Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-10 · Byla Nr. ATP-133-174/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-10
Bylos Nr.
ATP-133-174/2016
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00850-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
  • 36.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-133-174/2016Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00850-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.1.; 2.7.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo T. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., – 289 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 25 d. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 25 d., apie 22.35 val., Kvėdarnos mstl., Šilalės r. sav., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,87 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Tokie T. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutarimu T. M. pripažino kaltu padarius 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir pritaikęs ATPK 30¹ str. paskyrė jam 289 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant T. M. ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Institucijos nuomone, teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl toliau nurodytų priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas bendrą teismų praktiką, yra nurodęs, kad transporto priemones vairuojantiems neblaiviems asmenims sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ATPK 30¹ str. nuostatos neturėtų būti taikomos. Šioje byloje nustatyta, kad T. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo sukeldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nurodytos aplinkybės, kad T. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti, Institucijos nuomone, byloje nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, kadangi nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į jos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės administracinės atsakomybės, ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą; poreikis vairuoti automobilį), pripažinti kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, atsakomybės taikymui.

ATPK 126 str. numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia (ATPK 10 str.), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 p. imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui ir kartu kitiems eismo dalyviams.

Todėl ir akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, Institucijos nuomone, prieštarauja ATPK 1 ir 20 str. nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes, ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos pažeidėjo su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės, asmens gyvenamosios vietovės geografinė padėtis ir rūpinimasis artimaisiais. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad T. M. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas nuvykti į darbą bei slaugyti sergančią motiną, byloje nėra reikšmingos. T. M. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1756/2006 pažymėjo, jog vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes, ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Kartu nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimos interesai, darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Be to, T. M. savo paaiškinime nurodė, kad vartojo alkoholį, bet vis tiek vairavo automobilį, praėjus neilgam laikui, taip ignoruodamas draudimą vairuoti neblaiviam ir lengvabūdiškai tikėdamasis, jog jo nesustabdys pareigūnai. Toks jo elgesys tik parodo, kaip jam yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, ir jo požiūrį į KET reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašo netenkinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimą. Nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo ir padarė išvadas, pareigūnų buvo sustabdytas priekiemyje ką tik išgėręs, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, per 9 metų vairavimo stažą nė karto nebuvo baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad teismas be pagrindo taikė T. M. ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus. Pasak apelianto, teismo nurodytos aplinkybės, kad T. M. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbe, nėra tokios reikšmingos, kad sudarytų pagrindą pažeidėjui T. M. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Taigi šioje byloje yra aktualus pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos taikymo proporcingumo klausimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju T. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,87 promilės (± 0,017 promilės, po paklaidos 0,85 promilės).

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas T. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė švelnesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą – 289 Eur baudą – ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,87 promilės, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad T. M. per 9 metų vairavimo stažą pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, anksčiau nė karto nėra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas taikė pažeidėjui ATPK 30¹ str. nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalaus dydžio baudą – 289 Eur – ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus – trims mėnesiams. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisingas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas T. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ str., esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu ATPK 30¹ str. įvardytus pagrindus teismas nustatė.

Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, pažeidėjo T. M. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 1 d., yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, tačiau pažymėtina, kad pažeidėjas tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. T. M. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 5), savo 2016-01-08 rašytiniame pasiaiškinime teismui nurodė, kad būdamas 2015-12-25 vakare svečiavosi pas draugę, automobilį buvo pastatęs apie 25 metrus nuo draugės namų, tačiau pamatęs kieme atsilaisvinusią vietą, nusprendė savo automobilį pastatyti joje, nors maždaug prieš 20–30 minučių jis buvo išgėręs taurę vyno, tačiau nesijautė neblaivus, jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį, pavažiavę apie 15–20 metrų, priekiemyje buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 18), nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. T. M. anksčiau už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, per devynerių metų vairavimo stažą administracine tvarka buvo baudžiamas pirmą kartą, tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. T. M. darbdavys pateikė išskirtinai teigiamą T. M. charakteristiką, kartu nurodė, kad atėmus T. M. teisę vairuoti transporto priemones jis pagal ūkvedžio pareigybės nuostatas nebegalės vykdyti savo tiesioginių pareigų Varnių regioninio parko direkcijoje (b. l. 17).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal ATPK 126 str. 1 d. taikyti pažeidėjui T. M. ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, t. y. paskirti T. M. ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Pažeidėjui T. M. pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Tokia nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui ir, apygardos teismo vertinimu, bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant T. M. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Taigi T. M. paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucijos apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuobaudos už ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstumu. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė