Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-04 · Administracinė byla Nr. A-146-799-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-04
Bylos Nr.
A-146-799-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
O. M.
Atsakovas
Kauno, Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
E. Ž., I. Ž., R. K., B. K., G. Š.
Kategorijos
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-799/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai O. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Ž. ir I. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys R. K., B. K., E. Ž., I. Ž., G. Š.) dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Pareiškėja O. M. skundu ir jo patikslinimais (I t., b. l. 8–9, 37–38; civ. b. l. 81–82, 95, 111–113 ) prašė Kauno apygardos administracinį teismą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 02-07-11022 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. sprendimus Nr. 69-18650, Nr. 69-18651, Nr. 69-18652 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K., L. Ž., K. V. Ž. į J. Ž. žemę. Teismas šią bylą sujungė su gauta iš Prienų rajono apylinkės teismo išskirta byla, kurioje pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelės U. Ž. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje (civ. byla, b.l.2-3,59,64).

Pareiškėja savo skunduose paaiškino, kad 24,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje, įsigijo jos senelis J. Ž. santuokoje su antrąja savo sutuoktine U. J. – Ž. (pareiškėjos senele). Po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) šį žemės sklypą paveldėjo U. Ž. ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja teigė, jog prašymo dėl jos senelės U. Ž. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo grąžinimo bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus ji praleido ne dėl savo kaltės. Pasak pareiškėjos, Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai ilgą laiką (apie 16 metų) ją klaidino, slėpė nuo jos 1994 metais gautą archyvinį dokumentą -1942 m. Birštono valsčiaus arklių sąrašą – iš kurio yra aišku, kad žemę, po J. Ž. mirties valdė jo sutuoktinė U. Ž.. Šis dokumentas, pažeidžiant 1997 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymą Nr. 634 bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.407, nebuvo įsegtas į bylą. Pareiškėja pabrėžė, kad žinodama apie minėtą dokumentą, ji būtų pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės U. Ž. valdytą žemę, tačiau buvo įsitikinusi, kad žemę valdė J. Ž., todėl 1992 m. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę. Be to, Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus darbuotojai su 2001 m. paruoštais dokumentus dėl žemės grąžinimo supažindino tik 2005 m., kai jau buvo pasibaigę įstatymo numatyti terminai pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėja nurodė nesutinkanti su atsakovo sprendimais, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž. žemę M. K., L. Ž., K. V. Ž. (J. Ž. vaikaičiams iš jo pirmosios santuokos). Pagal archyvinius dokumentus J. Ž. apie 1,5 ha žemės davė savo sūnui iš pirmosios santuokos A. Ž. (M. K. tėvui). Šioje žemėje pastatyti M. K. gyvenamieji pastatai. Pareiškėja teigė, jog ji du kartus (2001 ir 2007 m.) pateikė atsakovui rašytinius prašymus sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimą į J. Ž. žemę, kadangi J. Ž. vaikaičiai iš jo pirmosios santuokos nepateikė giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Be to, antruoju (2007 m.) prašymu ji informavo atsakovą ir apie tai, jog kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad žemę iki nacionalizacijos valdė jos senelė U. Ž.. Apie šią civilinę bylą atsakovui buvo žinoma ir iš bylos procesinių dokumentų, nes jis į šią civilinę bylą taip pat įtrauktas atsakovu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos nuomone, atsakovas negalėjo priimti jos skundžiamų 2007 m. spalio 15 d. sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kol nebus išnagrinėta civilinė byla. Atsakovas neatliko pareigos prieš priimant sprendimus patikrinti nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus. K. V. Ž. ir L. Ž. nebuvo pateikę prašymų atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja akcentavo, kad L. Ž., V. Ž. ir M. K. nėra U. Ž. vaikaičiai ir negali pretenduoti į jos žemę.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsiliepime (t. I, b. l. 20–22, civ.byla, b.l. 47-49) paaiškino, kad 1992 m sausio 20 d. O. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. 20 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. Prašyme pretendentu į šią žemę nurodė savo brolį V. Ž., kuris 1995 m. birželio 7 d. atsisakė jam tenkančios žemės dalies O. M. naudai. 1994 m. spalio 14 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. žemę (25 ha) tame pačiame kaime pateikė M. K.. Prašyme pretendentais į šią žemę nurodė K. V. Ž. ir L. Ž.. Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąraše nurodyta, kad J. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje valdė 24,23 ha žemės, iš jos 3,00 ha miško. Atsižvelgiant į nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. žemę turi teisę šie pretendentai: O. M. – į 8,07 ha žemės (iš jos -1,00 ha miško), M. K. - į 8,08 ha žemės (iš jos - 1,00 ha miško), L. Ž. – į 4,04 ha žemės (iš jos - 0,50 ha miško), K. V. Ž. - į 4,04 ha žemės (iš jos - 0,50 ha miško).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsniu, prašymai atkurti nuosavybės teises turėjo būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. O. M. ir kiti pretendentai į J. Ž. žemę (M. K., K. V. Ž., L. Ž.) prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises įrodančius dokumentus (Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąrašą) pateikė iki įstatymu nustatytų terminų. 2007 m. gegužės 15 d. pasitarime dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. M. pareiškė nesutinkanti, jog kiti pretendentai turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, nes J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) metais, o žemę paveldėjo U. Ž.. Šiame pasitarime buvo nutarta, kad O. M. iki 2007 m. birželio 15 d. gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus atnaujinimo. Pareiškėja į Prienų rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2007 m. liepos 17 d., o teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė jos pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Kauno apskrities viršininko administracija negalėjo priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo kol bus išnagrinėta civilinė byla. Atsakovo nuomone, Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 02-07-11022 ir sprendimais Nr. 69-18649, Nr. 69-18650, Nr. 69-18651, Nr. 69-18652 O. M., M. K., L. Ž. ir K. V. Ž. pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. Ž. valdytos žemės (Atkūrimo įstatymo 21 str.). Pareiškėja antrą kartą kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jau po to, kai buvo priimti pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai.

Šalies argumentai

Pareiškėja iki įstatymu nustatyto termino nepateikė prašymo, nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės U. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja į archyvą kreipėsi pasibaigus Atkūrimo įstatymu nustatytam terminui (2006 m.lapkričio 8 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gruodžio 27 d., 2007 m. rugpjūčio 16 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž. žemę, turėjo pateikti ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Todėl pareiškėjos argumentas, esą nuo jos buvo slepiamos archyvinės pažymos, yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (civilinė byla, b. l. 65) prašė skundą atmesti, kadangi pareiškėja terminus praleido ne dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja iki įstatymu nustatyto termino nepateikė atsakovui U. Ž. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į archyvą iki 2003 m. gruodžio 31 d. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone atsakovo priimti sprendimai, kuriuos pareiškėja prašo panaikinti, yra pagrįsti ir juos naikinti nėra pagrindo. Pretendentai į J. Ž. žemę O. M., M. K., K. V. Ž., L. Ž. prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises į 24,23 ha žemės (iš jos -3 ha miško) patvirtinančius dokumentus (Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąrašą) pateikė iki įstatymu nustatytų terminų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 02-07-11022 dalį ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. sprendimus Nr. 69-18651 ir Nr. 69-18652 dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. Ž. ir K. V. Ž.. Teismas atnaujino O. M. praleistą terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos senelės U. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu ir sprendimais O. M., M. K., L. Ž. ir K. V. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. Ž. valdytos žemės, grąžinant natūra O. M., M. K. po 5,14 ha žemės ir miško, o L. Ž. ir K. V. Ž. turtinių teisių perėmėjams – po 2,56 ha žemės ir miško, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. Iš šių sprendimų teismas taip pat nustatė, kad O. M. už 2,93 ha žemės buvo nuspręsta atlyginti pinigais, kitų pretendentų turtinių teisių perėmėjams nuosavybės teises į atitinkamas žemės dalis (M. K. - į 2,94 ha, L. Ž. - į 1,48 ha, K. V. Ž. į 1,48 ha) numatyta atkurti vėliau.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąraše nurodyta, kad J. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje valdė 24,23 ha žemės, iš jos 3,00 ha miško (b.l.26-29). 1992 m sausio 20 d. O. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. 20 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. Prašyme pretendentu į šią žemę nurodė savo brolį V. Ž., kuris 1995 m. birželio 7 d. atsisakė jam tenkančios žemės dalies O. M. naudai. 1994 m. spalio 14 d. M. K. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Ž. 25 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje. Prašyme pretendentais į šią žemę nurodė K. V. Ž. ir L. Ž..

