- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1625-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13116-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alson“
- Trečiasis asmuo
- A. M., B. M.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl 2014-10-31 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alson“, tretieji asmenys A. M. ir B. M., dėl įmokos grąžinimo, baudos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt ir penkių proc. metines procesines palūkanas. Šalys iki 2013 m. gruodžio 6 d. turėjo sudaryti preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo, tačiau tokia sutartis pasirašyta nebuvo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis negavo 10 000 Lt netesybų pagal sutartį, taip pat patyrė 10 000 Lt nuostolių, t. y. sumokėto ir negrąžinto depozito suma. Šalių 2013 m. lapkričio 6 d. rezervavimo sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji, nes ja buvo siekiama sudaryti preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo bei pagrindinę – buto pirkimo-pardavimo sutartį; todėl iš šios sutarties kylantiems teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso 6.165 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašyta dėl ieškovo kaltės.
Tretieji asmenys prašė ieškinį tenkinti, atkreipė dėmesį į tai, kad jie iš tikrųjų domėjosi ne tik restorano patalpų, bet ir buto pirkimu, tačiau tai buvo kitas butas, negu tas, kurį ketinto pirkti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-10-31 Vilniaus apylinkės teismo sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad Ieškovas ir atsakovas 2013 m. lapkričio 6 d. sudarė sutartį dėl buto rezervavimo.
2013 m. lapkričio 9 d. trečiasis asmuo įmokėjo į atsakovo sąskaitą 20 000 Lt; nurodyta mokėjimo paskirtis „patalpų rezervacija U22-101, U22-105“.
2013 m. lapkričio 16 d. nekilnojamojo turto brokerė el. paštu tretiesiems asmenims pateikė preliminariosios sutarties projektą. Šiame el. laiške nurodyta, kad iš pardavėjų pusės sutartis mažai keisis – tik tiek, kiek atitiks turto tipą.
Atsakovas ir tretieji asmenys 2013 m. lapkričio 17 d. pasirašė sutartį dėl patalpų rezervavimo, pagal kurią pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo rezervuoti ir parduoti tretiesiems asmenims maitinimo patalpą, kurios projektinis Nr. 101. 2013 m. lapkričio 25 d. raštu tretieji asmenys atsakovui pareiškė, kad jie atsisako patalpos kaip ji apibrėžta sutartyje Nr. U22-101, rezervacijos ir prašo grąžinti jų sumokėtą 280 000 Lt depozitą.
Ieškovas 2013 m. gruodžio 5 d. raštu informavo atsakovą, kad ketina pasirašyti preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo, bet atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie atsakovo pasiūlytame sutarties projekte įrašyti punktai ieškovui nepriimtini. Šiuo raštu ieškovas taip pat prašė nedelsiant pakoreguoti nurodytus sutarties punktus taip, kad jie būtų priimtini abiem sutarties šalims, ir prašė nurodyti laiką ir vietą, kada gruodžio 6 d. atvykti pasirašyti abiejų šalių suderintą ir abiem šalims priimtinomis sąlygomis sudarytą sutartį. Ieškovas 2013 m. gruodžio 11 d. raštu prašė atsakovo grąžinti 10 000 Lt depozitą ir sumokėti 10 000 Lt baudą.
Atsakovas 2013 m. gruodžio 11 d. rašte nustatė papildomą terminą ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 18 d. atvykti į atsakovo buveinę suderinti galutines preliminariosios sutarties sąlygas ir pasirašyti šią sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl ieškovo kaltės pastabos dėl preliminariosios sutarties sąlygų koregavimo gautos priešpaskutinę sutarties pasirašymo termino dieną, taip atimant iš atsakovo galimybę tinkamai su jomis susipažinti.
Atsakydamas į atsakovo 2013 m. gruodžio 11 d. raštą, ieškovas 2013 m. gruodžio 17 d. rašte nurodė, kad ketina 2013 m. gruodžio 18 d. pasirašyti preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, kurio projektinis Nr. 105, tik tuo atveju, jeigu atsakovas atsižvelgs į ieškovo pastabas, išdėstytas 2013 m. gruodžio 5 d. rašte, pateiks prašomus dokumentus ir parengs tinkamą abiejų šalių suderintą sutarties projektą. Šiame ieškovo rašte kaip priedas nurodytas ieškovo teikiamas preliminariosios sutarties projektas su pastabomis ir pataisymais.
Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos 2013 m. lapkričio 6 d. sutarties dėl buto rezervavimo 3.4 punkto nuostatos šalies pareigą sumokėti 10 000 Lt baudą sieja su preliminariosios sutarties nepagrįstu nepasirašymu, įskaitant nepagrįstą atsisakymą pasirašyti. Bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad kažkuri sutarties šalis „atsisakė pasirašyti“ preliminariąją sutartį. Spręsdamas klausimą, kuri sutarties šalis „nepagrįstai nepasirašė“ preliminariosios sutarties, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams; laikoma, kad deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys).
Atsakovas preliminariosios sutarties projektą derinti pateikė 2013 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo buto rezervavimo sutarties sudarymo ir likus daugiau negu dviem savaitėms iki termino preliminariajai sutarčiai sudaryti pabaigos. Šis sutarties projektas pateiktas būtent kaip skirtas derinimui (projekte nebuvo siekiama visiško tikslumo, preciziškumo, tiksliai ir išsamiai nurodant visus būtinus sutartyje nurodytų asmenų ar objektų rekvizitus). Į šį atsakovo pasiūlymą ieškovas atsiliepė 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. preliminariosios sutarties sudarymo termino pabaigos išvakarėse. Atsižvelgdamas į tai, kad šie argumentai-pasiūlymai galėjo ir turėjo būti šalių svarstomi, dėl jų deramasi iš esmės tik vieną dieną, t. y. iki 2013 m. gruodžio 6 d., teismas sprendė, kad toks trumpas ieškovo paliktas terminas (tik viena diena) atsakovui apgalvoti ir po to šalims aptarti-suderinti pateiktus pasiūlymus, neatitinka sąžiningumo kriterijų (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Be to, šalių veiksmais faktiškai pratęsus preliminariosios sutarties sudarymo terminą iki 2013 m. gruodžio 18 d., ieškovas taip ir nenuvyko pas atsakovą derinti galutinių preliminariosios sutarties sąlygų ir pasirašyti aptariamą sutartį, nors atsakovo 2013 m. gruodžio 11 d. raštu buvo kviečiamas tai padaryti. Teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip atitinkantys sąžiningumo kriterijus tokie ieškovo kategoriško pobūdžio veiksmai, kuriais atsakovas (iš esmės nevykstant jokioms šalių deryboms) „pastatomas prieš faktą“ nepaliekant šalims realių galimybių, t. y. tam nepaliekant protingos ir sąžiningos trukmės termino aptarti ieškovo pageidavimus-reikalavimus ar dėl jų derėtis. Teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo kriterijų ir tokie ieškovo veiksmai, kai žinodamas (ar bent jau galėdamas ir turėdamas žinoti), kad tam tikros (ieškovui artimų trečiųjų asmenų ketintos įsigyti) patalpos pastate jau skirtos teikti maitinimo paslaugas, ieškovas ima teigti, jog jam jau nebepriimtinas sutartinis įsipareigojimas duoti (besąlyginį ir neatšaukiamą) sutikimą, kad name būtų įrengtos negyvenamosios komercinės paskirties patalpos.
Dėl to teismas sprendė, kad būtent ieškovo veiksmai neatitiko sąžiningumo kriterijų ir kad būtent ieškovas „nepagrįstai nepasirašė“ preliminariosios sutarties, kaip tai apibrėžta šalių sutarties dėl buto rezervavimo 3.4 punkte.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Taip pat prašė išreikalauti papildomus įrodymus iš Vilniaus miesto savivaldybės apie atsakovo suplanuotas parkavimui skirtas vietas.
