- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-23
- Bylos Nr.
- e2-3758-1000/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00824-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Atsakovas
- UAB „Liverus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių karjeras“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių karjeras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liverus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 13 260,78 Eur skolą, 924,85 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, kurių pasekoje ieškovė kaip pardavėja 2020 – 2021 m. laikotarpiu pardavė atsakovei smėlį ir žvyrą (toliau – Prekės). Už Prekių pardavimą ieškovė pateikdavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurias pastaroji turėdavo apmokėti per jose nurodytą terminą. Ieškovė tinkamai vykdė prisiimtas prievoles ir tiekė prekes atsakovei. Atsakovė prekes priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau už jas su ieškove dalinai neatsiskaitė. Atsakovė liko skolinga ieškovei viso 13 260,78 Eur sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė išdėstyti skolos mokėjimą 10 mėnesių. Nurodė, jog pripažįsta, kad pirko darbus iš ieškovės ir dalinai mokėjo pagal galimybes, taip kaip ir nurodyta 2022 m. balandžio 27 d. pateikiamoje buhalterinėje pažymoje. Paaiškino, kad susidūrus su kitų jos tiekėjų nemokumu dėl Covid-19 bei ženkliai išaugusių medžiagų ir kitų darbų kainoms 2021 m. II pusmetyje, atsakovė negalėjo laiku sumokėti likusios sumos bei prašė ieškovės atidėti mokėjimus. Dėl šios priežasties, atsakovė nesutinka su palūkanų paskaičiavimu, koks yra dėstomas ieškinyje. Atsakovė pripažįsta, kad pirko nurodytas prekes iš ieškovės, tačiau ne tokiais atsiskaitymo terminais, kokius nurodo ieškovė, nes sutarties ir atsiskaitymo terminų nebuvo sutarta. Be to, atsakovė prašo teismo išdėstyti susidariusią skolą, išmokant 13 260,78 Eur sumą lygiomis dalimis per 10 mėnesių, mokant po 1 326,08 Eur per mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos.
3. Ieškovė dublike su atsiliepimu nesutiko, papildomai nurodė, kad atsakovė geranoriškai nevykdo prievolės pagal 2020 m. lapkričio 25 d. sąskaitą faktūrą AAA0000910 daugiau nei 1 m. 6 mėn., o pagal 2021 m. liepos 12 d. sąskaitą faktūrą AAA0000950 daugiau kaip 10 mėn., t. y. atsakovė prievolę įvykdė tik iš dalies ir nedėjo jokių pastangų pilnai įvykdyti prievolę. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės nurodyta pozicija dėl tariamos sunkios finansinės padėties, susijusios su Covid-19 bei ženkliai išaugusiomis medžiagų ir kitų darbų kainomis 2021 m. II pusmetyje, kadangi tiek 2020 m., tiek 2021 m. atsakovė dirbo pelningai, ką iš esmės patvirtina atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. 2020 m. bendrasis pelnas sudarė 197 851 Eur, iš kurių 49 842 Eur suma yra grynasis pelnas. 2021 m. atsakovės bendrasis pelnas sudarė 261 739 Eur sumą, atsakovė 2021 m. įsigijo transporto priemonių, įrenginių už daugiau kaip 140 000 Eur sumą t. y., atsakovė galėjo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau sąmoningai to vengė. Ieškovė, pateikdama PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui, kiekvienoje sąskaitoje aiškiai nurodė sąskaitos apmokėjimo datą, t. y. atsakovė buvo informuota bei jai buvo žinomas prievolės įvykdymo terminas. Atsakovės nurodyti teiginiai, dėl neva tai kitų negu sąskaitose faktūrose nurodytų atsiskaitymo terminų, yra deklaratyvūs, nepagristi jokiais rašytiniais įrodymais. Be kita ko, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė prašė ieškovės atidėti mokėjimus pagal išrašytas sąskaitas faktūras ir/ar apskritai būtų dėjusi maksimalias pastangas grąžinti ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir pan. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu išdėstyti susidariusią skolą per 10 mėnesių. Pabrėžė, kad nors atsakovė ir nurodo, kad gali mokėti kas mėnesį po 1 326,08 Eur, tačiau nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momento nėra ieškovei sumokėjusi nė dalies skolos, atsakovė negrąžino ieškovei net tos skolos dalies, kurią ji teigia galinti sumokėti kiekvieną mėnesį tuo atveju, jei sprendimas būtų išdėstytas dalimis 10 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė, nurodydama aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties, teikia finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuose aiškiai matyti, kad atsakovė tiek karantino metu, tiek padidėjus medžiagų bei darbų kainoms dirba pelningai, sugeba įsigyti įrengimus, transporto priemones už daugiau kaip 140 000 Eur sumą.
