Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-14 · Byla Nr. N-575-1642-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-14
Bylos Nr.
N-575-1642-11
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02260-2010-8
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1642/2011Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02260-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo L. P. ir S. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutarimu pripažino L. P. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 4 000 litų baudą, konfiskuojant automobilį „Ford Galaxy“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – ir automobilis „Ford Galaxy“). Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. P. surašytas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 29 d., 8 val. 15 min., ties Katedros aikštės ir A. Vaižganto gatvės sankryža, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam buvo atimta, lenkė kitą automobilį draudžiamoje lenkti vietoje, nepaliko saugaus tarpo iš dešinio šono, kliudė ir apgadino lenkiamą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 145.1 ir 231 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, jog L. P. kaltė padarius minėtus pažeidimus buvo įrodyta jo prisipažinimu ir byloje surinkta medžiaga. Teismas asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančia tai, kad pažeidimo padarymo metu buvo teistas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes.

II.

L. P., nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą dalyje, kuria už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo nuspręsta konfiskuoti automobilį „Ford Galaxy“, panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali skirti baudą su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo. Pažymi, kad teismas nutarime nenurodė, dėl ko buvo būtina konfiskuoti transporto priemonę. Teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl automobilio „Ford Galaxy“ konfiskavimo, apie administracinės bylos nagrinėjimą privalėjo pranešti S. P., kuriam priklauso minėtoji transporto priemonė. Mano, jog tokiu būdu iš esmės buvo pažeistos procesinės teisės normos.

S. P., nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą dalyje, kuria už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo nuspręsta konfiskuoti automobilį „Ford Galaxy“, panaikinti. Apeliaciniame skunde, kaip ir L. P., nurodo, jog teismas, spręsdamas apie jam priklausančio automobilio „Ford Galaxy“ konfiskavimą, turėjo jam pranešti apie administracinės bylos nagrinėjimą. Pažymi, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta konfiskuoti automobilį „Ford Galaxy“, darė tiesioginę įtaką jo, kaip šio automobilio savininko, teisėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu L. P. buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 4 000 litų bauda su automobilio „Ford Galaxy“ konfiskavimu.

Ginčo dėl minėtų pažeidimų padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl L. P. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniuose skunduose teigiama, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – skirta nepagrįstai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad automobilio „Forld Galaxy“ savininkui S. P. buvo pranešta apie L. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Kadangi ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėtina, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taigi, nors transporto priemonės savininkas S. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų teisme nedavė, tačiau byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, todėl S. P. buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad L. P. padarė itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo aplinkybes ir jo pavojingumo laipsnį, pagrįstai skyrė alternatyvią papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Be to, ATPK 26 straipsnio l dalyje numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010).

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. S. P. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jo sūnus L. P. paėmė automobilio raktelius, išėjęs iš buto atidavė juos nepažįstamam asmeniui ir grįžo, o S. P. dėl to neprieštaravo, kam sūnus perdavė raktelius nesidomėjo. Paaiškino, kad kažkam paskambinus, sūnus išėjo (b. l. 19). Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilį vairavo L. P.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad transporto priemonė pažeidimo padarymo metu buvo naudojama savininko leidimu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Akivaizdu, kad S. P. nesiėmė jokių priemonių, jog jam priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Bendrosios administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. yra teistas (b. l. 13-14), praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, bei transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, už ką jam paskirtos administracinės nuobaudos (b. l. 9-12). Šios aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytų teisės pažeidimų pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, leidžia spręsti, jog anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos įtakos L. P. elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, po šių nuobaudų paskyrimo ir toliau daro administracinius teisės pažeidimus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį parinko tinkamai.

Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. P. ir S. P. apeliacinių skundų netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas