Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. S. (T. S. ), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 140) str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-01-26, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu su E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė koja pastarajai į pilvą, vieną kartą sudavė koja į kairįjį šoną ir vieną kartą trenkė rankos delnu į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei E. M..

Tokiais veiksmais T. S. padarė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ten yra nuosavas namas priklausantis jo žmonos motinai. Name yra 2 kambariai, kuriuose gyvena jis su žmona, jos motina ir jų 5 vaikai. 3 vaikai yra jo bendri su žmona ir 2 vaikai, E. ir D., yra žmonos iš kitos santuokos. Viename kambaryje gyvena žmonos motina, kitame - jie su vaikais. Pinigus pragyvenimui gauna iš darbo biržos ir pašalpas vaikų išlaikymui. Maždaug prieš 4 metus, E. pradėjo savaitgaliais važiuoti pas tėvą, kartais leisti pas jį atostogas ir tada jo santykiai su ja pablogėjo. Žino, kad jos tėvas lyg turi šeimą ir nuomojasi kažkur gyvenamąjį namą, bet daugiau apie jį nieko nežino. Nuo to laiko pasikeitė E. charakteris, neklauso ji jo, pradėjo vėlai grįžti namo iš mokyklos, apie 16–17 val. Už tai kartais nuo jo ir žmonos gaudavo per užpakalį. Kad smurtautų prieš ją labai stipriai neatsimena. Galėjo jis arba žmona suduoti iš delno per užpakalį. 2017-01-26, jis su žmona buvo namuose, taip pat buvo namuose jų vaikai D. ir J., nes susirgo, o mergaitės E., D. ir V. iš ryto išėjo į mokyklą. Apie 17.15 val., po mokyklos grįžo namo E., D. ir V.. Prieš tai žmona skambino E. telefonu sužinoti kur jos užsilaiko, nes pamokos baigiasi joms apie 13 val., tačiau E. telefonas buvo išsikrovęs. Jie tą dieną su žmona alkoholio nevartojo, todėl jis gerai atsimena kaip viskas buvo. Jis paklausė mergaičių kur jos taip ilgai buvo ir E. pasakė, kad jos buvo bibliotekoje, o kitos mergaitės pirma tylėjo, bet kai E. kažkur buvo išėjusi, ir jis dar kartą paklausė merginų, kur jos buvo. Jos prisipažino, kad E. buvo už mokyklos su draugais, o jos laukė mokykloje, kad galėtų grįžti namo kartu. Tada, kai E. grįžo į jų kambarį ir jame tuo metu buvo dar jo žmona ir vaikai, jis dar kartą paklausė kur ji buvo po mokyklos ir kai ji prisipažino, kad buvo už mokyklos, sudavė jai vieną kartą ranka per užpakalį. Ji apsiverkė ir nuėjo prie stalo daryti pamokų. Koja į pilvą jis E. nesudavė, koja į kairį šoną taip pat nesudavė, ranka į nosį netrenkė ir daugiau tą vakarą su E. iš viso nebendravo. Kitą dieną jis sužinojo, kad E. nuėjusi į mokyklą po pamokų nuvažiavo pas savo tėvą, kur pasiliko gyventi ir gyvena su juo iki šiol. Kaip ji buvo nuvažiavusi pas jo sesę J. jis nežino. Jis su ja bendrauja retai. Ką E. pasakojo J. apie jų konfliktą nežino. Šiuo metu žino, kad E. tėvas tvarkosi tėvystės dokumentus ir jeigu E. nori pasilikti gyventi su juo tegul pasilieka (b. l. 48).

Papildomos apklausos metu T. S. nurodė, kad savo kaltę jis pripažįsta, savo anksčiau duotus parodymu nori pakeisti pareikšdamas, kad įvykio dieną viskas buvo kaip jis anksčiau ir paliudijo, išskyrus tai, kad sudavė E. ne per užpakalį, o vieną kartą koja į pilvą, vieną kartą koją į kairįjį šoną ir vieną kartą rankos delnu į veidą, dėl ko jai pasipylė kraujas iš nosies. Dėl to kas įvyko labai gailisi (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios nepilnametės E. M. parodymai, kad ji šiuo metu gyvena su tėvu V. R., jo nuomojamame 2 kambarių bute kartu su jo žmona ir žmonos sūnumi A., jam 14 metų. Su A. ji nesipyksta, pas tėvą nori pasilikti ir toliau gyventi. Mokykloje problemų su bendraklasiais neturi, niekas iš jos nesityčioja, turi kelis draugus, antriems metams nebuvo likusi, nors mokėsi ne visada gerai. Dažniausiai gauna blogus pažymius dėl to, kad nepadaro namų darbų, arba per pamokas kalbasi su drauge V.. Anksčiau ji gyveno su savo mama, patėviu T. ir 2 sesutėmis V. ir D., bei 2 broliukais J. ir D.. Ten jai buvo blogai, nes T. ją ir kitus vaikus nuolat mušdavo, o su mama ramiai niekada nekalbėdavo. Ten buvo neramu. T. anksčiau dirbo, o kai nedirbo namuose žaidė telefoną, gėrė alkoholį su jos mama ir juos, visus vaikus, mušdavo. Pavyzdžiui kumščiais sumušė J. už tai, kad žaidė su D. ir triukšmavo, jas mergaites už tai, kad kaip jam atrodė vėlai grįždavo namo po pamokų ir vieną kartą norėjo ją primušti už tai, kad ji grįžo po savaitgalio iš savo tėvo V. R. namo, ir šaldytuve stovėjo surūgusio sutirštinto pieno buteliukas. T. paklausė jos ar nenorėtų jam paaiškinti, kodėl jis surūgęs ir matė, kad gali vėl pradėti ją mušti, nors ji nežinojo, kodėl jis surūgęs, jos nebuvo namuose dvi dienas. Ji turėjo vėl bėgti iš namų atgal pas tėvą. Jis rėkdavo ant jų pastoviai, ir mušdavo dažnai, kažkur kartą per mėnesį, mušdavo kojomis ir rankomis, kumščiais. Už saldainius mušdavo, kad paimdavo juos. Mama juos taip pat anksčiau mušdavo kai buvo maži, už tai, kad žaidė. Konkrečiai kas liečia sausio 26 d. įvykį, tai iš ryto ji išvažiavo į mokyklą su V. ir D., ir kai jai 14.35 val. baigėsi 7 pamokos, kol nuvažiavo iki namų, 15.30 val. grįžo namo. Važiavo namo apie valandą, nes pirma reikėjo sulaukti viešojo transporto ir atvažiavus iki jų stotelės dar apie 1 km. paeiti per lauką. Kai jos užėjo į kambarį ir pradėjo nusirenginėti T. priėjo prie jos ir iš karto nieko neaiškindamas sudavė vieną kartą koja į pilvą, vieną kartą kumščiu į galvą ir vieną kartą kumščiu į veidą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą, išsigando, iš nosies pasipylė kraujas ant šaliko ir megztuko, po to jai ant kaktos atsirado mėlynė ir patino nosis. T. buvo blaivus, kitų vaikų tą dieną jis nemušė. Sumušė tik ją, nes ji pati vyriausia. Kodėl jis taip padarė, jis neaiškino, ji turėjo pati suprasti. Už tai, kad vėlai, kaip jam atrodė, grįžo namo. K. T. nusiramino, jis atsigulė žaisti telefoną, o jos darė namų darbus. Vėliau pavalgė šaltas bulves ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, po pamokų ji bijojo grįžti namo ir pirma nuvažiavo pas tėvo brolį dėdę J. R., o kai prisiskambino tetai J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas ją. T. J. pasitiko ją stotelėje ir