Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-113-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-06-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
1A-493-113-2011
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00554-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
A. V. Ž.
Advokatai
Edvardas Staponkus
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-113/2011

Teisėjas Osvaldas Briedis Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00554-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.; 2.1.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nuteistajam A. V. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžio, kuriuo A. V. Ž. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams pataisos namuose. Iš A. V. Ž. Valstybinės liginių kasos naudai priteista 4715,76 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. V. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2010-09-05, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), L. G. priklausančios fermos teritorijoje, dėl asmeninių nesutarimų gulinčiam ant žemės A. J. tyčia įspyrė 2-3 kartus į pilvo sritį, dėl to A. J. patyrė buką pilvo traumą, blužnies plyšimą, lėmusį jos pašalinimą, atsirado kraujas jo pilvo ertmėje, mažakraujystė po nukraujavimo. Taip A. V. Ž. padarė sunkų A. J. sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 135 str. 1 d. išteisinti. A. V. Ž. nurodo, kad nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstos bylos duomenimis. Nesant neginčijamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas netinkamai išsprendė jo kaltės klausimą. Priimdamas nuosprendį, teismas praktiškai vadovavosi vien nukentėjusiojo A. J. parodymais, kurie yra prieštaringi ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Kad dėl girtumo A. J. nepamena visų aplinkybių, patvirtina pastarojo 2010-12-20 apklausos protokolas. Apelianto nuomone, nukentėjusysis dėl girtumo negali tvirtinti, kad jis, A. V. Ž., buvo išgėręs, šaukė ant jo ir jį sužalojo. Tokie nukentėjusiojo teiginiai, pasak nuteistojo, yra visiškai nepagrįsti, jis su A. J. niekada anksčiau nėra bendravęs. A. J. parodymai prieštarauja ir L. G. parodymams, teismas šių prieštaravimų nepašalino, nekonkretizavo, kur ryte susitiko A. J. ir L. G.. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad A. J. ir L. G. 2010-09-05 fermoje gėrė alkoholinius gėrimus kartu su dar dviem vyrais, dirbusiais fermoje. Pasak nukentėjusiojo, vienas iš tų vyrų neva matė, kaip jis buvo mušamas. Teismo buvo paprašyta išreikalauti iš L. G. pas jį 2010-09-05 dirbusių žmonių sąrašą, teismas tokį prašymą atmetė, nes prokuroras paaiškino, jog šie asmenys nenustatyti, tačiau apie pastangas nustatyti šiuos asmenis byloje duomenų nėra. Specialisto išvadoje, aptariant medicininių dokumentų duomenis, nurodyta, kad A. J. sumušė nepažįstami asmenys. Taigi, nuteistojo nuomone, lieka nepaneigta versija, kad nukentėjusįjį galėjo sumušti nepažįstami asmenys, apie kuriuos šis kalbėjo gydytojams ir L. G.. Esant tokiems duomenims, teismo buvo prašyta išreikalauti medicininius dokumentus iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, siekiant išsiaiškinti, ką A. J. paaiškino Telšių ligoninės gydytojams apie savo sumušimą, tačiau teismas prašymo netenkino. Gauta nukentėjusiojo charakteristika tik patvirtina, kad pastarasis yra abejotinos reputacijos asmenybė.

A. V. Ž. teigimu, po pirmosios apklausos jis save apkalbėjo, nes policijos pareigūnai primygtinai reikalavo pripažinti savo kaltę, sakė, kad jei jis atlygins žalą, byla bus nutraukta, jam buvo paaiškinta, kad jis negalės įrodyti savo nekaltumo, nes yra liudytojai, galintys patvirtinti jo buvimą prie pargriuvusio A. J.. Kadangi jis tikrai buvo netoli pargriuvusio A. J., tikėdamas policijos pareigūnais, save apkalbėjo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis A. V. Ž. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. V. Ž. gulinčiam ant žemės A. J. tyčia įspyrė 2-3 kartus į pilvo sritį, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojamą pagal BK 135 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Nuteistojo A. V. Ž. versija, kad jis buvo prie pargriuvusio A. J., tačiau jam nespyrė, jo nesužalojo, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog apylinkės teismas vadovavosi vien nukentėjusiojo A. J. parodymais, kurie yra prieštaringi ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis išskiria ir akcentuoja tam tikrus nukentėjusiojo parodymų fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdamas į bendrą jų ir kitos įrodomosios medžiagos kontekstą, daro klaidingas, visiškai tikrovės neatitinkančias išvadas. Priešingai nei teigia apeliantas, A. J. jau 2010-09-14 protokole – pareiškime nurodė, kad jį sumušė būtent A. V. Ž. ir kaip, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas, t. y. kad A. V. Ž. jam gulinčiam spyrė kelis kartus į pilvą, viso proceso metu A. J. davė analogiškus, nuoseklius, išsamius parodymus apie sužalojimo aplinkybes, jo parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (liudytojų parodymais, specialisto išvada, byloje esančiu A. V. Ž. ir A. J. susitarimu dėl žalos atlyginimo), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų galėjęs apkalbėti nuteistąjį, nėra jokių tą patvirtinančių duomenų. Be to, paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Apelianto teiginiai, kad po pirmosios apklausos jis save apkalbėjo primygtinai to reikalaujant policijos pareigūnams, yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų, bylos duomenys kaip tik juos paneigia – A. V. Ž. apklausų metu dalyvavo gynėjas, jokių pastabų dėl apklausų atlikimo tvarkos nebuvo pareikšta. Nuteistojo nurodomi A. J. ir L. G. parodymų prieštaravimai dėl to, ar A. J. dirbo pas L. G., kur jie ryte susitiko, nepaneigia aptartų jo kaltės įrodymų, nesudaro pagrindo kitaip spręsti kaltės klausimą, neturi jokios įtakos A. J. sužalojimo aplinkybių nustatymui. Juolab, kad A. V. Ž. nurodo tą pačią aplinkybių seką iki sužalojimo padarymo, kaip ir nukentėjusysis, tik neigia patį sužalojimo faktą, o L. G. pats tiesiogiai to fakto nematė. Tai, kad teismas atmetė prašymą išreikalauti iš L. G. pas jį 2010-09-05 dirbusių žmonių sąrašą, nors byloje buvo nustatyta, kad A. J. ir L. G. 2010-09-05 fermoje gėrė alkoholinius gėrimus kartu su dar dviem vyrais, dirbusiais fermoje, ir, pasak nukentėjusiojo, vienas iš tų vyrų neva matė, kaip jis buvo mušamas, taip pat atmetė prašymą išreikalauti medicininius dokumentus iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, kur buvo gydomas nukentėjusysis, nors specialisto išvadoje, aptariant medicininių dokumentų duomenis, nurodyta, kad A. J. sumušė nepažįstami asmenys, neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nesukelia jokių abejonių dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, A. V. Ž. pripažinimo kaltu jam inkriminuoto nusikalstamo padarymu. Byloje ir be minėto sąrašo išreikalavimo ir L. G. ūkyje dirbusių asmenų nustatymo yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę dėl sunkaus A. J. sveikatos sutrikdymo. Pagal BPK normas specialisto išvadoje nėra fiksuojami asmenų parodymai, tinkamas jų parodymų užfiksavimo būdas yra tik apklausų protokolai, todėl vertindamas parodymus, teismas gali remtis tik BPK nuostatomis apklausų protokoluose užfiksuota informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo charakteristika nesudaro pagrindo suabejoti jo parodymų patikimumu.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. V. Ž. kaltės padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Esant neginčijamai įrodytai jo kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apklatinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Eduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė