- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- e1-206-721/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08069-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- G. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
2020 m. sausio 7 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta 80 MGL dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A. 2023 m. kovo 5 d., apie 03.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia suduodamas nemažiau kaip tris kartus rankos kumščiu į pilvo sritį savo šeimos nariui – sugyventinei A. M., bei mesdamas kolonėlę į A. M., kuri atsitrenkė į jos ranką, tokiais savo veiksmais G. A. smurtaudamas sukėlė A. M. fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Su A. M. gyvena kartu apie 3 metus, turi bendrą vaiką. Yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Gali pasakyti, kad namuose (nuomojamame bute) (duomenys neskelbtini), apie 20 val. vakaro, buvo užsukęs kaimynas A., kurio pavardės nežino, gyvena tiesiai prieš jo duris. Su kaimynu dviese virtuvėje vartojo alkoholį apie 4 valandas. A. buvo kitame kambaryje. Iš pradžių jokių konfliktų nei su A., nei su kaimynu nebuvo. Per visą laikotarpį išgėrė apie litrą degtinės. Vartojant alkoholį juto, kad jam ant akių užsidėjo tarsi prieblanda ir kas vyko toliau nepamena. Atsimena tik tai, kad pas ją atėjo brolis, kuris gyvena netoliese. Jis atrakino duris, ir brolis jam užlaužė rankas. Pasakė, kad jei nesusitvarkys su juo, iškvies policiją. Kodėl atėjo pas jį brolis, jis mano, gal todėl, kad A. jį išsikvietė. Jis yra karšto būdo, nepamena visiškai to, ar jis galėjo suduoti A. smūgius, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tačiau savo kaltės neneigia. Šiek tiek prisimena, kad turėjo kažkokį daiktą rankose ir jį metė į A.. Koks tai buvo daiktas jis neprisimena. Gali būti, kad jo suduotų smūgių niekas nematė. Jis savo veiksmais nenorėjo sukelti fizinio skausmo, tačiau taip galėjo padaryti dėl pavydo. Taip pat visus jo veiksmus galėjo įtakoti jo neblaivumas. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio. Jei teismas paskirtų jam kardomąją priemonę gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, gyventų pas savo tėvus (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
nukentėjusios A. M. parodymais, kuri nurodė, nuo 2020 metų, tikslios datos pasakyti negali, bendrauja su vyriškiu, kurio vardas yra G. A., susipažino 2020 metais, pradėjo bendrauti, po to draugauti. Kai draugavo sutarė gerai, pykčių nebuvo, alkoholį vartodavo, tačiau juo nepiktnaudžiaudavo, išgerdavo kaip paprastas žmogus. Po metų draugavimo nusprendė kartu apsigyventi, vesti bendrą ūkį. Kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini). Prieš mėnesį laiko, tai yra 2023 metų vasario mėnesį jie atsikraustė į (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno kartu. Kai kartu gyveno kartais susipykdavo kaip ir kiekvienoje šeimoje, tačiau pykčiai baigdavosi žodiniais konfliktais, niekada vienas prieš kitą nėra pakėlę rankos. Ji iš savo pirmosios santuokos, iki kol susipažino su G., turėjo vieną vaiką, tai yra D. M.. Kartu su G. jį augindavo, G. auginti D. patiko, su juo bendraudavo dažnai. Todėl su G. nusprendė susilaukti vaiko kartu, kad turėtų bendrą vaiką. Tada 2022 m. spalio 3 d. jiems gimė sūnus T. M.. T. pavardę paliko M., kadangi T. reikėjo atlikti operaciją, operacijai atlikti reikėjo asmens dokumento, todėl T. paliko M. pavardę, kad greičiau gautų gimimo liudijimą ir greičiau būtų atlikta operacija. 2023 m. kovo 4 d., apie 19 valandą G. pasikvietė pas juos į svečius kaimyną, kurio vardo ir pavardės neatsimena. Kodėl G. pasikvietė minėtą kaimyną į svečius ji nežino, jie dėl to nesitarė. Kai atėjo kaimynas pas juos, G. ir minėtas kaimynas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė jie ilgai. Vaikai nematė kaip jiedu vartojo alkoholį, vaikai buvo kitame kambaryje, miegojo. Tada jiems bevartojant alkoholį, tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau jau buvo naktis, po 00 valandos, minėtas kaimynas paprašė, kad ji pataisytų kavos. Ji sutiko ir jam pagamino kavos puodelį, tačiau tas G. nepatiko. G. jai pradėjo priekaištauti, kad ji neva jį išdavinėjo su minėtu kaimynu, tačiau ji kaimyno nepažįsta, žino jį tik iš matymo, tačiau G. jį gerai pažįsta. Kaip ir minėjo, G. pradėjo jai priekaištauti, kad ji neva jį išdavinėja su kaimynu, pradėjo kelti žodinį konfliktą. G. ir kaimynas alkoholį vartojo virtuvės kambaryje ir viskas vyko virtuvės kambaryje. Žodinio konflikto metu minėtas kaimynas bandė G. nuvaryti miegoti, tačiau jis jo neklausė ir minėtas kaimynas iš jų namų išėjo, tolimesnio konflikto nematė. Žodinio konflikto metu, G. pasiėmęs šlepetes pradėjo jas mėtyti į ją ir pataikė į kūną, tikslios vietos