4. Atsakovė tripliku su ieškove nesutiko, papildomai nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog pirko nurodytas prekes iš ieškovės, tačiau ne tokiais atsiskaitymo terminais bei kiekiais, kokius nurodo ieškovė. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių prekių pristatymo pagrindžiančių dokumentų (važtaraščiai, prekių priėmimo perdavimo aktai), o tik PVM sąskaitas faktūras, kurios, atsakovės manymu, yra nepagrįstai išrašytos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės advokatas M. Šeškauskis ieškinį palaikė, paaiškino, kad ieškinio reikalavimas kilo iš sutartinių santykių. Ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į abiejų šalių buhalterinę apskaitą, atsakovė jas iš dalies yra apmokėjusi, atsiliepime skolą pripažino. Atsakovė jokių pretenzijų dėl prekių kiekių ar atsiskaitymo terminų nereiškė, nors buvo rašomi priminimai ir raginimai, su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė taip pat prašo 8 procentų palūkanų, numatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas). Kadangi prekės buvo paimamos iki PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, palūkanos skaičiuojamos nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos nuo sumos, kuri yra neapmokėta. Nurodė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove dėl formalių priežasčių, kadangi pateikti į bylą finansiniai rodikliai patvirtina, jog atsakovė turi tiek lėšų, tiek turto, todėl yra pajėgi atsiskaitysi su ieškove. Ieškovė su skolos išdėstymu nesutiko, nurodė, kad atsakovė, nors ir teigė, galinti mokėti kas mėnesį tam tikrą sumą, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos nėra sumokėjusi bent dalies skolos.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė K. Vezbergaitė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nesutinka su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais ir atsiskaitymo terminais, dėl to skola buvo apmokėta tik iš dalies – už tokį kiekį, kokį gavo atsakovė. Nurodė, kad jokie prekių gavimo, perdavimo ar kitokie dokumentai nebuvo išrašomi, yra tik PVM sąskaitos faktūros. Teismui ieškinį tenkinus, prašė sprendimo vykdymą išdėstyti, kadangi atsakovės materialinė padėtis yra sunki, užsakymų praktiškai nebėra, klientai su įmone neatsiskaito.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA 0000910 už parduotą smėlį ir žvyrą 13 958,80 Eur sumai, 2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA 0000950 už parduotą smėlį 11 979,00 Eur sumai. Atsakovei atsiskaičius iš dalies, ji liko skolinga ieškovei iš viso 13 260,00 Eur – 3 217,78 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA 0000910 ir 10 043,00 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAA 0000950.
Dėl skolos dydžio
8. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo santykiai, t. y. ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko tam tikrus kiekius smėlio bei žvyro. Ieškovė teigia, kad smėlio ir žvyro buvo parduota tiek, kiek nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo išrašytos jau po prekių pateikimo. Tuo tarpu atsakovės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad buvo gautas mažesnis kiekis prekių nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, apmokėjimai padaryti tik už faktiškai gautas prekes, todėl atsakovė ieškovei nėra skolinga.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sąskaitos faktūros paskirtis, be kita ko, yra įforminti įvykusį prekių pateikimą, o remiantis sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą kaip tokį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, jog asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Todėl PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).