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu,į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyta, jog K. V. Ž. ir L. Ž. patys nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jie pretendentais buvo nurodyti 1994 m. spalio 14 d. M. K. prašyme atkurti nuosavybės teises. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. Ž. ir K. L. Ž. savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis 2005 m. gruodžio 23 d. L. Ž. prašymas suprojektuoti 1,48 ha žemės sklypą bei 2006 m. kovo 28 d. prašymas išduoti išvadą, taip pat K. V. Ž. turtinių teisių perėmėjos E. Ž. prašymas suprojektuoti 1,48 ha žemės sklypą bei 2006 m. kovo 10 d. prašymas išduoti išvadą negali būti vertinami kaip valios išreiškimas atkurti nuosavybės teises, nes šie veiksmai atlikti po 2003 m. gruodžio 31 d., t.y. po to, kai pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmenys, kurie nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises ir nepateikė nuosavybę ir giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, buvo laikomi praradusiais teisę nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl šių priežasčių teismas V. Ž. ir K. L. Ž. nepripažino pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 02-07-11022 dalį ir 2007 m. spalio 15 d. sprendimus Nr. 69-18651 ir Nr. 69-18652 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (ABTĮ 89 str.1 d.3 p.).

Teismas nustatė, kad M. K. pretendavo į buvusio savininko J. Ž. žemę (24,23 ha) kaip buvusio savininko vaikaitė. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 14 punktu, kuris reglamentavo, kad atkuriant nuosavybės teises šios Tvarkos 2.2-2.5 punktuose nurodytiems piliečiams, pridedami mirties faktą bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.734 teismas nustatė, kad joje yra: pažyma apie J. Ž. mirtį; M. Ž., Antano gimimo liudijimas; M. Ž., Antano sutuoktuvių liudijimas; Birštono parapijos klebono liudijimai ir mirties liudijimų knygos apie A. Ž. gimimą ir mirtį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šių dokumentų Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto prasme pakako, kad būtų galima atkurti nuosavybės teises M. K. į buvusio savininko – senelio J. Ž. valdytus 24,23 ha žemės. Teismas atmetė pareiškėjos skunde nurodytą aplinkybę, esą išrašai iš bažnyčios dokumentų yra suklastoti. Rėmėsi teismui pateikta Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios mirties liudijimų 3 knygos kopija (b.l.141). Pažymėjo, kad pareiškėjos teismo posėdžio metu pateikta archyvo pažyma (b.l.156) nepaneigia išrašų iš bažnyčios dokumentų. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos nurodytą aplinkybę, esą M. K. nepriklauso jokia senelio J. Ž. žemės dalis, kadangi jos tėvas A. Ž. gavo iš J. Ž. 1,5 ha žemės, o tai patvirtina archyvo dokumentai (b.l.6-13), pažymėdamas, kad archyvo dokumentai buvo pateikti po 2003 m. gruodžio 31 d., kai pagal galiojantį teisinį reguliavimą terminas pateikti nuosavybę ir giminystę patvirtinančius dokumentus buvo pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad kitokių skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų M. K. atžvilgiu nenurodyta. Remdamasis šiais argumentais teismas pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str.1 d.1 p.).

Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, jog tuo atveju, jeigu po J. Ž. (pareiškėjos senelio) mirties ((duomenys neskelbtini)) turtą valdė U. Ž. (pareiškėjos senelė, antroji J. Ž. sutuoktinė), L. Ž., K. V. Ž., M. K., kurių su U. Ž. nesiejo jokie giminystės ryšiai, negalėtų pretenduoti į žemę. Teismas nustatė, jog aplinkybę, kad po J. Ž. mirties 22,97 ha žemės savininke tapo U. Ž., pareiškėja grindžia Birštono vienkiemio agrarinio skyriaus 1942 m. arklių sąrašu, iš kurio sprendžia, kad žemę po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) valdė U. Ž. (civ. byla, b.l.30-32). Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėja užvedė bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (civ. byla, b.l.2,59).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą dėl praleistų terminų (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 ir 4 d.) atnaujinimo grindžia tuo, jog Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius, 1992–1994 metais gavęs iš archyvo 1942 m. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašus, su šiuo archyviniu dokumentu pareiškėjos nesupažindino, šis dokumentas nebuvo įsegtas į bylą. Teismas nustatė, jog pareiškėja domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, teikė prašomus dokumentus, aktyviai susirašinėjo su atsakovu, abejodama L. Ž., K. V. Ž., M. K. teise į nuosavybės teisių atkūrimą, gynė savo teises, atsakovui buvo žinomas pareiškėjos siekis atkurti nuosavybės teises į U. Ž. iki nacionalizacijos valdytą 24,23 ha žemės sklypą, todėl negalima O. M. kaltinti aplaidumu ar nerūpestingumu, nepaisant to, kad pareiškėja iki 2007 m. birželio 15 d. nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino, pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus, atnaujinimo. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų - Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius, 1992–1994 metais gavęs iš archyvo 1942 m. Birštono valsčiaus arklių savininkų sąrašus, su šiuo archyviniu dokumentu pareiškėjos nesupažindino, šis dokumentas, pažeidžiant 1997 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ patvirtintų Metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 2.1, 2.2 punktus, nebuvo įsegtas į bylą. Šias priežastis teismas pripažintino svarbiomis, atnaujino O. M. praleistą terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės – pareiškėjos senelės U. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje.

III.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje, kuria panaikintas Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 02-07-11022 bei 2007 m. spalio 15 d. sprendimai Nr. 69-18651, Nr. 69-18652 ir atnaujintas O. M. praleistas terminas pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. žemę bei prašo priimti naują sprendimą – skundą toje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netesingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Apeliantas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Toks ilgas terminas (virš 10 metų) suteikė realias galimybes asmenims, kurie elgėsi rūpestingai ir apdairiai, realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, esant objektyvioms, nuo pretendentų valios nepriklausančioms priežastims. Svarbiomis priežastimis negali būti pripažintos subjektyvaus pobūdžio, pretendento elgesio nulemtos priežastys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.A7-529/2007, Nr.A14-938/2007). Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino įrodymus. Pareiškėja 1992 metais pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai patvirtina, kad ji visą laiką domėjosi J. Ž., o ne U. Ž. nuosavybės teisių atkūrimu. Apie tai, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į U. Ž. valdytą žemę, Kauno apskrities viršininko administracija sužinojo tik 2007 m. gegužės 15 d.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, Kauno apskrities viršininko administracija Metodinių nurodymų nuostatų nepažeidė.

Apelianto nuomone pareiškėja terminus praleido dėl nerūpestingumo ir neveikimo. Pareiškėja, žinodama, kad jos senelis mirė (duomenys neskelbtini) ir negalėjo iki 1940 m. liepos 22 d. būti žemės savininku, galėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į archyvus ir išsiaiškinti, kas buvo žemės savininkas po J. Ž. mirties.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė K. V. Ž. ir L. Ž. tinkamais pretendentais atkurti nuosavybės teises į J. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2001 m. rugpjūčio 29 d. pažymose Nr.1615 ir Nr.1618 nurodyta, kad jos parengtos remiantis giminystės ryšį įrodančiais ir kitais dokumentais. K. V. Ž. ir L. Ž., teikdami Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, taip (kitais būdais) išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Apeliantas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vienus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž. žemę Kernuvių kaime, Birštono savivaldybėje, panaikino, o kitus (dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. M. ir M. K.) paliko galioti. Taip pat atnaujino terminą O. M. pateikti prašymą ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono savivaldybėje, nors jai jau yra atkurtos į J. Ž. žemę. Jeigu pareiškėjai bus atnaujintas terminas, tai jai bus sudaryta galimybė antrą kartą atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepimu į Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 19) prašo tenkinti Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą, sutikdama su apelianto argumentais.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys E. Ž. ir I. Ž. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1–2) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2007 m. spalio 15 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. V. Ž. (mirusiojo vardu) į dalį J. Ž. (senelio) žemės. Apeliantės nurodo, kad jos yra K. V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojos. Paaiškino, kad K. V. Ž. pats rūpinosi žemės grąžinimo klausimais, ne kartą vyko į Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių dėl žemės grąžinimo ir yra sakęs, kad yra pateikęs visus reikiamus dokumentus. Pretendentui mirus, E. Ž. buvo nuvykusi į žemėtvarkos skyrių, kur buvo informuota, kad nuosavybės atkūrimo procesas vyksta. E. Ž. yra gavusi dokumentą, patvirtinantį, kad V. K. Ž. yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Šios aplinkybės patvirtina, kad joms susiformavo pagrįsti lūkesčiai dėl tinkamo dokumentų pateikimo.