įvardinti negali. Toliau žodinio konflikto metu, G. atsistojo, trenkė jai viso 3 kartus į pilvo ir šonkaulių sritis. Minėtais veiksmais G. jai sukėlė fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertina skaičiumi 5. Po G. suduotų smūgių ji jį atstūmė ir nuo jo pasitraukė, tada G. paėmė virtuvėje buvusią garso kolonėlę ir atsisukęs į ją metė kolonėlę į galvos sritį, tačiau ji pakėlė rankas ir kolonėlė atsitrenkė jai į kairę ranką, taip sukėlė fizinį skausmą. Po minėtų įvykių ji paskambino G. broliui A. A., kuris gyvena šalia jų, tai yra (duomenys neskelbtini), kad greičiau ateitų ir jai padėtų. Policijai paskambinti negalėjo, kadangi G. jai apgadino telefoną. Paskambinus A., šis pirmąjį kartą neatsiliepė, antrąjį kartą atsiliepė. Papasakojo viską kas įvyko ir jis pasakė, kad tuojau ateis. Kai G. išgirdo, kad pasikvietė A. į pagalbą, jis nuėjo ir užrakino duris. Atėjęs A. su savo sugyventine R., kurios pavardės neatsimena, pabeldė į duris, jas pradarė G., ji tuo metu buvo užsidariusi miegamam kambaryje, kartu su vaikais, kadangi bijojo dėl savo sveikatos. Pravėręs duris G. A. pasakė, kad nieko nebereikia, tačiau A. nepatikėjo ir į butą įėjo. Ji tuo metu verkė, buvo sunerimusi, išsigandusi, taip pat minėto konflikto metu atsikėlė vaikai, todėl bandė juos nuraminti. Tada A. bendravo su G. ir kažkuriuo metu A. ar R., negali pasakyti kuris, paskambino bendruoju pagalbos numeriu iškviesti policijos pagalbą. Žodinį konfliktą matė minėtas kaimynas, tačiau suduotų smūgių, mestų daiktų nematė niekas, kadangi namuose buvo tik jie ir vaikai.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. M. nurodė, kad jos prašymu buvo grąžinta garso kolonėlė, kuri reikalinga naudojimui, pretenzijų dėl jos sugadinimo sugyventiniui G. A. neturi, į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo ekspertą nevyks. Civilinio ieškinio byloje nereikš. G. A. jos atsiprašė, gailisi kad prieš ją smurtavo, jam atleido, susitaikė, sutinka, kad teismo procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sugyventinio nebijo, kaip ir minėjo su juo susitaikė, pažadėjo daugiau prieš ją nesmurtauti, prašo netęsti jam paskirtos kardomosios priemonės.
Informaciniu pranešimu ROIK 0123000122484, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. kovo 5 d. 03.03 val. pranešėja A. M. pranešė, namuose draugės sugyventinis puolė rankomis, GMP atsisakė, nepilnamečių 2, telefono numerio negalėjo pasakyti, nes skambino iš draugo telefono, neprisistatė, padėjo telefoną, daugiau informacijos nesuteikė, minėjo, kad pasitiks tarnybas.
Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios A. M. kūnas. Apžiūrint moters kairės rankos plaštaką ant penktojo piršto matomas nubrozdinimas. Ant plaštakos matomos mėlynės. Apžiūrint moters dešinės pusės juosmenį ant jo matomas paraudimas. Apžiūrimos sutrenktos vietos: dešinės pusės juosmuo, pilvo sritis ant kurių jokių sužalojimų nesimato. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų nepastebėta.
Asmens blaivumo testo rezultatu, kuriuo G. A. 2023 m. kovo 5 d. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
Įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelės duomenimis, užfiksuota įvykio vietas, kuri yra (duomenys neskelbtini).
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti daiktai: garso kolonėlė ir garso įrašas iš BPC.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. A. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. kovo 5 d., apie 03.00 val., virtuvėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilių neblaivumas) tyčia, suduodamas nemažiau kaip tris kartus rankos kumščiu į pilvo sritį savo šeimos nariui – sugyventinei A. M., bei mesdamas kolonėlę į A. M., kuri atsitrenkė į jos ranką ir sukėlė fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas, baustas, vykdantis individualią veiklą, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje.
Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma viešųjų darbų bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. kovo 5 d. 03.20 val., iki 2023 m. kovo 5 d. 12.11 val., išbūtą laiką.
G. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 65, 67, 72¹ straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 180 valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. paskirti sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2023 m. kovo 5 d. 03.20 val., iki 2023 m. kovo 5 d. 12.11 val. ir laikyti, kad kaltinamasis G. A. yra atlikęs 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.
G. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą G. A. įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti G. A., jog nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Išaiškinti G. A., kad, jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.