Nurodė, kad ginčui taikytinos ne tik bendrosios įstatymų nuostatos, bet ir vartotojų teises ginančios teisės nuostatos. Byloje buvo visa informacija, leidžianti kvalifikuoti Buto rezervavimo sutartį ir Preliminariąją sutartis kaip vartojimo sutartis, todėl teismas privalėjo savo iniciatyva vertinti sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams bei užtikrinti vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies teisių apsaugą.
Šioje byloje atsakovui teko pareiga įrodyti, kad dėl Preliminarios sutarties nepasirašymo nėra jo kaltės.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad viena iš priežasčių kodėl jis negalėjo pasirašyti sutarties yra atsakovo atsisakymas (vengimas) pateikti teisingą visapusišką trūkstamą informaciją, susijusią su Buto rezervavimo sutarties 1.3 p., t.y. apie buto unikalųjį numerį; dokumentus, kurių pagrindu atsakovė turėjo teisę disponuoti automobilių stovėjimo vietomis; kokiems konkretiems veiksmams atlikti ieškovas turės suteikti įgaliojimą atsakovei; ištaisyti klaidingus duomenis. (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d.). Apeliantas pažymėjo, kad jam nebuvo atsiųstas pasirašymui skirtas Preliminarios sutarties dėl Buto pirkimo tekstas taip, kaip buvo padaryta siekiant sudaryti preliminarią sutartį dėl restorano pirkimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nenagrinėjo.
Atsiliepimas
Atsakovei buvo žinomas ginčo buto unikalus numeris, kuris taip pat buvo nurodytas rezervavimo sutartyje, tačiau šis butas buvo įregistruotas ir vėliau parduotas kitam pirkėjui kaip administracinė patalpa. Atsakovė sąmoningai neketino atlikti kokių nors pakeitimų, kad butas atitiktų privalomuosius gyvenamosios patalpos reikalavimus, nepateikė įrodymų, patvirtinančių realius ketinimus keisti paskirtį.
Be to, Buto rezervavimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – sudarė Buto panaudos sutartį iki 2020-12-31. Tokie veiksmai liudija, kad atsakovė neketino sudaryti su ieškovu preliminarios sutarties arba ketino parduoti apsunkintą Butą.
Atsakovas vienašališkai parengė standartines preliminarios sutarties sąlygas, dėl jų su atsakove nesiderėjo bei atsisakė pašalinti nesąžiningas sąlygas dėl besąlyginio ir neatšaukiamo sutikimo įrengti namo pirmajame aukšte komercinės paskirties patalpas; Buto pardavėjo atsakomybę ribojančias sąlygas; nuostatas dėl Buto įkeitimo pardavėjo ar trečiųjų asmenų naudai (CK 6.401 str. 6 d.). Atsakovės suformuluotoje sąlygoje dėl sutikimo kalbama apie įvairaus spektro komercinių patalpų įrengimą. Ieškovas galėjo žinoti apie busimą restoraną, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas galėjo turėti informaciją apie prekybos, paslaugų, medicininės paskirties patalpas ir pan.
Praktikoje yra įprasta, kad vartotojai su verslininkais prieš sudarant sandorius bendrauja žodžiu, o ne raštu ir be liudytojų. Ieškovas kreipėsi 2013-12-05 į atsakovą raštu po to, kad atsakovas nereagavo į žodinius ieškovo prašymus. Dėl to teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę apie rašytinio kreipimosi datą.
Papildomai ieškovas nurodė, kad jis neturėjo galimybės pasirinkti konkrečių parkavimo vietų numerių, nes laisvų parkavimo vietų nebeliko.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atsakovo atsakomybė kyla ne iš preliminarios sutarties, o iš Buto rezervavimo sutarties. Šios sutarties tikslas buvo ne Buto nuosavybės perleidimas ieškovui ir ne esminių Buto pardavimo sąlygų nustatymas, o pirkėjo išsirinkto Buto rezervavimas tam, kad atsakovas jo nesiūlytų kitiems asmenims. Taigi, ši sutartis yra ikisutartinės stadijos organizacinis susitarimas, kuris yra pagrindas preliminariajai sutarčiai sudaryti (Buto rezervavimo sutarties 1.1 p.). Joje numatyta tik Buto kaina, o kitų CK 6.401 str. 2 d. esminių preliminarios sutarties sąlygų nėra numatyta. Dėl to ši sutartis neturi specifinių požymių, numatytų CK 6.401 str., kurie leistų šią sutartį priskirti vartojimo sutarčiai, ji laikytina tik parengiamuoju susitarimu Preliminariajai sutarčiai sudaryti. Dėl to teismas neturėjo ex officio tikrinti sutarties sąlygų atitikimą sąžiningumo kriterijui.
Ieškovas nebuvo iškėlęs argumentų dėl jo, kaip vartotojo, teisių gynimo pirmosios instancijos teisme, todėl nemanė, kad jo, kaip vartotojo, teisės yra pažeistos, todėl šie argumentai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 str.).
Būtent ieškovas turėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe kaltę, dėl Preliminarios sutarties nesudarymo.
Nors Buto rezervavimo sutartį sudarė ieškovas, kuris nevedė derybų su atsakovu, nebuvo atvykęs apžiūrėti buto, tačiau tikroji šio sandorio šalis buvo ne jis, o tretieji asmenys, kurie norėjo investuoti pinigus ir kartu įsigyti restorano patalpas. Taigi, tikslas buvo trečiųjų asmenų siekis įsigyti butą kaip investicinį projektą ne savo asmeninio naudojimo, o komerciniais tikslais, todėl veikė ne kaip vartotojai.
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nenurodė būtinos informacijos apie automobilių parkavimo aikštelės vietas, nes šios vietos buvo numatytos Preliminarios sutarties priede Nr. 2. Be to, preliminarios sutarties projektas buvo skirtas derinimui, todėl visi netikslumai galėjo būti ištaisyti, jei ieškovas iš tiesų norėtų derėtis dėl šios sutarties pasirašymo, o ne imituotų derybas.
Pasirinktas Butas iš tiesų buvo suprojektuotas kaip administracinės paskirties patalpos, tačiau ieškovo pageidavimu atsakovas sutiko ir būtų pakeitęs paskirtį. Tuo tikslu nereikėjo keisti esminių projekto sprendinių, o paskirtį būtų galėjęs pakeisti po rekonstrukcijos darbų užbaigimo, todėl ir unikalus numeris galėjo būti nurodytas tik pagrindinėje Buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Tačiau to padaryti negalėjo dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo pasirašyti Preliminariąją sutartį. Tai, kad atsakovas planavo keisti paskirtį įrodo Buto įsigijusios A. G.-M. raštas, kuriame nurodyta, jog pradėjus domėtis Butu, ji sužinojo apie ketinimus rengti patalpų paskirties pakeitimo dokumentus. Prie preliminarios sutarties buvo pridėtas Buto planas ir kiti dokumentai, pagal kuriuos yra galima aiškiai identifikuoti perkamą turtą.
Panaudos sutarties 4.3 p. nurodyta, jog ši sutartis nutraukiama, perleidus nuosavybę į patalpas. Ši sutartis sudaryta tam, kad panaudos gavėjui nereikėtų atskiro notarinio įgaliojimo atskiriems su Butu susijusiems veiksmams atlikti, tame tarpe susijusiems su Buto paskirties keitimu.
Paties apelianto nurodytos aplinkybės įrodo, jog tarp šalių vyko derybos dėl preliminarios sutarties sudarymo. Ieškovui tapo nepriimtinos sąlygos dėl neatšaukiamo sutikimo davimo tik tuomet, kai tretieji asmenys atsisakė ketinimų pirkti restoraną. Atsakovui ši sąlyga buvo ypač aktuali, nes, nesant sutikimo, mažėja patalpų vertė bei apsunkinamos galimybės parduoti šias patalpas. Atitinkamas punktas preliminarioje sutartyje buvo skirtas išimtinai dėl restorano patalpų ir tai ieškovui buvo žinoma. Atsakovas būtų sutikęs susiaurinti 31 p. numatytus įsipareigojimus dėl prekybos ar medicininės paskirties patalpų įrengimo pastate, tačiau ieškovas kategoriškai nesutiko leisti įrengti pastato pirmajame aukšte jokios kitokios paskirties patalpų.