palydėjo iki savo namų, kur ji pernakvojo, o kitą dieną perdavė ją tėvui. Šiuo metu ji nori likti pas tėvą ir grįžti namo pas mamą su T. nenori. Atleisti ir su juo susitaikyti taip pat griežtai nenori. Net jeigu jie išsikraustytų į socialinį bustą (duomenys neskelbtini), grįžti pas juos nenori. Kai vakar matė mokykloje sesę D., sužinojo, kad dabar ji kartu su kitais vaikais gyvena krizių centre, o kai skambino namo mama su T. buvo vėl girti. Tose namuose sąlygų gyventi nėra, miegojo, valgė ir darė pamokas vienoje lovoje. Kai buvo jos gimtadienis ir tėvas norėjo ją nuvežti į „Makdonaldą“ mama su T. buvo girti ir jos neleido, tada tėvas su savo žmona atvažiavo namo pas ją ir atvežė torto su pica bei turėjo stovėti ir laukti kol jos suvalgys viską, kad T. neatimtų. Daugiau nieko papasakoti nenori (b. l. 29).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. R. parodymai, kad jis E. M. tėvas, nors tėvystė nėra pilnai įrodyta, šiuo metu vyksta teisminis procesas. Šiuo metu jo dukra gyvena kartu su juo, nes bijo būti mamos namuose, nes ji yra mušama patėvio T. S.. Vaiko teisės apie tai informuotos ir jų leidimu E. gyvena pas jį namuose (duomenys neskelbtini) Sausio 26 ar 27 d. tiksliai laiko nepamena, jis sulaukė T. S. sesers J. skambučio, kuri paaiškino, kad jo dukra E. atbėgo pas ją, visa sumušta, iš nosies bėgo kraujas ir paaiškino, kad ją sumušė patėvis T. S.. J. reikalavo, kad jis kaip tėvas apsaugotų savo dukrą nuo smurto ir ją pasiimtų pas save į namus. Jis paaiškino, kad tėvystė oficialiai dar nėra nustatyta, bet ryžosi ir paprašė savo draugės I. V., kad nuvažiuotų kartu su juo pasiimti dukters iš (duomenys neskelbtini). Dukrą rado (duomenys neskelbtini), stovinčią autobusų stotelėje, kartu su J.. A. E. šaliko ir megztuko matėsi kraujo žymės, tačiau iš nosies kraujas jau nebėgo (šalikas su kraujo dėmėmis yra pas jį namuose). Į policiją nesikreipė, nes bijojo, kas T. S. gali padegti jo namus ar ką nors padaryti E. ir jam, kadangi jis yra ne kartą grasinęs ir sakęs, kad kada nors E. užmuš. Tą patį vakarą su E. apie įvykį nieko nekalbėjo, nes nenorėjo jos traumuoti. 2017-02-09 jam paskambino socialinė darbuotoja J. B., kuri nurodė, kad jis dukrą atvežtų pas motiną O. M., kuri gyvena su T. S.. Jis jai paaiškino, kad tuose namuose prieš E. yra smurtaujama, o ji paaiškino, kad dukra turi būti su mama ir ji pati atvažiuos paimti E.. Mergaitė išgirdusi jų pokalbį pabėgo iš namų, ir jis jos negalėjo surasti. Po kurio laiko į jo namus atvažiavo socialinė darbuotoja J. B. ir O. M., kurioms jis paaiškino, kad E. nenori važiuoti į namus, todėl pabėgo. Visi kartu išvažiavo ieškoti E., tačiau jos surasti nepavyko. Vėliau paskambino jo žmona S. R., kuri surado jo dukrą netoli nuo (duomenys neskelbtini), įsodino ją į mašiną ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą pas N. K.. Jie taip pat nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir jo žmona iškvietė policiją, nes socialinė darbuotoja norėjo jėga išvežti mergaitę. Atvykus policijos pareigūnams jie paaiškino, dėl ko mergaitė nenori gyventi motinos namuose. Dar po kiek laiko atvažiavo nepilnamečių specialistė, kuri leido mergaitei pasilikti su juo. Jis pasirašė pasižadėjimo raštą, kad prižada mergaitę prižiūrėti ir būti už ja atsakingu. 