- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- eI3-2143-561/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07716-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- kooperatinės bendrovės „Katos grupė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kooperatinė bendrovė „Katos grupė“ (toliau – ir KB „Katos grupė“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. birželio 21 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A256-821/23(2.3.2 1E-LIC) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad bendruosius išorinės reklamos reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti, įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (toliau – ir Reklamos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau – ir Vyriausybės taisyklės). Atitinkamai, procedūrines aukščiau minėtų teisės aktų įgyvendinimo taisykles numato vietos savivaldos patvirtintos taisyklės, šiuo atveju – Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis numato baigtinį sąrašą (numerus clausus) pagrindų, kuriems esant savivaldybių vykdomosios institucijos gali atsisakyti išduoti leidimus išorinei reklamai įrengti. Jokių kitų pagrindų atsisakymui išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą šis ar kiti įstatymai nenumato. Atitinkamai, šis baigtinis sąrašas jokia apimtimi nėra išplėstas ir Vyriausybės taisyklėmis ar Aprašo nuostatomis.
Reklamos įstatymas taip pat numato tai, kad tuo atveju, jeigu per įstatyme numatytus terminus institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas yra išduotas (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis).
2023 m. vasario 9 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją su paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Paraiška). Išorinę reklamą buvo prašoma leisti įrengti ant adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančio pastato sienos. Kartu su Paraiška buvo pateiktas reklamos įrenginio projektas bei pastato savininko sutikimas.
2023 m. vasario 17 d. Administracija informavo pareiškėją, kad leidimo išdavimo svarstymas atidėtas, kadangi būsimo vaizdo vizualizacija neatitinka įrenginio proporcijų ir nepateikti vaizdai iš saugomų panoraminės apžvalgos taškų. 2023 m. vasario 24 d. pareiškėja, pagal išsakytas Administracijos pastabas, pateikė patikslintą reklamos įrenginio projektą (su patikslintomis vizualizacijomis bei vaizdais iš saugomų panoraminės apžvalgos taškų). 2023 m. kovo 9 d. Administracija informavo pareiškėją, kad klausimo svarstymas yra dar kartą atidėtas, kol bus gautas Miesto vyriausiojo architekto biuro atsakymas dėl projektinių sprendinių atitikimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano reikalavimams.
2023 m. kovo 24 d. Administracija priėmė sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A256-362/23(2.3.2.1E-LIC), kadangi išorinės reklamos įrengimo projektas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) keitimo Aiškinamojo rašto, 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ (toliau – ir Reglamentai) nustatytų reklaminių įrenginių tipų, parametrų ir įrengimo bendrųjų urbanistinių, estetinių principų. Kartu su šiuo sprendimu buvo pateiktas 2023 m. kovo 21 d. Komisijos posėdžio protokolas, kuriame buvo išdėstyti Komisijos patariamieji motyvai dėl projekto neatitikties Bendrojo plano Reglamentams.
Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 24 d., pareiškėja kreipėsi į Administraciją su raštu dėl priimto sprendimo neišduoti leidimo ir detaliai išdėstė motyvus, kad Administracijos sprendimas nėra teisėtas, o su Paraiška pateiktas reklamos įrenginio projektas visiškai atitinka Bendrojo plano Reglamentus. Atitinkamai, atsižvelgiant į pateiktus detalius paaiškinimus, pareiškėja prašė Administracijos persvarstyti klausimą ir išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti pagal pateiktą Paraišką. Kadangi nebuvo sulaukta jokio Administracijos sprendimo leidimo išdavimo klausimu, 2023 m. balandžio 28 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į Administraciją su prašymu išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą pagal 2023 m. vasario 27 d. pateiktą Paraišką (toliau – ir Prašymas). 2023 m. birželio 21 d., t. y. praėjus 37 darbo dienoms nuo Prašymo pateikimo, buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės mero sprendimas neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A256-821/23(2.3.2.1E-LIC).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir nurodo, kad jis buvo priimtas akivaizdžiai praleidus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, negalėjo būti priimtas ir aiškiai prieštarauja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 daliai, kadangi leidimas įrengti išorinę reklamą pareiškėjos atžvilgiu yra laikomas išduotu įstatyminiu pagrindu.