10. Todėl ir nagrinėjamu atveju į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodoma, kad pardavėja yra UAB „Kėdainių karjerai“, pirkėja – UAB „Liverus“, išvardinamas perduodamų prekių asortimentas ir kiekiai: smėlis (Milžemis) 1 452 kubiniai metrai, žvyras fr. 0-45 (Milžemis II) 108 kubiniai metrai, žvyras fr. 0-32 (Milžemis II) 162 kubiniai metrai, žvyras (Milžemis) 990 kubinių metrų (PVM sąskaita faktūra Nr. AAA 0000910), smėlis (Milžemis) 2 475 kubiniai metrai (PVM sąskaita faktūra Nr. AAA 0000950), PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AAA 0000950 nurodomas apmokėjimo terminas (2021 m. liepos 27 d.), yra pakankamai svarus ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis ir šalių sutartinių santykių faktą, ir prekių perdavimą atsakovei.
11. Atsakovė nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl ji, gavusi iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti smėlio ir žvyro kiekiai, jos vertinimu, neatitiko jos gautų kiekių, neatsisakė jų priimti, nesikreipė į ieškovę dėl šių sąskaitų faktūrų (ne)pagrįstumo, jose nurodytų prekių negavimo ir kt. Primintina, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsakovė, gavusi, jos teigimu, nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras, jų negrąžino ieškovei ir nesiekė pašalinti kilusių abejonių dėl tinkamo prekių pristatymo. Priešingai – bylos duomenys nuosekliai patvirtina, kad atsakovė ne tik nesiėmė nurodytų veiksmų, bet gautas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į itin nenuoseklią atsakovės poziciją dėl PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo: atsakovė pateikė į bylą 2022 m. balandžio 27 d. buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma, jog atsakovės skola ieškovei yra 13 260,78 Eur, atsakovės 2022 m. balandžio 27 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovė neįvertino pakilusių medžiagų ir darbų kainų, dėl ko susidarė skola, atsiliepime į ieškinį atsakovė sutiko su skola, prašė ją išdėstyti, tačiau triplike bei teismo posėdyje jau teigia, kad skola nepagrįsta, nes atsakovė gavo mažesnius kiekius prekių nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sąžiningai vykdė sutartines prievoles, į tai, kad atsakovė neįrodė, jog gavo iš ieškovės mažesnius kiekius prekių, pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodytus kiekius iki galo neatsiskaitė, nors PVM sąskaitas faktūras į savo buhalterinę apskaitą įtraukė ir pretenzijų dėl PVM sąskaitų faktūrų nereiškė, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą visiškai, t. y. priteisti iš atsakovės 13 260,78 Eur skolą.
Dėl palūkanų
13. Ieškovė taip pat prašo priteisti 8 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo prievolės atsiradimo momento iki bylos iškėlimo teisme dienos, viso – 924,85 Eur. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad palūkanos paskaičiuotos neteisingai.
14. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc. Tokiu atveju ieškovė turi teisę į Mokėjimų vėlavimo įstatyme numatytas 8 procentų pavėluoto mokėjimo palūkanas. Ieškovės paskaičiuotos pavėluoto mokėjimo palūkanos pagal minėtas dvi PVM sąskaitas faktūras – 924,85 Eur.
15. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AAA 0000910 apmokėjimo terminas nenustatytas, todėl ieškovė palūkanas nuo neapmokėtos sumos (3 217,78 Eur) pradėjo skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. sekančios dienos po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, ir už 503 uždelstas dienas paskaičiavo 354,74 Eur palūkanas. CK 6.314 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, jog PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 31 punktas). Taigi, ieškovei perdavus parduodamas prekes ir išrašius PVM sąskaitą faktūrą, įrodančią prekių perdavimą, atsakovei atsirado pareiga už gautas prekes sumokėti gavus PVM sąskaitą faktūrą.
16. Tuo tarpu 2021 m. liepos 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AAA 0000950 nurodyta sąskaitą apmokėti iki 2021 m. liepos 27 d., t. y. atsakovei kilo pareiga sumokėti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą per joje nurodytą terminą. Nepaisant to, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palūkanos abiem atvejais pradėtos skaičiuoti kitą dieną po PVM sąskaitos faktūros išrašymo, iš ieškinio matyti, kad už antrąją PVM sąskaitą faktūrą palūkanos pradėtos skaičiuoti 2021 m. liepos 28 d., t. y. tik pasibaigus sąskaitos apmokėjimo terminui. Už 259 pradelstas dienas nuo neapmokėtos 10 043,00 Eur sumos priskaičiuotos 570,11 Eur palūkanos.
17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei patikrinęs palūkanų paskaičiavimą, teismas sprendžia, kad ieškovė teisingai paskaičiavo palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įstatymo numatytas pavėluoto mokėjimo palūkanas, sumoje 924,85 Eur, yra tenkinamas.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į jau aptartą Mokėjimų vėlavimo įstatymo reglamentavimą, vadovaujantis Europos centrinio banko interneto tinklalapyje paskelbtais minėtais duomenimis apie palūkanų normas iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kaip ir reikalauja ieškovė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 320,00 Eur (79,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo + 241,00 Eur už ieškinį) žyminis mokestis bei 1 902,12 Eur (242,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo + 1 660,12 Eur už ieškinį, dubliką bei atstovavimą teisme) advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
20. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis).
21. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
22. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, nusprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą – kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų faktiškai paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
23. Atsakovė prašo išdėstyti skolos mokėjimą 10 mėnesių, teismui pateikė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpio metinę finansinę ataskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovės grynasis pelnas šiuo laikotarpiu buvo 259,00 Eur. Nurodo, kad dėl Covid-19 bei ženkliai išaugusių medžiagų ir kitų darbų kainų 2021 m. II pusmetyje atsakovė buvo priversta atleisti didžiąją dalį darbuotojų, žymiai sumažėjo užsakymų, su atsakove neatsiskaito jos tiekėjai. Ieškovė su skolos išdėstymu nesutiko, nurodė, kad atsakovė turi turto, be to, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nėra bent iš dalies sumokėjusi ieškovei.
24. Atsakovė prašo skolos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, tačiau teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės interesus, taip pat įvertinus viešai skelbiamus atsakovės finansinius duomenis bei tai, kad tai, jog atsakovė vis tik veiklą vykdo ir nuolat gauna pajamų, yra tikslinga, išlaikant abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą, išdėstyti teismo sprendimu priteistos skolos (13 260,78 Eur skola ir 924,85 Eur palūkanų, viso 14 185,63 Eur) mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę nuo kito mėnesio po šios teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokėti ieškovei tokias įmokas: 5 mėnesius sumokėti po 2 365,00 Eur ir 6-tą mėnesį sumokėti 2 360,63 Eur priteistos sumos dalį, susidariusias procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nustatoma, kad sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovė įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovė pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.
25. Atsakovei išaiškinama, kad, turėdama finansines galimybes, atsakovė gali teismo sprendimą visa apimtimi įvykdyti ir nelaukdama termino, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas, 284 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Liverus“, juridinio asmens kodas 302769897, 13 260,78 Eur (trylikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 78 ct) skolą, 924,85 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų 85 ct) palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 185,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 320,00 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį bei 1 902,12 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dviejų eurų 12 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – ieškovei UAB „Kėdainių karjerai“, juridinio asmens kodas 301525655, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT22 7230 0000 0146 8782.
Išdėstyti priteistos 14 185,63 Eur sumos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, nurodant atsakovei UAB „Liverus“, juridinio asmens kodas 302769897, mokėti penkis mėnesius kas mėnesį po 2 365,00 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant likusią 2 360,63 Eur priteistos sumos dalį, susidariusias procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovė įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovė pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.
Priteisti iš atsakovės UAB „Liverus“, juridinio asmens kodas 302769897, 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.