2017-02-27 vakare jis bendravo su savo dukra E. ir ji papasakojo, kad tą vakarą, kai ji pabėgo iš mamos namų, T. S. sudavė jai vieną kartą iš kojos į pilvą, paskui į kairįjį šoną ir iš apatinės delno dalies trenkė vieną kartą į nosį, dėl ko jai ir bėgo kraujas iš nosies. Dar ji nurodė, kad ir prieš tai buvo mušama T. S.. T. S. mušdavo ir jos sesę D.. Jo dukra būna labai išsigandusi ir klausia ar jai galima paimti maistą, nes namuose jai maistas buvo ribojamas. Daugiau nieko pasakyti negali, tačiau jei prisimins papasakos papildomai (b. l. 14–15).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos O. M. (S) parodymai, kad ji yra E. M. motina, šiuo metu E. gyvena su savo biologiniu tėvu V. R.. 2017-01-26 apie 15 val. ji parėjo iš darbo namo ir nerado trijų savo dukterų: E. D. ir V.. Bandė prisiskambinti E., tačiau telefonas buvo išjungtas. Tada paskambino brolienei B. R., kuri nurodė, kad pas ją vaikų nėra. apie 16.30 į namus grįžo visos trys dukros. E. paaiškino, kad jos visos buvo mokyklos bibliotekoje, kuo ji nepatikėjo. Fiziškai savo vaikus jie baudžia abu su T. S., kai jie kažką padaro. Ji E. pasakė, kad taip elgtis negalima, ir kad ji gaus per sėdmenis diržu. E. visą laiką verkė, nes bijojo, kad ją muš. Kad ji būtų spardoma ar daužoma tą dieną T. S., ji nepastebėjo. Kitą dieną po mokyklos E. namo negrįžo. Ji jos visur ieškojo, visiems skambino, kol galiausiai ją rado V. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. E. atsisakė važiuoti pas ją į namus, todėl ji sutiko ją palikti pas biologinį tėvą V. R.. Iki šiol E. gyvena (duomenys neskelbtini) Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 17).

– Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu liudytojos O. M. (S) parodymai, kad nori pakeisti savo anksčiau duotus parodymus dėl 2017-01-26 dienos įvykio, kai įvyko konfliktas tarp jos dukros E. ir vyro T. S., ir nori patvirtinti savo dukros parodymus, kad tą dieną E. su sesutėmis grįžo iš mokyklos apie 17 val., tai yra labai vėlai. T. S. tuo metu buvo namuose. Ar buvo girtas dabar neprisimena. Prieš tai ji skambino E. telefonu ir barė telefonu kodėl taip ilgai jų nėra namuose. T. girdėjo kaip ji bara E. ir taip pat pyko, kad vaikų dar nėra namuose. Kai merginos užėjo į namus ir nusirenginėjo, T. pribėgo prie E. ir nieko neaiškinęs iš karto sudavė koja į pilvą, į šoną, ir ranka trenkė į veidą. E. pasipylė kraujas iš nosies, ji apsiverkė. Ji negalėjo jos užstoti, kadangi bijojo, kad ir pati gaus nuo T.. Kitų merginų T. tą dieną nemušė. Jis dar kažkiek pasibarė žodžiu ir nusiramino, o E. nuėjo daryti pamokas. Kitą dieną ji išėjo į mokyklą ir nebegrįžo. Pirmos apklausos metu ji davė kitokius parodymus kadangi išsigando, kad ir ji turės bėdų su policija, arba T. primuš ją už tai. Šiuo metu ji bendrauja su E. telefonu. Vieną kartą ji buvo atvažiavusi pas ją į naują butą, kai T. nebuvo namie. Su T. ji šiuo metu skiriasi, nenori, kad jis gyventų su ja. J. E. norės grįžti pas ją, ji ją priims (b. l. 41).