Pastabas dėl preliminarios sutarties sąlygų ieškovas pirmą kartą atsakovui išdėstė tik 2013-12-05.
Papildomai nurodė, kad pateiktame plane būdavo nurodomas ne bendras vietų skaičius aikštelėje, o tik laisvos ir nerezervuotos vietos, iš kurių ieškovas galėjo laisvai rinktis sau vietas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, dėl ieškovo tikrųjų ketinimų sudaryti preliminarią buto pirkimo sutartį; dėl Buto rezervavimo sutarties priskyrimo vartojimo sutarčiai ir ieškovo teisių ginimo apimties šioje byloje.
Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo elgesį nesąžiningu dėl to, kad savo pastabas jis pateikė likus vienai dienai iki sutartos preliminarios sutarties pasirašymo datos; pratęsus terminą iki 2013 m. gruodžio 18 d., ieškovas taip ir nenuvyko pas atsakovą derinti galutinių preliminariosios sutarties sąlygų ir pasirašyti aptariamą sutartį. Taip pat, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo kriterijų ir tokie ieškovo veiksmai, kai žinodamas, kad tam tikros patalpos pastate jau skirtos teikti maitinimo paslaugas, ieškovas ima teigti, jog jam jau nebepriimtinas sutartinis įsipareigojimas duoti (besąlyginį ir neatšaukiamą) sutikimą, kad name būtų įrengtos negyvenamosios komercinės paskirties patalpos.
Byloje nustatyta ir to neginčijo atsakovas, kad pateiktas kitai šaliai 2013 m. lapkričio 16 d. preliminarios sutarties projektas nebuvo tikslus ne tik dėl jame neįrašytų rekvizitų, bet ir dėl kitų trūkumų, kuriuos nurodė ieškovas 2013-12-05 rašte ir kuriuos iš dalies pripažino atsakovas savo 2013-12-11 rašte. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šis projektas buvo skirtas derinimui. Taigi, šalys nebuvo susaistytos prie Buto rezervavimo sutarties pridėtu preliminarios sutarties projekto tekstu, jos turėjo teisę derėtis dėl preliminarios sutarties sąlygų ir jau vien dėl atsakovo pripažintų trūkumų tokia sutartis, kokia buvo pateikta ieškovui, negalėjo būti šalių pasirašyta iki 2013-12-06.
Vertinant ieškovo veiksmus, jam tik 2013-12-05 raštu pateikus atsakovui pastabas dėl preliminarios sutarties sąlygų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš atsakovo 2012-12-11 rašto, atsakovui nebuvo ypatingai svarbu iš anksto derinti preliminarios sutarties sąlygas, nes jis pats išreiškė poziciją suderinti galutines sutarties sąlygas ir ją pasirašyti tą pačią dieną. Dėl to atsakovo pozicija, kad ieškovo uždelsimas pateikti pastabas atėmė iš atsakovo galimybę tinkamai su jomis susipažinti, vertintina kritiškai.
Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad, skirtingai nuo ieškovo, atsakovas nerodė jokios iniciatyvos bendradarbiauti su ieškovu ir iš anksto suderinti pasirašymui skirtos preliminarios sutarties sąlygas, neatsakė nei į 2012-12-05 ieškovo raštą (2013-12-11 raštu atsakovas atsakė į ieškovo raštą dėl depozito grąžinimo ir baudos sumokėjimo), nei į 2013-12-17 raštą; net ir pripažinus kai kuriuos sutarties netikslumus, atsakovas neparengė ir nepateikė ieškovui iš anksto susipažinti pakoreguoto sutarties teksto. Taigi, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė apie pastabų atsakovui pateikimą 2013-12-05, t.y. likus vienai dienai iki sutartos preliminarios sutarties pasirašymo datos, buvo lemiama, konstatuojant išimtinai ieškovo kaltę dėl preliminarios sutarties nepasirašymo. Kita vertus, negalima visiškai paneigti ir ieškovo nurodytos aplinkybės, jog iki šio rašto ieškovas kreipėsi į atsakovą žodžiu dėl preliminarios sutarties sąlygų (atsakovas to nepripažino), nes ir atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat teigė, jog po 2013-12-05 rašto gavimo susisiekė su trečiuoju asmeniu A. M. ir paaiškino, kad sąlygų derinimas likus vienai dienai iki termino pabaigos nėra priimtinas (ieškovas šio fakto irgi nepripažino), t.y. darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog šalys dėl preliminarios sutarties galėjo bendrauti ir žodžiu. Tačiau kartu pripažintina, jog, esant nesutarimams, ieškovas turėjo ankščiau, o ne priešpaskutinę dieną (pirmą kartą ieškovas pateikė savo pasiūlymus 2013-12-05, antrą kartą – 2015-12-17) iki sutarties pasirašymo, konkretizuoti ir pateikti atsakovui raštu visas savo motyvuotas pastabas dėl sutarties projekto.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu preliminari sutartis nebuvo pasirašyta abiems šalims netinkamai vykdant bendradarbiavimo pareigą, dėl ko šalys nesusitarė dėl preliminarios sutarties sąlygų. Kadangi atsakovas aiškiai išreiškė nesutikimą dėl tam tikrų ieškovo siūlomų sąlygų, neatsiliepė į ieškovo raštus, kuriuose ieškovas išdėstė savo poziciją bei pateikė savo preliminarios sutarties variantą, ieškovui nebeliko prasmės vykti pas atsakovą 2015-12-18 derinti sąlygas, nes buvo aišku, kad tokiu atveju sutartis nebus pasirašyta.
Vykstant šalių susirašinėjimui, ieškovas nenurodė dėl kokių priežasčių ir kokioje konkrečioje dalyje jis nesutiko su preliminarios sutarties sąlygomis, tame tarpe su 31 p., kuriame kalbama apie besąlyginį neatšaukiamą sutikimą, kad gyvenamojo namo pirmajam aukšte būtų įrengtos negyvenamosios komercinės plačios paskirties paslaugų ar medicininės paskirties patalpos. Byloje ieškovas neneigė, jog, rezervuojant butą, jam buvo žinoma apie esamas restorano patalpas, tačiau teigė, jog toks neatšaukiamas sutikimas, koks nurodytas 31 p., apima ir kitą komercinę veiklą, apie kurią jam nebuvo žinoma. Kaip buvo minėta, abi šalys nepakankamai bendradarbiavo derinant sutarties sąlygas, dėl ko šalių derybos faktiškai nevyko, abi šalys nesiaiškino nesutikimo su projektu priežasčių, nesiekė abiems šalims priimtino sąlygų formulavimo. Kita vertus, teisme ieškovo nurodyti argumentai dėl minėtos sutarties sąlygos (tokios, kokia ji buvo suformuluota atsakovo parengtame sutarties projekte) neatitikimo ieškovo interesams yra nuosekli, logiška ir negali būti pripažinta piktnaudžiavimu. Analogiškai vertinamas ir ieškovo siekis išsiaiškinti ir konkretizuoti kokiems konkretiems veiksmams turi būti duodamas įgaliojimas pagal preliminarios sutarties projekto 29 p., į ką atsakovas neatsakė. Taigi, byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovas realiai neketino sudaryti preliminarios sutarties.
