- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- eA-2150-629/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00468-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Z. Z. A. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Z. A. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Z. A. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Z. Z. A. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 26S27894 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad savo prieglobsčio prašymą grindžia tuo, jog bijo grįžti į kilmės valstybę bijodamas patirti persekiojimą, nes (duomenys neskelbtini), grįžimas į kilmės valstybę reikštų riziką būti nužudytam arba prievarta įtrauktam į ginkluotos teroristinės grupuotės veiklą.
3. Pareiškėjas teigė, kad vien tai, jog jo prašymas suteikti prieglobstį nebuvo pateiktas nedelsiant, nerodo pareiškėjo nepatikimumo, nes turi būti vertinamos aplinkybės, kodėl taip galėjo nutikti. Pareiškėjas rėmėsi Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro leidiniu „Beyond Proof Credibility Assessment in EU Asylum Systems“, kuriame akcentuojama, kad vėlavimą galima paaiškinti tuo, jog asmuo pasikliauja kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis teisę likti valstybėje, būtent tai parodo, kad Migracijos departamento vertinimas, jog asmuo yra nepatikimas, nes nesikreipė iš karto dėl prieglobsčio, nepagrįstas, o analogiškas reglamentavimas perkeltas į Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnį.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad remiantis prieinama jo kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, jo pasakojimas turėjo būti vertinamas jo naudai, kadangi jis yra suderinamas su kilmės valstybės informacija, jo pateikti duomenys buvo nuoseklūs, išsamūs ir suderinami su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo teigimu, netinkamai įvertinus pareiškėjo patikimumą bei, atitinkamai, nepagrįstai atmetus jo pasakojimą, nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjo prieglobsčio prašymas ir jo atitiktis pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams.
5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai vertino jo prieglobsčio prašymo motyvus bei pasakojimo patikimumą, o grįžus į kilmės valstybę, jis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas konstatuotu?, jog atsakovas pagrįstai nesuteikė? pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta kita Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausima?, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualia? situacija?, nenustatė? visu? aplinkybių?, leidžiančių? daryti neabejotina? išvadą?, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų? aplinkybių? nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų?.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 ir 5 dalies kumuliatyvių sąlygų, todėl pareiškėjui nėra taikoma abejonės privilegija, o visi duomenys, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais yra atmetami. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas, taip pat nenustatyta grėsmės, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prieglobsčio neprašė ir kitose trečiosiose tranzito šalyse ((duomenys neskelbtini)) per kurias atvyko į Lietuvą, jis vengė savarankiškai ir nedelsdamas kreiptis dėl prieglobsčio ir Lietuvos Respublikoje, o atitinkamą prašymą pateikė tik po to, kai neteisėtai atvyko iš Latvijos Respublikos ir, kirtęs visą Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos pareigūnų ir perduotas Lietuvos Respublikai. Atsakovas teigė, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui taikyti abejonės privilegiją, jo parodymai nėra suderinami su kilmės valstybės informacija ar tiesiog nėra pakankamai logiški ar racionalūs. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad papildoma apsauga pareiškėjui buvo nesuteikta pagrįstai, nes nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų persekiojimas, todėl konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, apsunkinančių pareiškėjo galimybes suvokti, įvertinti ir išvengti beatodairiško smurto.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 8 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti, įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2026 m. vasario 10 d. teismo nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento Sprendimo vykdymo sustabdymą.
9. Teismas nustatė, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašosi dėl to, kad (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad 2025 m. lapkričio 5 d. pagrindinės apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jis buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) ir prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje: jog (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nustatė, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu buvo pateikti (duomenys neskelbtini).
12. Teismas nurodė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
13. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas bei teismų praktiką ir pažymėjo, kad pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) iš esmės grindžia baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini).
14. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti, nes jo pasakojimas apie jo persekiojimą laikytinas prieštaringu, pasakojimui trūksta vidinio nuoseklumo ir jis neatitinka (duomenys neskelbtini).
15. Teismas nurodė, kad papildomų abejonių pagrįstai sukelia ir tai, kad (duomenys neskelbtini).
16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) nėra racionaliai paaiškinama, todėl pagrįstai laikytina mažai tikėtina.
17. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).
18. Teismas vertino, kad pareiškėjo apklausų metu nurodytų aplinkybių visuma nėra nuosekli ir logiškai pagrįsta, jo teiginiai, jog (duomenys neskelbtini).