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. G. parodymai, kad ji yra T. S. sesė, tačiau apie metus su juo nebendrauja. Praėjusių metų vasarą jie susipyko ir nėra reikalo jiems bendrauti. Jis pastoviai su savo žmona vartoja alkoholį, vaikų neprižiūri ir jie vaikšto į mokykla purvinais drabužiais, neprivalgo. Žino, kad T. S. nuolat smurtauja prieš vaikus, ypač prieš E. ir D., kadangi jos ne jo. Pati matė, kaip jis kojomis ir rankų kumščiais daužė jas. Savo vaikų dar pagailėdavo, galėdavo suduoti per užpakalį, o tos vyresnės mergaitės jo taip bijodavo, kad net drebėdavo. E. pas ją į namus dažnai atvažiuodavo, kai bijodavo eiti namo, nes T. visą laiką mušdavo ją. Neduok dieve porą minučių pavėluos iš mokyklos ir T. ją už tai nesveikai mušdavo. Sausio 26 d., apie 17 val., pas ją atvažiavo E.. Ji paklausė kas nutiko, kodėl atvažiavo ir mergaitė pasakė kad T. S. ją primušė dėl to, kad ji vėliau grįžo iš mokyklos. Pas ją buvo tą dieną 7 pamokos ir jos turėjo baigtis apie 14.45 val., kol ji nuvažiavo iki namų buvo jau 15.30 val., o T. net nežinojo kada jai turėjo baigtis pamokos ir primušė, nes jam pasirodė kad jos turėjo baigtis anksčiau. E. buvo labai išsigandusi, matėsi kraujas ant šaliko ir megztinio. Šalikas buvo purvinas. Veiduko viena pusė buvo paraudonavusi kaip nuo smūgio. Kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis, rankomis, kojomis ar kitokiais daiktais tą dieną T. mušė E. ji jos neklausė. Bet tikrai matė, kad į veidą jai buvo suduota labai stipriai, nes jis buvo paraudonavęs. Anksčiau dar ji jai pasakojo, kad T. ją mušdavo į krūtinę, ir vieną kartą matė kaip T. girtas namuose su kumščiu sudavė D. (E. sesei) per šonkaulius taip, kad ji atšokusi nukrito ant grindų, todėl neabejoja, kad tą dieną, sausio 26, galėjo sumušti E.. Ji kelis kartus bandė kalbėtis su T. žmona O., kad ji gintų savo vaikus, tačiau jai buvo tas pats, ji pati T. bijojo. Jeigu jie kažką sakys, kad nesmurtauja prieš vaikus, tai bus melas. O. pati su mėlynėmis vaikšto ir bijo kažką pasakyti. K. E.jai papasakojo kas nutiko sausio 26 d., ji paskambino jos tėvui V. R. ir pasakė, kad E. pas ją. Jo numerį jai davė E. ir pati paprašė, kad jam paskambintų, sakė, kad nori gyventi su juo. V. R. pasakė, kad E. važiuotų pas jį, tačiau buvo jau vėlu ir ji paliko ją nakvoti pas save. Jai atrodo, kad ji nuvedė ją į (duomenys neskelbtini) stotelę ir perdavė tėvui kitą dieną. Jis buvo atvažiavęs su moterimi, gal drauge, gal žmona. Nenori meluoti ir tvirtinti, kad tai buvo kitą dieną, o ne tą pačią, tačiau jai atrodo, kad tai buvo kitą dieną. Po to įvykio E. dar vieną kartą buvo pas ją svečiuose ir daugiau ji jos nematė (b. l. 20).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. R. parodymai, kad jis E. M. gerai pažįsta. Ji yra jo dukterėčia. Jis kartais užvažiuoja pas jos šeimą į namus kavos atsigerti ir pažiūrėti kaip jie gyvena, nes dirba netoli ir jam pakeliui. E. patėvis T. S. dažnai išgeria ir girtas rėkia ant vaikų, pats matė. E. motina O. taip pat dažnai vartoja alkoholį. Sausio 27 d., po pietų į jo namus atvažiavo E. ir papasakojo, kad bijo eiti namo, nes patėvis ją vakar sumušė. Pilnai patikėjo, kad taip galėjo būti, nes pažįsta T. ir žino koks jis yra. E. buvo išsigandusi, kai ji nusirengė jis pamatė, kad ant jos megztuko yra kraujo, ir šalikas taip pat buvo kruvinas. E. papasakojo, kad kraujas ant drabužių yra jos, nes vakar namuose ją sumušė T., kadangi ji vėlai grįžo namo po pamokų. Kiek kartų ir kokiu būdu T. sudavė E. smūgius jis nežino. Atsimena, kad pas jį ji buvo išsigandusi, apsiverkusi, veidas buvo paraudonavęs. Jo žmona jai padarė arbatos ir E. porą valandų pabuvusi pas juos išvažiavo pas savo tetą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

– Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametės liudytojos D. M. parodymai, kad ji šiuo metu gyvena vaikų laikinos globos namuose ”(duomenys neskelbtini)“, o savaitgaliais važiuoja pas mamą į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, arba (duomenys neskelbtini) Jos sugyventinis T. S. su ja šiuo metu negyvena, jis išvykęs dirbti į užsienio valstybę. Kokią nežino. Kada grįš taip pat nežino. Kai ji gyveno su mama (duomenys neskelbtini) T. jos nemušė, mušė tik jos seserį E.. Šiais metais, kada tiksliai neatsimena, po Naujų metų, E. pabėgo iš namų. Ji pabėgo, kai vieną kartą T. ją sumušė, kai jos grįžo iš mokyklos. Tą dieną jos grįžo iš mokyklos kartu su sesėmis E. ir V.. Namuose buvo mama ir T.. T. pradėjo klausinėti kur jos buvo ir ji pasakė, kad jos laukė E., kad E. buvo pas draugą, todėl jos užsilaikė. T. dėl to labai supyko. Ji buvo kambaryje kartu su mama ir V., o T. ir E. buvo koridoriuje- virtuvėje. Kaip jis barė E., ji negirdėjo, nematė ir kaip mušė, bet kai E. užėjo į kambarį, ji pamatė, kad jai iš nosies bėga kraujas, ji verkė, buvo išsigandusi. Jos su V. išsigando, kad T. gali sumušti ir jas. Jos neklausė E. kas atsitiko. Mama taip pat neklausė. T. rėkė ant E., kad ji gavo už tai, kad jos pavėlavo grįžti iš mokyklos. K. T. nusiramino, jos susėdo daryti pamokų. Kitą dieną, kai jos išėjo į mokyklą, E. pakeliui sakė, kad išeis pas savo tėvą ir po mokyklos ji nebegrįžo (b. l. 35).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos S. R. parodymai, kad ji apie sausio 26-27 d. įvykius negali daug papasakoti, kadangi po to, kai jos vyras V. R. paėmė dukrą E. M. iš (duomenys neskelbtini), jis ją nuvežė ne pas juos namo, o į (duomenys neskelbtini) kaimą pas savo motiną, kad E. kurį laiką pagyventų ten, ir tik po savaitės ji atsirado pas juos namuose. Ji jos sausio 27 d. deja nematė, todėl negali paliudyti ar ant jos veido matėsi smurto žymės. Gali tik paliudyti, kad anksčiau, kai E. atvažiuodavo pas juos savaitgaliais, ji dažnai skundėsi, kad T. S. ją muša. Dabar gyvendama su ja jau apie 2 mėnesius E. dar neatsigavo pilnai. Pavyzdžiui bijo pasakyti, kad jau spaudžia bateliai arba paimti ką nors valgyti be mano leidimo. Anksčiau už tai ji buvo mušama, todėl dar nepriprato, kad galima tai daryti laisvai. Ji neišmokyta motinos socialinių įgūdžių, nežino kad reikia keisti drabužėlius kiekvieną dieną, nemoka naudotis plaukų džiovintuvu, persirenginėja lovoje po antklode, nevalgo nieko, kol mūsų nėra namuose, sėdi alkana, gali paslėpti maistą po pagalvę, bijo imti saldainius. Šiuo metu jos vyras tvarkosi tėvystės dokumentus ir dėl to, kad jis dar nepripažintas E. tėvu kyla daug nepatogumų. Pavyzdžiui, kai E. susirgo ir reikėjo ją nuvežti į polikliniką, paprašė jos motinos O. S., kad perregistruotų ją į polikliniką prie jų namų, kad galėtų ją nuvesti ten, nes jos mašina tuo metu buvo sulūžusi, o E. karščiavo ir nenorėjo jos vežti toli, O. padėti atsisakė ir E. į kitą polikliniką neperrašė. Girdėjo telefonu kaip T. rėkė, kad draudžia jai tai daryti. Yra ir daugiau tų problemų, tačiau ji vis tiek nori, kad E. pasiliktų su jais ir negrįžtų į tuos namus (b. l. 37).

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. B. parodymai, kad ji dirba socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus soc. darbuotoja. 2017-02-28 ji kartu su O. S. vyko į apklausą pas nepilnamečių reikalų inspektorę dėl E. M.. O. paprašė jos vykti kartu kadangi ją kvietė atvykti dėl E. sumušimo. Ji dirbo su šia šeima nuo 2015 metų, todėl sutiko vykti kartu. Apklausos metu O. S. neneigė, kad įvykio metu T. S. pliaukštelėjo E. per užpakalį už tai, kad ji neparvedė sesučių iš mokyklos ir pati vėlai grįžo. Kai inspektorė pasakė O., kad yra įrodymai, kad E. tikrai buvo sumušta, nes yra kruvinas šalikas ir drabužėliai, O. paliudijo, kad kai E. išėjo į mokykla jokių smurto žymių ant jos veido ji nematė. Apklausos metu O. blaškėsi tarp parodymų, tai maišė dienas, tai tvirtino kad mušė, tai kad nemušė. Jai dabar sunku prisiminti ką tiksliai jį sakė ir dėl ko keitėsi jos parodymai. Žino, kad O. bijo T. S., ji pati sakė. Ypač kai jis girtas. Šiuo metu ji jai tvirtina, kad skiriasi su T. S., nes jis pastoviai geria (b. l. 39).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. S. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tik prašo arešto bausmę leisti atlikti dalimis (b. l. 69-70, 71).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino T. S. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2017-01-26 apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė koja nepilnametei E. M. į pilvą, vieną kartą sudavė koja į kairįjį šoną ir vieną kartą trenkė rankos delnu į nosį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. S. veikoje yra visi BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam T. S. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. S. – neteistas (b. l. 55), baustas administracine tvarka (b. l. 56), nedirba (b. l. 58–59), registruotas Darbo biržoje (b. l. 57), Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje gydytas 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2001-09-24 iki 2001-10-12. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 63).

Teismas, įvertinęs T. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio terminas yra mažesnis už šios bausmės vidurkį, t. y. 30 parų areštas (BK 49 str. 3 d.).

BK 64¹ str., be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog T. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 20 parų arešto.

Įvertinus tai, kad T. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš mažametį šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 42 str. 6 d., 72² str.).

T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. (T. S. ), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., ir skirti jam už tai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., T. S. (T. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje, o bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. S. (T. S.) sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

P. T. S. (T. S.) baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

T. S. (T. S. ) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.