Analogiškai sprendžiama ir analizuojant ieškovo nesutikimo argumentus dėl planuojamo pirkti buto unikalaus numerio įrašymo į preliminarią sutartį. Atsakovo 2013-12-11 rašte nėra nurodyta argumentų apie šalių susitarimą po statybų užbaigimo pakeisti jau esamos, suformuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį į gyvenamosios paskirties patalpas. Atsakovas apie tokį susitarimą nei buto rezervavimo, nei preliminarioje sutartyje nenurodė. Dėl to ieškovo siekis konkretizuoti esminę sutarties sąlygą - perkamą objektą (butą) – tuo labiau, kad perkamas objektas realiai turėjo kitokią paskirtį, nepripažintinas nesąžiningu. Pažymėtina ir tai, kad sutartyje dėl buto rezervavimo, kurią rengė atsakovas, buvo aiškiai nurodyta, jog preliminarioje sutartyje ( p. 1.3) turi būti nurodyti ir perduotinų išimtinai ieškovui naudotis parkavimo vietų numeriai, todėl atsakovas turėjo šiuos duomenis nurodyti. Be to, ieškovui, kaip busimam pirkėjui, kilus abejonėms dėl atsakovo daiktinių teisių į šį turtą, atsakovas, siekdamas tinkamo bendradarbiavimo, galėjo šiuos duomenis netrukdomai pateikti, tuo tarpu atsakovo atsisakymas vien dėl to, kad ieškovas šių duomenų neprašė pasirašant sutartį dėl buto rezervavimo, laikytinas formaliu.
Esant tokiomis aplinkybėmis, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad abi šalys yra vienodai kaltos dėl preliminarios sutarties nepasirašymo. Dėl to, šalims nepasiekus tikslo ir išnykus pinigų perdavimo atsakovui pagrindui, atsakovui atsiranda pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą pagal Buto rezervavimo sutarties sąlygas 10 000 Lt įmoką, kurios paskirtis yra avansinė. Taip pat dėl aukščiu išdėstytų motyvų atsakovui neatsiranda prievolės mokėti ieškovui netesybas dėl nepagrįstai nepasirašytos sutarties. Pritartina apelianto pozicijai, jog Buto rezervavimo sutartis atitinka preliminarios sutarties požymius, nes joje šalys aiškiai sulygo dėl apibrėžto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje nustatytomis sąlygomis. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistu 2015-01-20 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-74-157/2015, analogiškai buvo įvertinta kita panaši šalių sudaryta 2013-11-17 sutartis dėl patalpų rezervavimo, o pinigų pagal šią sutartį sumokėjimas kvalifikuotas kaip avansas, todėl ir šioje byloje daromos analogiškos išvados, grindžiamos tais pačiais motyvais.
Kiti apelianto nurodytos aplinkybės ir argumentai yra pertekliniai, todėl dėl jų nepasisakoma bei atmestinas apelianto prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo (CPK 180 str., 314 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme tarp šalių kilo ginčas ar ieškovas šiuo atveju veikė kaip vartotojas. Pirmosios instancijos teisme ieškovas šio klausimo nekėlė, nesirėmė tuo, kad jo, kaip vartotojo, teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus ieškovą vartotoju (atkreiptinas dėmesys, kad iki kilusio ginčo jis naudojosi kvalifikuota teisininkų pagalba, taip pat jam tarpininkavo asmenys, kurių tikslai buvo susiję su verslu), ieškovas nebūtų atleistas nuo pareigos tinkamai bendradarbiauti, kooperuoti su kita sutarties šalimi, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju ši aplinkybė neturi įtakos ginčo išsprendimo rezultatui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas apie išimtinai ieškovo kaltę, šalims nesudarius preliminarią sutartį, todėl teismo sprendimas keičiamas: dalyje dėl reikalavimo grąžinti avansą ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo UAB „Alson“ ieškovo P. D. naudai priteistinas 10 000 Lt jo sumokėtas depozitas, taip pat 5 procentai metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje reikalavimų dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Šalys nepateikė įrodymų apie jų patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymai dėl šių išlaidų atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-10-31 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl reikalavimo grąžinti 10 000 Lt depozito sumą pakeisti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti:
Priteisti iš atsakovo UAB „Alson“ ieškovo P. D. naudai 10 000 Lt depozitą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.