsiskaitė su ieškove. 2025 m. balandžio 1 d. teisme registruotas ieškovės ieškinys dėl 3 677,60 Eur skolos, 360,00 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka bei procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris balandžio 4 d. priimtas bei kartu panaikintas 2025 m. vasario 27 d. teismo įsakymas. 2025 m. balandžio 1 d. apeliantė pervedė ieškovei 677,60 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMR5094. 2025 m. balandžio 8 d. ieškovė pateikė pareiškimą, atsisakanti nuo 3 667,60 Eur skolos.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 39 punkte nurodyta ginčo šalių procesinių ir ne procesinių veiksmų chronologija leidžia teigti, jog iš esmės apeliantė atsiskaitė su ieškove tik pastarajai pradėjus teisminį procesą. Kartu sutiktina, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, prašydama priteisti skolą tiek teismui išduodant teismo įsakymą, tiek reiškiant ieškinį, nurodydama sumas, kurios apeliantės buvo sumokėtos.
41. Vertinant argumentus dėl 2025 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EMR5094 apmokėjimo termino ir ieškinio pateikimo teismui santykio, nustatyta, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė 2025 m. kovo 31 d., o teisme jis registruotas balandžio 1 d., kada apeliantė apmokėjo minėtą sąskaitą. Nėra ginčo, kad 2025 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EMR5094 apmokėjimo termino pabaiga buvo 2025 m. kovo 31 d., todėl šioje situacijoje laikytina, kad tiek ieškovė, neišlaukusi sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos, teikė teismui ieškinį, tiek apeliantė, praleisdama minėtos sąskaitos apmokėjimo terminą, neveikė apdairiai ir rūpestingai.
42. Apeliantė nurodo, kad buvo dėtos aktyvios pastangos taikiai užbaigti ginčą, tačiau dėl ieškovė nebendradarbiavo, todėl apeliantė buvo priversta pateikti atsiliepimą į ieškinį, tokiu būdu patirti bylinėjimosi išlaidas.
43. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių atstovų 2025 m. balandžio 17 d. elektroniniu susirašinėjimu, neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė nebendradarbiavo siekiant taikaus ginčo išsprendimo. Šalių atstovų susirašinėjimas rodo, jog buvo deramasi dėl tiek dėl materialaus reikalavimo (360,00 Eur), tiek dėl procesinio reikalavimo (atstovavimo išlaidų), ir vienai šaliai nesutikus ar neišreiškus pozicijos dėl siūlymo, nelaikytina, kad ieškovė nepagrįstai nesiekė ginčą užbaigti taikiai.
44. Apibendrinant tai, kas nurodyta šioje dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abi ginčo šalys nesiekė išspręsti ginčą operatyviai, nebendradarbiavo, tuo prisiimdamos riziką patirti didesnes bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą nepaskirstyti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Netenkinus apeliacini skundo, yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 1 462,09 Eur atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nemažą procesinio dokumento teksto dalį sudaro ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu vienkartines krovinių vežimo sutartis vertinti kaip vieną krovinio vežimo sutartį, kurio apeliantė neskundė, turi pagrindą nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir priteisti iš apeliantės ieškovei 750,00 Eur atstovavimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Alpi Baltika“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Eimrida“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.