- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- II-290-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01771-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2017 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo L. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu L. S. buvo nubaustas už tai, kad jis 2017 m. balandžio 23 d. 12.54 val. magistralinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 18 km, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę BMW X5, v. n. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame ženklu 108 „sankryža su šalutiniu keliu“, tokiu būdu buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Minėtu nutarimu L. S. buvo paskirta nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skunde L. S. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2017 m. gegužės 26 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams.
Skunde nurodoma, kad pažeidėjas pripažįsta, jog padarė pažeidimą, už kurį buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, tuo pačiu aiškinama, kad buvo padaryta žmogiška klaida, nes pažeidėjas nepastebėjo ženklo 108 „sankryža su šalutiniu keliu“. L. S. teigia, jog dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi.
L. S. mano, kad specialiosios teisės atėmimo taikymas šiuo atveju yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Pažeidėjas nurodo, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, be to, jis yra praktikuojantis advokatas, todėl transporto priemonė yra svarbi profesinei veiklai vykdyti, kartu su žmona augina penkis nepilnamečius vaikus, todėl vairuotojo pažymėjimas reikalingas ir šeimos, o ypač nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Vertinant pažeidimo pobūdį (nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, pažeidimas padarytas ne gyvenamojoje vietovėje, o kelyje Vilnius-Druskininkai, pažeidimas padarytas dėl to, kad laiku nepavyko baigti kito automobilio lenkimo manevro), pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), šis pažeidimas, lyginant jį su kitais tos pačios rūšies pažeidimais, yra mažiau pavojingas. L. S. mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.
Skunde yra aptariama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su teisingumo principo taikymu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatų taikymu. L. S. pabrėžia, kad šiuo metu už pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatomas privalomas specialiosios teisės atėmimas, tačiau 2017 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruotas ANK 420 straipsnio 5 dalies pakeitimas, kuriuo siūloma už minėto straipsnio pirmoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, tačiau atsisakant šios nuobaudos privalomumo. Pažeidėjo nuomone, pats įstatymo leidėjas pripažįsta, kad privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra per griežta sankcija padarytam teisės pažeidimui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl turi būti paliktas galioti.
Teismo posėdžio metu L. S. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti.
L. S. skundas tenkinamas.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Apibendrinant visa, kas aptarta, galima teigti, jog sprendimas asmeniui taikyti konkrečias prievartos priemones bus proporcingas, kai jis atitiks tris kriterijus: tinkamumo, būtinybės ir interesų suderinimo. Tai reiškia, jog pasirinktos priemonės turi būti tinkamos siekiamam interesui apsaugoti, jos turi būti būtinos, t. y. švelnesnėmis priemonėmis pasiekti tikslo negalima, ir priemonės negali daryti daugiau žalos kitiems interesams nei to reikalauja siekiamas tikslas, jo pobūdis.
Nagrinėjamu atveju teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai gali būti pasiekti ir L. S. skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 420 straipsnyje, t. y., netaikant specialiosios teisės atėmimo.
L. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimu buvo nubaustas už tai, kad sankryžoje automobiliu lenkė kitą transporto priemonę. Be jokios abejonės, L. S. padarytas administracinis nusižengimas yra pakankamai pavojingas. Akivaizdu, jog asmuo lenkdamas kitą transporto priemonę sankryžoje sukelia pavojų sau, su juo važiuojantiems keleiviams bei kitiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, lenkiant kitą transporto priemonę sankryžoje galima sutrukdyti tokiai transporto priemonei atlikti manevrą į kairę, šio manevro apskritai nepastebėti ir sukelti avarinę situaciją, lenkiant sankryžoje galima sutrukdyti į pagrindinį kelią įvažiuoti kitoms transporto priemonėms ir pan.). Vis tik teismas įvertina ir tai, kad L. S. nusižengimą padarė veikdamas neatsargiai. Pats pažeidėjas nurodė, jog nepastebėjo kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Tokiais pažeidėjo paaiškinimais nėra jokio pagrindo netikėti, jų nepaneigia jokie byloje surinkti bei užfiksuoti duomenys. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, t. y., kelyje, o negyvenamojoje vietoje, kur eismas sankryžose paprastai yra intensyvesnis, važiuojant pagrindiniu keliu, į kurį įvažiuojančios transporto priemonės privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog šiuo atveju pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus buvo sukeltos kokios nors realios neigiamos pasekmės, t. y. buvo trukdoma kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims, sukeltas pavojus jų gyvybei, sveikatai ar turtui bei pan. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. S. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl pažeidimo padarymo, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, paskirtą baudą jis sumokėjo. Be to, iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad L. S. turi pakankamai ilgą vairavimo patirtį (teisę vairuoti transporto priemones turi apie 24 metus). Per minėtą laikotarpį L. S. buvo ne kartą baustas už Kelių eismų taisyklių pažeidimus, tačiau naujo pažeidimo padarymo metu galiojo tik viena nuobauda, anksčiau padaryti pažeidimai nevertintini kaip itin šiurkštūs, taip pat jie nevertintini kaip sistemingi. Pastebėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones L. S. yra pakankamai svarbi darbinėms funkcijoms atlikti, penkių nepilnamečių vaikų priežiūrai (šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, kadangi dėl kilusių nepatogumų atsiradimo yra kaltas pats teisės aktų reikalavimus pažeidęs asmuo, tačiau į jas vis tiek būtina atsižvelgti, kadangi jos leidžia manyti, jog asmuo, siekdamas išvengti neigiamų padarinių sau bei savo šeimai, nedarys naujų pažeidimų). Teismo įsitikinimu, vien dalyvavimas administracinio nusižengimo bylos procese, suvokimas, jog yra reali galimybė netekti specialiosios teisės, kuri yra svarbi siekiant vykdyti darbinę veiklą, rūpintis šeima ir pan., L. S. padarė pakankamą poveikį, kuris, teismo manymu, sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju neskiriant pažeidėjui specialiosios teisės atėmimo nebus pažeista jo, visuomenės bei valstybės interesų pusiausvyra, ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti ir be minėtos priemonės paskyrimo.
Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, L. S. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo, kaltės formą, teismas konstatuoja, kad už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, skyrus L. S. tik baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bus pasiekti nuobaudos tikslai, užtikrinti visuomenės bei valstybės interesai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 10ANN-101970674-17 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, L. S. neskirti specialios teisės atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.