19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog valstybės apsauga jo atveju esą negalima, laikytini nepagrįstais, be to, iš pateiktos informacijos nėra pakankamai aišku, ar pareiškėjas iš tiesų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos institucijas, kadangi remiantis viešai prieinama informacija Migracijos departamentui nepavyko identifikuoti (duomenys neskelbtini), papildomų įrodymų apie tai nepateikta ir teismui.
20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas turi esminių trūkumų, todėl nepagrindžia individualaus persekiojimo tikimybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios jo šalyje, t. y. kilmės valstybėje vykstančio (duomenys neskelbtini), niekaip nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės būtent pareiškėjo atžvilgiu.
21. Teismas sprendė, kad visuma įrodymų byloje rodo, jog pareiškėjas paprasčiausiai pasinaudojo viešai prieinama informacija apie jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) ir bandė šią informaciją susieti su savo prieglobsčio prašymu, jo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, visuma bylos aplinkybių patvirtina, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui kyla individualaus pobūdžio grėsmė būti sulaikytam ar įkalintam, patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
22. Teismas vertino, kad bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra realiai egzistuojančių priežasčių, kad pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, o Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.
23. Teismas konstatavo, kad nei atsakovui, nei bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Įstatyme nustatytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas turėtų likti Lietuvos Respublikoje, todėl sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra adekvatus visų nustatytų jo atvykimo į Lietuvą aplinkybių kontekste. Teismas taip pat kaip pagrįstą ir proporcingą vertino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies b punktą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
24. Teismas nenustatė jokių ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl prašymą jį panaikinti atmetė, atitinkamai netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.
III.
25. Pareiškėjas Z. Z. A. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vien tai, jog prašymas nebuvo pateiktas nedelsiant, nerodo pareiškėjo nepatikimumo, nes turi būti vertinamos aplinkybės, kodėl taip galėjo nutikti, todėl Migracijos departamento vertinimas, jog asmuo yra nepatikimas, nes nesikreipė iš karto dėl prieglobsčio, yra nepagrįstas. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 83 straipsniu, bei Aprašo 89 punktais ir pažymi, kad apklausų metu paaiškino, jog kelionės į Lietuvą metu neturėjo galimybės nuvykti ar pasiekti kažkokias valstybės institucijas ar pareigūnus, jis 2025 m. liepos 12 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) sprendimu buvo sulaikytas, 2025 m. liepos 14 d. VSAT sprendimu nuspręsta jį apgyvendinti Priėmimo ir integracijos agentūroje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2025 m. rugsėjo 14 d. ir tik 2025 m. rugpjūčio 19 d. su teikimu kreiptasi į teismą prašant asmenį sulaikyti, o 2025 m. rugpjūčio 20 d. Utenos apylinkės teismas sprendimu byloje Nr. A20.-442-664/2025 teikimą tenkino ir pareiškėją vėl sulaikė. Pareiškėjo teigimu, jis būdamas Lietuvoje du kartus teikė prašymus suteikti prieglobstį, bet jie nebuvo užregistruoti ir tik 2025 m. rugpjūčio 25 d. buvo atlikta pirminė pareiškėjo apklausa, taigi asmuo neturėjo objektyvios galimybės anksčiau pateikti savo prieglobsčio prašymą ir tai sistemingai aiškino apklausų metu, dėl ko, atitinkamai, nebuvo pagrindo konstatuoti bendro pareiškėjo nepatikimumo remiantis šia aplinkybe.
27. Pareiškėjas remiasi Aprašo 99 punktu, nustatančiu, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste, o jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu. Pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini).
28. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nepagrįstai atmetė jo pasakojimo dalį apie (duomenys neskelbtini). Netinkamai įvertinus pareiškėjo patikimumą bei, atitinkamai, nepagrįstai atmetus jo pasakojimą, nebuvo tinkamai įvertintas jo prieglobsčio prašymas ir jo atitiktis pabėgėlio statuso suteikimo kriterijams.
29. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas netinkamai vertino jo prieglobsčio prašymo motyvus bei pasakojimo patikimumą, atitinkamai, grįžus į kilmės valstybę, jis (duomenys neskelbtini), o valstybė nuo to jo apsaugoti negali. Pareiškėjo vertinimu, jeigu teismas konstatuotu?, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė? jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
30. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgus i? tai, jog atsakovas padare? nepagristą? išvadą? dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo ir Sprendimas šia apimtimi yra neteisėtas ir naikintinas, Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu is? Lietuvos Respublikos ir draudimu jam atvykti i? Lietuvos Respublika?, atsakovo Sprendimas naikintinas visas, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą bei priimti sprendimą iš naujo.
Atsiliepimas
31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jo priimtas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, pažymi, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmės, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas teigia, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), nėra realios rizikos pareiškėjui būti asmeniškai paveiktam beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 15 straipsnio c punktą, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jis neturėjo objektyvios galimybės anksčiau pateikti prieglobsčio prašymą, jis prieglobsčio neprašė ir kitose trečiosiose tranzito šalyse ((duomenys neskelbtini)), per kurias atvyko į Lietuvą, šios aplinkybės vertintinos kaip indikacijos, jog prieglobsčio prašymas buvo pateiktas ne iš karto kilus apsaugos poreikiui, o tik susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, susijusioms su prašytojo sulaikymu ir perdavimu Lietuvos Respublikai. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jam turėjo būti taikoma abejonės privilegija, jo pateikti parodymai nėra visiškai suderinami su kilmės valstybės informacija ar tiesiog nėra pakankamai logiški ar racionalūs, o vien atskirų fragmentų atitikimas kilmės valstybės informacijai nereiškia, kad pareiškėjo pasakojimas atitinka situaciją šalyje visumoje. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui papildoma apsauga buvo nesuteikta pagrįstai, kadangi kankinimai, nežmoniškas elgesys, mirties bausmė, egzekucija savaime prilygsta persekiojimo veiksmams, o prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą), konstatuotina, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas nurodo, kad įvertinus beatodairišką smurtą pareiškėjo gyvenamosiose vietose, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vertinimus priskiriami antrajai kategorijai, kurios atveju, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, todėl vien buvimas šalyje ar šalies regione nėra pakankamas pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnio c punktą, o įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, konstatuotina, jog kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)), nėra realios rizikos pareiškėjui būti asmeniškai paveiktam beatodairiško smurto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Migracijos departamentas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas, nusprendęs, kad Sprendimas teisėtas bei pagrįstas, atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo pasakojimas nepagrįstai buvo įvertintas kaip nepatikimas, jam kyla grėsmė kilmės valstybėje dėl jo prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių, todėl jam prieglobstis ar papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, netinkamai įvertintos aplinkybės dėl jo prieglobsčio prašymo pateikimo momento.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
29. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). 1997 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94), t. y. bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
30. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-822/2025). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
31. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Direktyvoje 2011/95/ES nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini).
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, užsieniečio pateiktą informaciją, paaiškinimus, teiktus Migracijos departamento apklausose ir teismo posėdyje, Migracijos departamento surinktą informaciją, ir, sutikdamas su atsakovo išvadomis, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Migracijos departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visais pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumą, teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjui, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
27. Įvertinus atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas, turinį, konstatuotina, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, be kita ko, informaciją iš oficialių šaltinių, susijusią su (duomenys neskelbtini), šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją ir pagrįstai pareiškėjo paaiškinimus įvertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus, taip pat išsamiai įvertino pareiškėjo situaciją pagal Direktyvoje 2011/95/ES nustatytas sąlygas. Šiuo atveju pagrįstai buvo atsižvelgta ir į pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, o pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų bei įrodymų kodėl negalėjo pateikti prieglobsčio prašymo tik atvykęs į saugią valstybę, o prašymą pateikė tik būdamas Lietuvoje, be to, ne iš karto, kai tik kontaktavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais arba teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl jo sulaikymo. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįsta ir teisėta bei, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visumą, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis.
28. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Sprendime pateikta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, kuri nėra paneigta, suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nėra tokio lygio, kad būtų pagrindas spręsti, jog pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais nesutinka su atsakovo ar pirmosios instancijos teismo sprendimų dalimis dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę, uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo įvedimo į SIS, o tik nurodė, kad šios Sprendimo dalys naikintinos atsižvelgus i? tai, jog atsakovas padare? nepagristą? išvadą? dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjui aspektu, atsižvelgus į pareiškėjo apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, plačiau dėl likusių Sprendimo dalių nepasisako.
30. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Z. Z. A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.