- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2S-1729-390/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finance group“
- Advokatai
- Laimius Platūkis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J., atstovaujamo advokato Laimio Platūkio, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finance group“ ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos atlyginimo, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 43 141,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui S. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ir (ar) jo nekilnojamąjį turtą ar turtines teises ieškinio 43 141,46 Eur sumai užtikrinti. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Finance group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės UAB „Finance group“ reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant/nepakakus – kilnojamąjį turtą, jo nesant/nepakakus – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, neviršijant 43 141,46 Eur sumos, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovui iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su ieškove.
Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Teismas, įvertinęs ieškinio sumos dydį (43 0414,46 Eur), aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo, tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, sprendė, jog vien ieškinio sumos dydis suponuoja pakankamą pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. J., atstovaujamas advokato Laimiaus Platūkio, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartis priimta neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus pateiktus įrodymus, padarius klaidingas ir skubotas išvadas dėl aplinkybių, kurios nebuvo visiškai ir objektyviai ištirtos byloje, ieškovės ieškinyje nepilnai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
BUAB „Daisiga“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, todėl dėl bankroto likvidavus ir išregistravus įmonę, nebėra pagrindo kelti klausimo dėl administracijos vadovo civilinės atsakomybės.
Nėra priežastinio ryšio tarp aplaidaus apskaitos vedimo ir atsakovo S. J. veiksmų su žalos ieškovei atsiradimu. Bendrovės bankrotą nulėmė ne tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o verslo nesėkmė, kas ir yra pripažintina UAB „Daisiga“ bankroto byloje.
Skundžiama nutartimi atsakovo turtui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą, atsakovas negavo iš banko kredito, gyvenamojo namo statybos tęsimui, dėl ko turės stabdyti vykdomus darbus ir patirs nuostolius.
Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė labai formaliai, nesigilindamas ir neanalizuodamas, kokias neigiamas pasekmes sukels atsakovui.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Finance group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo S. J. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą bei sąlygas dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti motyvai, jog nesant faktui apie BUAB „Daisiga“ tyčinį bankrotą nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei, yra visiškai nepagrįsti. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šie argumentai iš viso nevertintini. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai turėtų būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės ir sprendžiant dėl ieškovės materialinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštą sumai, lygiai pareikštų reikalavimų dydžiui. Turto nepakankant - areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms. Antstolė A. K. 2016 m. birželio 2 d. sudarė areštuojamo turto aprašą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas. Areštuoto turto vertė yra 45 013 Eur. Kadangi areštuoto nekilnojamojo turto pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, piniginės lėšos nebuvo areštuotos. Skundžiama teismo nutartimi pritaikius areštą ir apribojus teisę atsakovui perleisti turto apraše nurodytą nekilnojamąjį turtą, atsakovo padėtis buvo apsunkinta, tačiau tokio apsunkinimo mastas laikytinas proporcingu. Priešingai, nei atsakovas nurodo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir jokiu būdu nesuponuojančios atsakovui galimos žalos darymo, pavyzdžiui, kaip areštavus banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Priešingai, antstolei areštavus nekilnojamuosius daiktus dėl to neareštavus atsakovo pinigines lėšas ir kitą turtą, tinkamiausiai įgyvendinamas proporcingumo principas, užtikrinant ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog neturi piniginių lėšų (apie 60 000 Eur) gyvenamojo namo statybai, t. y. atsakovas nurodo, jog tikslu tęsti pradėto gyvenamojo namo statybas, atsakovui reikalinga 60 000 Eur paskola, kurios užtikrinimui bankas reikalauja nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinti savo prievolę. Tokia aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad atsakovo finansinė būklė nėra gera, t. y. atsakovas neturi piniginių lėšų.
Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgių, atsakovas hipoteka įkeistų jam priklausantį turtą dėl ko palankaus teismo sprendimo ieškovei įgyvendinimas pasunkėtų, nes hipoteka užtikrinta prievolė būtų vykdoma pirmiau, nei vėliau taikomas turto areštas. Tokiu būdu atsakovas apsisaugotų nuo galimo ieškovės reikalavimų tenkinimo iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pripažintas kaltu padaręs ekonominio pobūdžio nusikaltimą, tai leidžia preziumuoti atsakovo nesąžiningumą ir galimą ketinimą slėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar pan.
Atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jo turtinė padėtis būtų gera, o tuo labiau išliktų gera ateityje. Atsakovas ketina prisiimti 60 000 Eur kreditinį įsipareigojimą bankui, kas akivaizdžiai rodo, jog ateityje atsakovo finansinė situacija bus blogesnė. Atsakovas pats nurodo, kad šiuo metu neturi piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai, o statybos darbai pradėti dar 2009 metais (t. y. jau dabar vyksta 7 metus). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškinio reikalavimo 43 141,46 Eur suma atsakovui yra didelė ir tai sudaro riziką dėl būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, pirma, ieškinio preliminarus pagrįstumas, antra, grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Apelianto įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui pirmiausiai nebuvo įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos – pagrįsto ieškovės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl apelianto teiginiai dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo bus įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jie patys savaime ieškinio preliminaraus pagrįstumo negali paneigti.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį reglamentuoja CPK 144 straipsnis, turi būti nustatyta ir grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma apeliantui gali būti laikoma didelė, ši aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savaime didelės vertės pareikštas reikalavimas negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Tokios pozicijos yra laikomasi aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016.).
Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog neturi piniginių lėšų (apie 60 000 Eur) gyvenamojo namo statybai, t. y. atsakovas nurodo, jog tikslu tęsti pradėto gyvenamojo namo statybas, atsakovui reikalinga 60 000 Eur paskola, kurios užtikrinimui bankas reikalauja nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinti savo prievolę. Tokia aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad atsakovo finansinė būklė nėra gera, t. y. atsakovas neturi piniginių lėšų bei norėdamas gauti iš banko paskolą ketina nekilnojamąjį turtą įkeisti.
Atsakovui įregistravus nekilnojamojo turto hipoteką, išieškojimas iš šio turto būtų apsunkintas, kadangi reikalavimo patenkinimą pirmiausia užsitikrintų hipotekinis kreditorius, todėl nagrinėjamuoju atveju, atsakovui nepateikus duomenų apie kitą turimą turtą ir nurodžius, jog atsakovas ketina įkeisti nekilnojamąjį turtą, egzistuoja grėsmė būsimo tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nutartis paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.