Pareiškėjos teigimu, esant aukščiau aptartam teisiniam reglamentavimui ir įstatyme numatytiems teisiniams padariniams, savivaldybės vykdomoji institucija nebeturėjo ir nebeturi teisinio pagrindo spręsti dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo, o turi teisę spręsti nebent dėl išduoto leidimo panaikinimo.
Pažymi, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 14 dalis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant, savivaldybių vykdomosios institucijos turi teisę panaikinti išduoto leidimo galiojimą. Atitinkamai, šie pagrindai iš esmės skiriasi nuo tų, kuriems esant, savivaldybių vykdomosios institucijos turi teisę atsisakyti išduoti leidimą. Kitaip tariant, leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai nėra tapatūs pagrindams, kurie vykdomajai institucijai suteikia teisę leidimo neišduoti. Sprendime jokie įstatyme numatyti leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai nėra nurodyti, kaip ir nėra nurodyti jokie motyvai ar faktinės aplinkybės, kurios pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 14 dalį sudarytų bent jau faktinį pagrindą juos kvalifikuoti kaip leidimo galiojimo panaikinimo pagrindą.
Skunde teigiama, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. kovo 24 d. Administracija priėmė sprendimą Nr. A256-362/23 netenkinti Bendrovės Paraiškos ir neišduoti Bendrovei leidimo išorinės reklamos įrengimui (toliau – Sprendimas neišduoti leidimo).
Šalies argumentai
2023 m. kovo 24 d. Bendrovė pateikė Administracijai laisvos formos raštą-prašymą Nr. A50-11314/23 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą“, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į Sprendime neišduoti leidimo Administracijos nurodytas tokio sprendimo priežastis, Bendrovė teikianti „patikslinimus“ (iš tiesų – tiesiog savo turimą aktualių teisės aktų aiškinimo ir taikymo versiją) ir atitinkamai Administracijos prašanti „persvarstyti savo sprendimą ir išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą“ (toliau – ir Prašymas persvarstyti Nr. 1). 2023 m. balandžio 26 d. Administracija raštu Nr. A51-73228/23 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą“ atitinkamai pateikė Bendrovei savo turimą nuomonę dėl Bendrovės prašyme pasiūlyto aktualių teisės aktų vertinimo bei pažymėjo, kad ateityje atkreips dėmesį į kai kuriuos Bendrovės prašyme išdėstytus pasiūlymus / pastebėjimus. Taigi, Bendrovės 2023 m. kovo 24 d. pateiktas Prašymas persvarstyti Nr. 1 nėra tenkinamas, Administracijos 2023 m. kovo 24 d. Sprendimas neišduoti leidimo šiuo Administracijos 2023 m. balandžio 26 d. atsakymu nebuvo nei pakeistas, nei atšauktas.
2023 m. balandžio 28 d. Bendrovė pateikė dar vieną laisvos formos raštą/prašymą Nr. A50-16426/23 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą“, kuriame nurodė mananti, kad Bendrovės 2023 m. vasario 9 d. Paraiškoje pateiktas reklaminis įrenginys atitinka visus reikalavimus, todėl Bendrovė prašanti išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui pagal 2023 m. vasario 9 d. pateiktą Paraišką (toliau – ir Prašymas persvarstyti Nr. 2).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Sprendimą, kuriame iš esmės buvo tik pakartota 2023 m. kovo 24 d. Sprendime neišduoti leidimo išdėstyta pozicija, yra beprasmis. Šis Bendrovės skunde pateiktas reikalavimas, net jeigu teismo ir būtų patenkintas, Bendrovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi panaikinus skundžiamą Sprendimą, vis tiek liktų galioti Administracijos 2023 m. kovo 24 d. Sprendimas neišduoti leidimo, būtent kuriuo buvo atsakyta į Bendrovės teisės aktų nustatyta tvarka pateiktą Paraišką išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2023 m. vasario 9 d. Bendrovė Administracijai pateikė paraišką Nr. A609-88/23 išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Administracija 2023 m. vasario 17 d. raštu Nr. A51-29781/23 „Dėl paraiškos gauti leidimą įrengti išorinę reklamą“ informuoja Bendrovę apie tai, kad Paraiškos svarstymas Komisijos posėdyje buvo atidėtas, kadangi kartu su Paraiška pateikti dokumentai buvo neišsamūs arba išvis nepateikti (Paraiškoje nurodyta būsimo vaizdo vizualizacija neatitiko įrenginio proporcijų, taip pat nebuvo pateikti ir vaizdai iš saugomų panoraminės apžvalgos taškų).
Pareiškėja 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. A50-7412/23 „Dėl paraiškos gauti leidimą įrengti išorinę reklamą“ pateikė atsakovei papildomus Paraiškos dokumentus, kurie buvo nurodyti kaip trūkstami.
Atsakovė 2023 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-43732/23 „Dėl paraiškos gauti leidimą įrengti išorinę reklamą“ informuoja Bendrovę apie tai, kad Paraiškos svarstymas yra atidėtas, iki kol bus gautas Savivaldybės administracijos Miesto vyriausiojo architekto biuro atsakymas dėl Paraiškos projektinių sprendinių atitikimo Bendrojo plano reikalavimams.
Administracija 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. A256-362/23 netenkinti Bendrovės Paraiškos ir neišduoti Bendrovei leidimo išorinės reklamos įrengimui.
2023 m. kovo 24 d. Bendrovė pateikė Administracijai raštą Nr. A50-11314/23 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą“, prašydama persvarstyti Administracijos sprendimą ir išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.
2023 m. balandžio 26 d. Administracija raštu Nr. A51-73228/23 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą“ pateikė Bendrovei savo turimą nuomonę dėl Bendrovės prašyme pasiūlyto aktualių teisės aktų vertinimo bei pažymėjo, kad ateityje atkreips dėmesį į kai kuriuos Bendrovės prašyme išdėstytus pasiūlymus / pastebėjimus.
Pareiškėja 2023 m. balandžio 28 d. pateikė atsakovei dar vieną raštą-prašymą Nr. A50-16426/23 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą“, kuriame nurodo mananti, kad Bendrovės 2023 m. vasario 9 d. Paraiškoje pateiktas reklaminis įrenginys atitinka visus reikalavimus, todėl Bendrovė prašanti išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui pagal 2023 m. vasario 9 d. pateiktą Paraišką.
Atsakovė 2023 m. birželio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodo, kad Bendrovės 2023 m. balandžio 28 d. Prašymas persvarstyti Nr. 2 nėra tenkinamas.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.
Pažymėtina kad, vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pačios pareiškėjos pasirinktas savo teisių gynimo būdas (dėl Administracijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. A256-362/23, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti Bendrovės Paraiškos ir neišduoti Bendrovei leidimo išorinės reklamos įrengimui sprendimo teisėtumo kelis kartus kreiptis į Administraciją), iš esmės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes net teismui ir patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, Bendrovės teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą pagrįstai nurodo, kad pareiškėjos Paraiška buvo išnagrinėta ir dėl jos buvo priimtas 2023 m. kovo 24 sprendimas, kuriuo nebuvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad minėto Administracijos sprendimo pareiškėja neskundė, todėl jis yra galiojantis.
Pažymėtina, kad nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė Paraišką, kaip tai nustatyta Vyriausybės taisyklių 21 punkte bei Aprašo 4 punkte, pateikė 2023 m. vasario 9 d., o 2023 m. vasario 27 d. pateikė trūkstamus dokumentus; dėl šios Paraiškos atsakovė 2023 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą netenkinti Paraiškos ir neišduoti Bendrovei leidimo išorinės reklamos įrengimui. Būtent šiuo sprendimu ir buvo užbaigta Paraiškos vertinimo procedūra ir dėl jos buvo priimtas sprendimas, kuris ir sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjai. Po šio minimo neigiamo sprendimo, pareiškėja pakartotinai atsakovei pateikė prašymus persvarstyti jau priimtą sprendimą ir išduoti pareiškėjai leidimą, tačiau teismas pažymi, kad tokio pakartotinio vertinimo nei Vyriausybės taisyklės, nei Aprašas nenustato. Taigi, pareiškėja, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu neigiamu sprendimu, turėjo teisę jį skųsti, tačiau to nepadarė. Tai, kad Sprendime yra atkartoti atsakovės 2023 m. kovo 24 d. sprendimo argumentai, teisinio vertinimo nekeičia, nes, kaip minėta, nagrinėjamu atveju Paraiškos vertinimo procedūra buvo užbaigta ne Sprendimu, bet 2023 m. kovo 24 d. atsakovės sprendimu neišduoti leidimo.
Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokia išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ skundą atmesti.
Pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.