Apeliančių nuomone, pareiškėjos teiginiai dėl terminų prakleidimo priežasčių nepagrįsti, o nurodytos priežastys nepateisinamos, todėl pagrindo atnaujinti terminus nėra.

Atsiliepimas

Pareiškėja O. M. atsiliepimais į atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba) apeliacinį skundą (t. II, b. l. 12–17) ir į trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Ž. ir I. Ž. apeliacinį skundą (t. II, b. l. 20–25) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

Pareiškėja O. M. atsiliepimuose pakartoja aplinkybes, kuriomis pirmosios instancijos teisme grindė savo skunde ir jo papildymuose pateiktus reikalavimus.

Nesutikdama su apeliaciniais skundais pareiškėja papildomai paaiškino, kad J. Ž. iš antrosios santuokos su U. J. – Ž. turėjo 7 vaikus, iš jų liko gyvas tik P. Ž. (pareiškėjos O. M. tėvas). Iš savo tėvo ((duomenys neskelbtini) mirė) pasakojimų, kad pasikeitus laikams tik ji ir brolis galėtų paveldėti žemę, buvo įsitikinusi, jog žemę valdė jos senelis J. Ž., todėl pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises būtent į senelio žemę. Pažymi sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs įrodymus, ir kuriomis rėmėsi patenkindamas jos prašymą dėl terminų atnaujinimo paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės U. Ž. žemę.

Teigia, jog apie jos siekimą atkurti nuosavybės teises į U. Ž. žemę atsakovas sužinojo ne 2007 m. gegužės 15 d., o 2006 m. gruodžio 12 d., kai ji pristatė į Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrių dokumentus, gautus iš archyvo (atsakymą į 2006 m. lapkričio 8 d. prašymą). Pažymėjo, jog antrą kartą, t.y. 2006 m. lapkričio 8 d., ji kreipėsi į archyvą, abejodama L. ir K. V. Ž. bei M. K. galimybe pretenduoti į J. Ž. valdytą žemę. Pareiškėja teigia, jog atsakovas nepagrįstai ją kaltina nesikreipimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelės žemę. Mano, kad atsakovo specialistai, turėdami nuo 1992 metų jos pateiktus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. žemę, turėjo ją įspėti, kad ji ieškotų dokumentų, kas valdė žemę po J. Ž. mirties.

Teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos žemėtvarkos skyriaus 2001 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr.1615 ir Nr.1618 negali būti laikomos K. V. Ž. ir L. Ž. valios išreiškimu kitais būdais dėl nuosavybės atkūrimo į žemę. Teismo išvados, kad minėti asmenys patys nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę yra pagrįstos įrodymais ir teisingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Ž. ir I. Ž. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, o 2 dalis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja pagal 1992 m. sausio 20 d. pateiktą prašymą pretendavo atkurti nuosavybės teises į savo senelio J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) žemę (20 ha) (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje. Pareiškėja yra J. Ž. vaikaitė iš jo antrosios santuokos (sūnaus P. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra). J. Ž. antroji sutuoktinė U. (J.) Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad 1994 m. spalio 14 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Ž. žemę (25 ha) (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje pateikė jo vaikaitė iš pirmosios santuokos (sūnaus A. Ž. dukra) M. K., pretendentais nurodydama ir kitus J. Ž. vaikaičius iš jo pirmosios santuokos (sūnaus A. Ž. sūnus) – L. Ž. ir K. V. Ž.. Sprendžiant pretendentų prašymus buvo remtasi pateiktu Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąrašu (F.1251 ap.1, b.136, l.27), kuriame nurodyta, kad J. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje valdė 24,23 ha žemės, iš jos 3,00 ha miško.

Kauno apskrities viršininkas 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 02-07-11022 įsakė atkurti nuosavybės teises į kaimo vietovėje turėtą žemę šio įsakymo 1 priede nurodytiems piliečiams, tarp jų: O. M. (sąraše eil. Nr.1) – į 8,07 ha (iš jos - 1,00 ha miško) natūra į 5,14 ha, kompensuojant pinigais už 2,93 ha; M. K. (sąraše eil. Nr.2) - į 5,14 ha (iš jos - 1,00 ha miško) natūra, nurodant, kad į 2,94 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau; L. Ž. (mirusiojo vardu, sąraše eil. Nr.3) – į 2,56 ha žemės (iš jos - 0,50 ha miško) natūra, nurodant, kad į 1,48 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau; K. V. Ž. (mirusiojo vardu, sąraše eil. Nr.4) - į 2,56 ha žemės (iš jos - 0,50 ha miško) natūra, nurodant, kad į 1,48 ha žemės nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Šio įsakymo 2 –ju priedu buvo patvirtintas sąrašas piliečių, kuriems suteikiami sklypai miškų ūkio paskirčiai Birštono vienkiemio kadastrinėje vietovėje, į jį įtraukiant tuos pačius asmenis dėl jiems tenkančių miško dalių. Kauno apskrities viršininko sprendimais Nr. 69-18649 O. M., Nr. 69-18650 M. K. , Nr. 69-18651 L. Ž. (mirusiojo vardu), Nr. 69-18652 K. V. Ž. (mirusiojo vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2007 m. spalio 15 d. įsakyme Nr. 02-07-11022 nurodytas žemės ir miško dalis nurodant, kad nuosavybės teisės atkuriamos į J. Ž. žemę, t.y. į asmens, kuris buvo miręs prieš 8 metus iki žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja O. M. 2007 metais pradėjo siekti, kad teisme būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje po J. Ž. (pareiškėjos senelio) mirties iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jo sutuoktinė U. Ž. (pareiškėjos senelė). 2007 m. liepos 17 d. pareiškimu O. M. (šis pareiškimas 2007 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartimi buvo grąžintas pareiškėjai, nepašalinus pareiškimo trūkumų), po to 2007 m. spalio 2 d. pareiškimu ji kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taip pat prašė atnaujinti prašymo ir dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su žemės savininke, pateikimo terminą (civilinė b. l. 2–3, 45–46). Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr.2-88-34/2008 išskyrė į dvi bylas: bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bylą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Išskirtą bylą dėl termino atnaujinimo persiuntė Kauno apygardos administraciniam teismui, o bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sustabdė iki bus išnagrinėta administracinė byla. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjos prašymą dėl terminų atnaujinimo prašymui ir dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje, taip pat prašymus panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 02-07-11022 dalį ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. sprendimus Nr. 69-18650, 69-18651, 69-18652 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K., L. Ž., K. V. Ž. į J. Ž. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje.

Konstitucinėje jurisprudencijoje konstatuota, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę susigrąžinti žemę buvusiems savininkams (Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ne kartą yra pasisakęs, kad nacionalizavimo padarinių šalinimo mechanizmą nustatančiu Atkūrimo įstatymu siekiama atkurti nuosavybės teises asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Taigi įstatymų leidėjas suteikė prioritetą savininko teisių gynimui. Kitų asmenų, išvardytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik tuo atveju, jeigu turto savininkas yra miręs.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme savininkas – tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi atkuriant nuosavybės teises į žemę visais atvejais turi būti nustatyta, kurio asmens teisės buvo pažeistos įvykdant žemės nacionalizaciją, t. y. privalo būti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Kadangi žemės Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija, todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti nustatyta, kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyje galiojusius teisės aktus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Atkūrimo įstatymą imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2003 m. kovo 14 d. Nr. A3-232/2003; 2004 m. vasario 13 d. Nr.A3-178/2004; 2008 m. liepos 21 d. Nr. A502-1310/2008; 2009 m. balandžio 27 d. Nr.A261-532/2009; 2010 m. kovo 25 d. Nr. A261-364/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Kauno apygardos administracinis teismas neatkreipė dėmesio į nagrinėjamai bylai reikšmingą aplinkybę, kad atsakovo 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 02-07-11022 ir 2007 m. spalio 15 d. sprendimais Nr. 69-18649, Nr. 69-18650, Nr. 69-18651, Nr. 69-18652 O. M., M. K., L. Ž. ir K. V. Ž. nuosavybės teisės buvo atkurtos į nekilnojamąjį turtą asmens (J. Ž.), kuris buvo miręs prieš 8 metus iki žemės nacionalizacijos. Akivaizdu, kad J. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nacionalizacijos metu (1940 m.) prašomos grąžinti žemės savininku nebebuvo ir būti juo negalėjo. Todėl nuosavybės teisių atkurti jam (į jo turėtą turtą) negalima, nes turto nusavinimu jos nebuvo pažeistos. Byloje yra duomenų apie tai, kad J. Ž. mirė santuokoje su antrąja savo sutuoktine U. Ž., iš abiejų santuokų turėjo vaikų. Pati pareiškėja teigia, kad J. Ž. apie 1,5 ha žemės davė savo sūnui iš pirmosios santuokos A. Ž. (M. K. tėvui). Byloje yra 1939 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas (b, Nr.1474/1939), kuriuo nuspręsta pripažinti V. Ž. įpėdinystės teises į 1/12 dalį turto, likusio po tėvo J. Ž. mirties, susidedančio iš 23 ha žemės su trobesiais ir kito turto.

Institucija, kuri įstatymu įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, gavusi pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ž. žemę, turėjo pasiūlyti pretendentams pateikti dokumentus, įrodančius kas po J. Ž. mirties tapo jo nuosavybės teise valdytos žemės savininku (savininkais) ir ją valdė nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.), taip pat įrodymus, kad pretendentai Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme yra susiję su nacionalizuotos žemės savininku (savininkais) giminystės ryšiais. Tik atsakius į šiuos klausimus galėjo būti priimti atitinkami sprendimai dėl pretendentų pateiktų prašymų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos O. M., M. K., L. Ž. ir K. V. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę remiantis Alytaus apskrities archyvinio fondo kaimų rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. sąrašu, kuriame nurodyta, kad J. Ž. (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje valdė 24,23 ha žemės, iš jos 3,00 ha miško. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis archyvinis dokumentas patvirtina tik tą faktą, kad (duomenys neskelbtini) metais miręs J. Ž., 1928 metais valdė šiame dokumente nurodytą žemę, tačiau, kaip minėta pirmiau, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio prasme turi būti nustatyta kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjos ginčijamais Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 02-07-11022 ir 2007 m. spalio 15 d. sprendimais Nr. 69-18650, Nr. 69-18651, Nr. 69-18652 M. K., L. Ž. ir K. V. atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž., kuris nacionalizacijos metu nebuvo ir negalėjo būti nekilnojamojo turto savininkas ((duomenys neskelbtini) mirė), nekilnojamąjį turtą (žemę ir mišką), šie individualūs administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Atkūrimo įstatymo 2 straipsniui, todėl naikintini (ABTĮ 133 str., 89 str.1 d.1 p.).

Pareiškėja O. M. 2008 m. vasario 4 d. teismui pateiktame patikslintame skunde, be kita ko, prašė panaikinti 2007 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 02-07-11022 dalį ir 2007 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 69-18649, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą J. Ž. žemės dalį (I t., b.l. 37-38). 2008 m. lapkričio 11 d. pateiktu skundo patikslinimu ji prašė šiuos administracinius aktus palikti galioti (civ. byla, b.l. 81-82,95104-105). Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu sprendime nepasisakė, nors pareiškėjui atsisakius viso skundo, ar jo dalies turi būti sprendžiama dėl ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto taikymo. Be to, teismas nebandė pašalinti prieštaravimą, susidariusį tarp pareiškėjos reikalavimų atnaujinti praleistus terminus paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. žemę, kai pareiškėja atsisakė reikalavimo panaikinti administracinius aktus, kuriais jai atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. Ž. žemės, kuris, kaip minėta pirmiau, nacionalizacijos metu nebuvo ir negalėjo būti žemės savininku. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šios funkcijos tinkamai neatliko, kadangi sprendė pareiškėjos prašymą dėl terminų paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. žemę atnaujinimo, neišaiškinęs pareiškėjai procesinės teisės prašyti panaikinti administracinius aktus, kuriais jai atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž. žemę. Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu sukūrė dviprasmišką situaciją: liko galioti individualūs administraciniai aktai, kuriais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž. žemę; teismo buvo atnaujintas pareiškėjai terminas paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. (J. Ž. sutuoktinės ir pareiškėjos senelės) žemę, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pretenduoja į tą pačią nuosavybę (žemę) (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje, kurios savininkas (savininkai) pasikeitė po J. Ž. mirties. Esant minėtoms aplinkybėms teismas turėjo išaiškinti pareiškėjai teisę patikslinti skundo reikalavimus prašant panaikinti jos atžvilgiu priimtus administracinius aktus, kuriais jai atkurtos nuosavybės teisės į J. Ž. žemę. Šį klausimą pirmosios instancijos teismas turėtų išspręsti nagrinėdamas šią pareiškėjos skundo dalį iš naujo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes dėl praleistų terminų atnaujinimo. Teismas atnaujino pareiškėjai terminą paduoti prašymą, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėja prašė atnaujinti nuosavybės teises įrodančių dokumentų pateikimo terminą. Reikalavimas atnaujinti prašymo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus yra suformuluotas 2007 m. spalio 2 d. pareiškime Prienų rajono apylinkės teismui ir išskyrus bylą buvo persiųstas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja skunduose ir jų patikslinimuose, pateiktuose Kauno apygardos administraciniam teismui, dėl praleistų terminų atnaujinimo naujų reikalavimų nesuformulavo. Kauno apygardos administracinio teismo posėdžių protokoluose nėra duomenų, kad pareiškėja teismo posėdyje tikslino savo reikalavimus ir, be kita ko, prašė atnaujinti nuosavybės teises įrodančių dokumentų pateikimo terminą. Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas terminą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus, išėjo už pareiškėjos reikalavimų ribų.

Be to, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi būti išnagrinėtos sprendžiant klausimą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nu matytų terminų atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymo nustatyto termino). Be to, sprendžiant pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį prašymą atnaujinti atitinkamų dokumentų pateikimo terminą turi būti nustatyta kokius būtent dokumentus pretendentas nori pateikti, nes pagal Atkūrimo įstatymą gali būti atnaujinami terminai pateikti tuos dokumentus, kurie yra teisiškai reikšmingi nuosavybės teisių atkūrimui į nacionalizuotą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kokių būtent dokumentų pateikimo terminą pareiškėja prašo atnaujinti. Pažymėtina, kad pareiškėja neneigia visą laiką žinojusi, jog senelis mirė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar žinant šį juridiškai reikšmingą faktą, pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatytų terminų. Šioms aplinkybėms nustatyti būtina surinkti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str.1 d. 2 p.). Todėl byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šioje dalyje bylą iš naujo pareiškėjai turėtų būti pasiūlyta patikslinti savo skundo reikalavimus.

Remiantis išdėstytais argumentais apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių ir pareigų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Ž. ir I. Ž. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjos O. M. skundą patenkinti iš dalies:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos O. M. skundo reikalavimas panaikinti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. Ž. žemę M. K.; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 15 d.0 įsakymo Nr. 02-07-11022 dalį ir 2007 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 69-18650 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. K. į J. Ž. žemę;

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atnaujintas O. M. praleistas terminas pateikti prašymą, nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Birštono seniūnijoje, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Virgilijus Valančius